Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Į Kvecių Girelės mišką gausus konferencijos dalyvių būrys susirinko karštai pasimelsti ir paprašyti, kad Jėzaus kraujas nuplautų pralietą nekaltą žydų tautos kraują, kad Viešpats pasigailėtų ir panaikintų prakeiksmus Lietuvai.

Holokausto vietoje Kveciuose, taip pat Kretingos žydų kapinėse vakar pavakarę nuskambėjo paskutinieji tris dienas trukusios krikščionių ir mesijinių žydų tarptautinės konferencijos „Meilė, gydanti širdį“ akordai.

Atleidimą reikia išmelsti

„Turiu čia būti“, – pakeliui į Kvecius sakė kūlupėniškis Vidmantas Jakštas.

Anot jo, lietuvių tauta, kurioje buvo žydšaudžių, labai įžeidė Dievą, suteikė jam skausmą. Ši vieta Kvecių Girelės miškelyje tapo prakeiksmo vieta. „Kol neišpažinsim tėvų ir protėvių nusikaltimo nuodėmės, kol neatsiprašysim visi iki ašarų, neišmelsim Dievo atleidimo, Lietuva toliau skendės tamsoje, bus daug smurto, nusikaltimų, nelaimių ir kitokio blogio, geriau negyvensim“, – įsitikinęs maldininkų būryje sutiktas vyras.

Pasak tikinčiuosius lydėjusio konferencijos organizatoriaus brolio pranciškono Gedimino Numgaudžio, Kvecių kaimui priklausantis Girelės miškas kraupių nusikaltimų vieta tapo pirmaisiais nacistinės Vokietijos okupacijos metais. Čia, prie pat Palangos–Kretingos plento, vokiečių kareiviai, gestapininkai bei vietiniai kolaborantai 1941 m. birželio–rugsėjo mėnesiais nužudė apie 700 nekaltų žmonių, daugiausia Kretingos žydų bendruomenės narių. Tarp nužudytųjų pateko ir 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo narys knygnešys Jurgis Gudas.

Prie holokausto aukoms atminti 1961-aisiais Girelės miške pastatyto kubo formos akmens mūro paminklo buvo karštai meldžiamasi ir prašoma, kad Jėzaus kraujas nuplautų pralietą nekaltą žydų tautos kraują, kad Viešpats pasigailėtų ir panaikintų prakeiksmus Lietuvai.

Didžiausios pasaulyje – 2 tūkstančius narių vienijančios – Kijevo mesijinių žydų bendruomenės atstovas Jurij Berioza teigė, kad jų, Senojo ir Naujojo testamento tikinčiųjų, tikslas yra aplankyti tokias pasaulio vietas, kurias šėtonas pavertęs aukurais ir, išlaisvinęs savo demoniškas jėgas, tautas kurstė daryti blogį.

„Atėjom mes čia sudaužytom širdim, bet geroji naujiena yra Evangelija: Jėzus Kristus numirė, praliejo savo šventą kraują ir trečią dieną prisikėlė. Šlovė jam! Dėl to kraujo mes, vaikščiodami šia žeme, galim teigti gyvenimą, o ne mirtį. Galim prie kryžiaus atgailauti už mus, už mūsų šeimas, bažnyčias, miestus, tautas“, – tęsė jis ir pridūrė, jog ne tik atgaila, bet ir tikri jos vaisiai reikalingi. Ant Dievo atgailos aukuro J. Berioza ragino sudeginti melą, ir žydams, ir kitų tautybių žmonėms linkėjo iš širdies šlovinti Viešpatį (Ješubu).

Vedami šios intencijos mesijiniai žydai, sakė, jau yra lankęsi daugelyje Europos šalių, tarp kurių, be Lietuvos, Šveicarija, Suomija, Prancūzija, Vokietija. Lenkija, Rusija, Izraelis, Kipras ir kitos.

Brolis pranciškonas Gediminas Numgaudis (viduryje) meldėsi už tai, kad žmonės atsikratytų antisemitizmo dvasios.

Šlovino giesme ir šokiu

Pirmąkart Kretingoje surengtoje tokio pobūdžio konferencijoje-stovykloje dalyvavo ne tik mūsų tradicinės katalikų bažnyčios tikintieji, bet ir mesijiniai žydai iš Kijevo bei Sankt Peterburgo bendruomenių, taip pat gausus būrys patarnautojų iš Rusijos, Ukrainos, Lenkijos bei Baltijos šalių. Dalis svečių buvo apgyvendinti vienuolyne, dalis – Technologijos ir verslo mokyklos bendrabučiuose. Šv. Antano rūmuose nuo pat rytoiki vakaro buvo rengiami Kijevo bei Sankt Peterburgo bendruomenių rabinų Boriso Gricenko bei Andrejaus Vdovo, pranciškono G. Numgaudžio mokymai ir maldos seminarai, kuriuose buvo akcentuojama XX amžiuje suaktyvėjusio mesijinio judėjimo, parodančio, kaip Dievas veikia savo tautoje, kai žydai ir kiti tikintieji jungiasi dvasinei tarnystei ir atranda pilnatvę, svarba. Renginio metu įvairių konfesijų žmonės kartu Viešpatį šlovindavo giesme ir šokiu.

„Tai, kad Viešpats šlovinamas taip galingai, man paliko nepakartojamą įspūdį, kaip ir daugelio konferencijos dalyvių liudijimai apie po to pasikeitusius jų gyvenimus, būseną“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo kretingiškė pedagogė Elvyra Mažutienė.

Ji teigė taip pat viešai liudijusi: grįžus namo, upeliais sruvo prakaitas, bet po to neliko lig tol turėtos alergijos ir slogos, kūnas tapo lengvas. Anot pašnekovės, kiek atgailausim, kiek pripažinsim, kad mūsų tikėjimo šaknys yra Izraelyje, tiek būsim taikūs ir sveiki.

Sankt Peterburgo bendruomenės rabinas Andrejus Vdovas per maldą prie holokausto aukoms skirto paminklo.

Gyvieji vandenys – iš žydų tautos

Daugelis konferencijos dalyvių lietuvių – iš Kretingos, Telšių, Gargždų ir kitų aplinkinių rajonų – pažįstami nuo tada, kai susitikdavo Pakutuvėnuose. Buvusio tenykščio klebono G. Numgaudžio iniciatyva, ten susitikimai su mesijiniais žydais – alternatyvaus judaizmo judėjimo atstovais, pripažįstančiais Jėzų kaip Mesiją, kaip Dievo Pateptąjį – vyko ne kartą.

Anot G. Numgaudžio, jo paties ryšiai su mesijiniais žydais užsimezgė prieš kelerius metus, kai buvo nuvykęs į vieno pranciškono vyskupo laidotuves Sankt Peterburge. Aplankė šios bendruomenės būstinę ir rabiną A. Vdovą, susipažino su Kijevo mesijinių žydų bendruomenės vyriausiuoju rabinu B. Gricenko, tada ir pakvietė į Pakutuvėnus pasidalinti patirtimi, parodyti, kaip jie šlovina Viešpatį. Pasak G. Numgaudžio, kiekvienas esam skirtingi, o bendraudami praturtinam vieni kitus.

„Dalyvaudami tokiuose susitikimuose Pakutuvėnuose supratom, kad be žydų tautos nėra bažnyčios pilnatvės. Šaltinius reikia atrasti, prie vandens prisiliesti. Gyvieji vandenys ir atiteka iš žydų tautos, nes ir Šventam Rašte parašyta: tikrasis Dievas yra Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas“, – mintimis dalijosi gargždiškė psichologė Ieva Stirbytė-Ketlerienė. Jos žodžiais, mums, lietuviams, labai svarbu prisiminti aukas ir pripažinti, kad holokaustas – tai nusikaltimas prieš Dievo išrinktąją žydų tautą, visi prakeiksmai Lietuvai krenta būtent dėl to. „Juk Šventame Rašte parašyta: kas keiks mano tautą, aš tą prakeiksiu, kas laimins – aš juos palaiminsiu“, – citavo pašnekovė. Ji pakartojo J. Beriozos žodžius, kad geriau visi pragaro prakeiksmai negu vienas Dievo.

---

Istoriko Juliaus Kanarsko duomenimis, Kretingos žydų kapinėse ir Kvecių miškelyje buvo nužudyti 1 tūkst. 56 kretingiškiai žydų tautybės žmonės, iš jų vien Kvecių miškelyje –700. Per nacių Vokietijos okupaciją 1941–1944 m. holokaustą organizavo vokiečiai, bet į šį nusikaltimą buvo įtraukta dalis vietos gyventojų bei kolaboruojančių institucijų. Žydų žudynės Lietuvoje prasidėjo pirmosiomis SSRS–Vokietijos karo dienomis. Iš viso per nacių Vokietijos okupaciją ir SSRS–Vokietijos karą žuvo apie 200 tūkst., karo pabaigos sulaukė apie 10 tūkst. Lietuvos žydų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas