Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Į vasarą įžengė su tapybos darbų retrospektyva

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-06-14

Alfonsas Sereika savo darbų parodą „Retrospektyva“ paskyrė savo mokytojui jau amžinybėn išėjusiam Aleksandrui Ilginiui.

Viename interviu kretingiškis tautodailininkas Alfonsas Sereika buvo prisipažinęs, kad, kai susidraugavo su teptuku ir aliejiniais dažais, sėdo tapyti ir tapė daug. Bet, nutapęs iki 100 darbų, sakė jų nebeskaičiavęs – tiesiog paleidęs į pasaulį, kad jie gyventų savąjį gyvenimą draugų, bičiulių, pažįstamų namuose...

A. Sereika buvo žadėjęs neberengti ir savo darbų parodų, bet šito pažado neištesėjo: pernai parodą dedikavęs savo miestui Kretingai, į šią vasarą 85-erių tautodailininkas įžengė su Kretingos rajono kultūros centre surengta tapybos paroda „Retrospektyva“, kurią paskyrė savo mokytojui ir bičiuliui jau mirusiam dailės studijos „Guboja“ įkūrėjui Aleksandrui Ilginiui.

„Tapytojo ir pedagogo darbas buvo jo pašaukimas ir gyvenimo prasmė – ant tapybos aukuro jis padėjo pats save“, – A. Sereika prisipažino, kad būtent šis žmogus uždegė kūrybos ugnį jo širdyje, beje, tebedegančią iki šiol.

A. Sereikai labai įstrigo A. Ilginio pasakyti žodžiai, kad tapyba – tai autoportretas, kūrėjo sielos išpažintis, ir kad tapyboje nieko nenuslėpsi – čia viskas kaip ant delno.

Ant to delno A. Sereika dėjo jūros, miestų, gamtos vaizdus, natiurmortus, taip kurdamas savąjį stilių, kurį tautodailininkas pavadino primityvo ir profesionalaus braižo mišiniu.

„Mokytojas Aleksandras, anuomet parveždavęs iš Maskvos vakarietiškų dailės albumų, žurnalų, kitokių spalvotų leidinių, juos mums rodydavęs ir visuomet akcentuodavęs spalvos reikšmę, – kalbėjo A. Sereika, apgailestavęs, kad iš tapybos mokytojo ne viską spėjęs įsisavinti, suprasti. – Aleksandras Ilginis mokė mus profesionalios tapybos, mokė amatą paversti menu.“

Tapytojas prisipažino, kad jam labai norėdavosi teptuku brūkštelėti vieną kitą agresyvesnį brūkšnį, bet ne – negalėjęs, nes sėdėjo tautodailininkų vežime, vadinasi, tapyti privalėjo be jokio agresyvumo.

„Didžiausias mano rūpestis buvo, kaip pajausti spalvą, o stilius susiformavo savaime. Įkvėpimo nepripažįstu – mintis ateina galvojant ir bedirbant“, – paprastus, bet svarbius dalykus įvardino tautodailininkas, parodos atidarymo dieną savo mokytojui A. Ilginiui paskyręs ir vieną savo sukurtų eilėraščių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas