Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Abiturientė Elzė Momgaudytė prisipažino, kad dėl artėjančių egzaminų nerimauja, nes tai turės įtakos tolimesniame jos gyvenime.

Vienas svarbiausių etapų kiekvieno abituriento gyvenime yra egzaminai, todėl natūralu, kad kyla baimė jų neišlaikyti arba gauti netinkamą rezultatą. Stresą mokiniai jaučia nevienodai. Kol vieni geria vaistus, mažinančius stresą, kiti – galvoja apie visai kitokius dalykus.

Jaudintis ar ne?

Abiturientė Indrė Anužytė teigė, kad labai nesijaudina dėl egzaminų, nes jie neturės didesnės įtakos jos gyvenime. Mergina planuoja studijuoti menus, o ten balą daugiausiai lems stojamasis egzaminas, o mokyklinius egzaminus užtenka tik išlaikyti. Be to, dvyliktokė pasakojo iš tėvų sulaukianti palaikymo, kas padeda labiau atsipalaiduoti.

Abiturientė Elzė Momgaudytė tikino priešingai: „Net labiausiai apsisprendę ir uoliausiai besimokantys abiturientai jaučia baimę prieš egzaminus.“ Tačiau dvyliktokė jaudinasi ne dėl to, kad neišlaikys, bet dėl blogų rezultatų, kurie gali smarkiai nuvilti artimuosius. Ji atskleidė, kad per daug negalvoja, kaip išlaikys: „Žinoma, norisi kuo geriau ir tam esu pasiruošusi įdėti visas pastangas, tačiau neužsibrėžiu per aukštų tikslų, nes, nepatenkinus savo lūkesčių, skaudžiau išgyvenčiau nesėkmę.“ O tai, anot mokinės, labai sumažintų jos motyvaciją ir savivertę. Egzaminai abiturientei nulems daug, kadangi ji ketina studijuoti užsienyje, o užsienio studentams taikomos sudėtingesnės stojimo sąlygos.

Dvyliktokės Elzės nuomone, viena pagrindinių baimės ir streso prieš egzaminus priežasčių yra nežinomas rytojus ir trumpalaikė laisvė, kurią ne visi žino kaip panaudoti.

Per didelis stresas gali neigiamai atsiliepti žmogaus sveikatai. Buvusi abiturientė Justina Paulauskaitė pasakojo, jog dėl per didelio jaudulio prieš egzaminus naktimis nemiegodavo. Vienu metu mokinė buvo atsidūrusi net ligoninėje, o dabar dėl patirto streso mergina susirgo migrena.

Vis dėlto Justina įsitikinusi, kad stresas turi ir teigiamą pusę: „Kuo daugiau streso patiri, tuo lengviau yra save tyrinėti.“ Ji taip pat pastebėjo, kad patiriant stresą buvo lengviau suprasti, ką ir kiek ji galinti.

Pirmakursė įsitikinusi, kad sudėtingiausi yra pirmieji egzaminai, vieši kalbėjimai. „Jie kėlė daugiausiai streso. Galbūt tam įtakos turėjo ir aplinkinių didesnis jaudulys, nuolatinis kalbėjimas apie egzaminus, net nuteikinėjimas. Dabar, kur mokausi, tau nesako „bus sunku“, „neišlaikysi“ ir pan. Čia visi supranta, kad tavo mokslai yra tavo asmeninis reikalas. Nori mokaisi, nori – ne“, – patirtimis dalijosi pašnekovė.

Reikia pradėti treniruotis Psichologės nuomone, mokiniai dažnai nepasitiki savo jėgomis: „Jie neužtikrinti, kad yra tinkamai pasiruošę, ir galvoja, kad baisiausia, kas gali nutikti – tai nepasisekti. Būtent neigiamo scenarijaus kūrimas ir sukelia dar didesnį jaudulį.“

Patiriant stresą dažnai nutinka taip, kad žmogus nieko nebeprisimena. „Tokiu atveju svarbu savęs per daug nespausti. Jei taip nutinka egzamino metu, patartina pereiti prie kitos užduoties, ir vėliau sugrįžti prie tos, kurios tuo metu neprisiminė“, – patarė specialistė. Natūralios žmogaus reakcijos į stresą – troškulys, noras į tualetą, rankų drebulys arba prakaitavimas. Kiekvienas asmuo patiria skirtingus streso požymius, todėl svarbu save pažinti, žinoti reakcijas į stresą ir kaip su juo kovoti. Todėl psichologė rekomenduoja mokiniams jau per paprastus kontrolinius išbandyti įvairias technikas, ką daryti, kai kažko nežinai.

R. Narmontienė pastebėjo, kad nedidelis jaudulys yra reikalingas: „Jeigu žmogus visiškai nesijaudina, yra pernelyg atsipalaidavęs, tai neleidžia žmogui tinkamai susikaupti ir jis negali parodyti geriausio rezultato.“

Per didelis atsipalaidavimas arba raminančių vaistų vartojimas gali duoti negerą efektą. „Nedidelis jaudulys, nerimas yra gerai, nes jis gamina adrenaliną, kuris duoda papildomos energijos“, – paaiškino psichologė.

Viskas prasideda mintyse

Viskas prasideda nuo minčių. Neigiamos mintys dažnai kelia tik dar didesnį stresą. „Jeigu mes stabdome neigiamas mintis, tai užkertame kelią neigiamoms emocijoms atsirasti. Taip pat ir stresui“, – tikino psichologė.

Šiek tiek jaudintis yra normalu, bet tai galima išmokti suvaldyti, nukreipiant visą dėmesį ir visą energiją į tikslą. „Jeigu jaudulį nukreipsime į emocijas, tai savo energiją iššvaistysime emocijoms ir prarasime daug jėgų“, – kalbėjo psichologė.

Kai prasideda panika, reikia palikti patalpą, nueiti iki tualeto, atsiprausti šaltu vandeniu, susivokti, kad yra egzaminas, kad nėra ko panikuoti, tai yra tokios pačios užduotys, kaip ir per kontrolinį darbą, nes tik nurimus bus galima susikaupti. Kitas būdas yra sulaikyti kvėpavimą. „Kai sulaikomas kvėpavimas, „įsijungia“ fiziologiniai dalykai, todėl svarbu įkvėpti ir sulaikyti kvėpavimą sąmoningai, tada atslūgsta emocijos“, – patarimus toliau dėstė specialistė.

Negalima mokytis nuo ryto iki vakaro. Žmogus negebės apdoroti tiek informacijos. „Reikia pasidaryti sistemą ir skirti laiko poilsiui. Negalima per naktį skaityti, nes rytą jau būsite pavargę“, – paaiškino R. Narmontienė.

Kad informacija ilgiau įsimintų, psichologė patarė jau prieš mėnesį pradėti kartoti. Taip pat labai pravartu pasidaryti santraukas.

Simona ARMALYTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas