Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Labai taurūs ir mažiau taurūs metalai, brangūs ir pusbrangiai akmenys – tokios medžiagos visada asocijuojasi su žodžiu juvelyrika. Tačiau juvelyrą Beną Staškauską kūrybai įkvepia ne tradicinės medžiagos, o plastikas, lava, silikonas.

Kolekcijai „Kaigomai – I’m Burning“ juvelyras Benas Staškauskas pirmąkart sukūrė nosies ir veido aksesuarų.

Pirmąkart juvelyro Beno Staškausko vardas garsiai nuskambėjo 2014-aisiais, kai jis, gyvendamas ir kurdamas Islandijoje, pristatė įspūdingos šios ledo ir ugnies šalies gamtos įkvėptą papuošalų kolekciją. Masyvūs, lavos sangrūdas primenantys kaklo papuošalai, aštriabriauniai it ledo varvekliai bei kaip kontrastas jiems itin švelnių ir plastiškų pavasarį kalnuos pražystančių gėlių žiedlapius atkartojančių formų žiedai, sukurti iš plastiko, silikono, lavos, sužavėjo netgi islandų muzikos deive tituluojamą atlikėją Bjork.

Originalūs, netradiciniai B. Staškausko juvelyriniai dirbiniai, kurių naujausias kolekcijas kūrėjas štai jau ketvirti metai rugpjūčio pabaigoje atveža į pajūrį ir eksponuoja Palangoje esančioje „Ramybės“ galerijoje, mėgstami bei vertinami ir gimtojoje Lietuvoje. Pernai vasarą įsigijusi jo kurtą žiedą dailininkė ir televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė juokavo: „O kuo gi aš prastesnė už Bjork?“

Šiuo metu „Ramybės“ galerijoje B. Staškauskas pristato naujausią S’j – Statement Jewellery („statuso juvelyrika“) autorinės juvelyrikos dirbinių kolekciją, pavadintą „Kaigomai – I’m Burning“ („Aš degu“). Pasak menininko, tema įkvėpta šiuolaikinių technologijų ir žmogaus bei gamtos santykių virsmo.

Ir šįkart kūrėjas lieka ištikimas sau: ekspozicijoje – futuristiniai, neįprastų formų papuošalai, kurie sukurti pritaikant šių dienų technologijas ir neįprastas juvelyrikos pasaulyje medžiagas bei jų derinius.

Pasakodamas apie savojo stiliaus paieškas, B. Staškauskas prisipažino, kad eksperimentuoti su netradicinėmis medžiagomis jis pradėjo dar studijuodamas Dailės akademijos Telšių filiale: „Akademijoje prioritetas buvo klasikinės medžiagos, tarkim, juvelyrikoje įprasti taurieji metalai. Tačiau dėstytojai nestabdė, leido eksperimentuoti. Eksperimentus tęsiau ir pagal mainų programą studijas tęsdamas Talino meno akademijoje, kur itin gilios juvelyrikos tradicijos, papildomai studijavau Amsterdame, Olandijos meno akademijoje.“

„Kodėl pradėjau eksperimentuoti? Todėl, kad norėjau atrasti save. Mane metalas šiek tiek apriboja, įspraudžia į tam tikrus rėmus. Ne visada ir jo spalva perteikia tai, ką aš norėčiau. Apskritai metalas yra gan šaltas ir atšiaurus, iš jo negali išgauti labai aštrių formų. Tam geriau tinka plastikas, silikonas, guma – tu gali žaisti ir su pačia forma, ir su spalva. Kaip ir anglis, sintetinė derva, nanodeimantai – visos šios medžiagos bei iš jų sukurti papuošalai yra labai lengvi. Ir ilgaamžiai. O sukurti iš metalo – sunkūs. Nors kurti juos vienodai sudėtinga. Pastaruoju metu kurdamas papuošalus derinu visas išvardintas medžiagas, be to, pridedu ir metalo, sidabro“, – pasakojo B. Staškauskas.

Iš netradicinių medžiagų – plastiko ir silikono – sukurti žiedai stebina formomis bei spalvomis.

Paklaustas, ar, kurdamas papuošalus, jis sąmoningai atsisako brangiųjų ir pusbrangių akmenų, B. Staškauskas sakė, jog, jei kalbėtume apie žiedus, jis nekuria jų su vadinamąja akimi: „Jeigu brangųjį akmenį įvardintume kaip akį, žiedo akį, tai man toji žiedo akis yra pats jį nešiojantis žmogus. Ir tas papuošalas, kurį jis nešioja, tarsi atlieka papildomą funkciją, prideda žmogui papildomo dekoro, papildomą elementą, detalę, kuri ir puošia, ir tuo pačiu įspraudžia tą žmogų, tą brangakmenį į bendrą rėmą.“

Pasiteiravus, kas vyrauja juvelyro kolekcijose – kaklo papuošalai, žiedai, auskarai ar sagės, B. Staškauskas sakė, jog po truputį viskas kinta: „Pradėjau nuo žiedų, vėliau perėjau prie koljė, kaklo papuošalų. Po to sekė auskarai, o šiai kolekcijai sukūriau nosies ir veido aksesuarų. Kinta ir spalvos – per spalvą taip pat atsispindi mano paties virsmas, kitimas: senesnieji darbai daugiausiai buvo juodi, dabar pereinu prie ryškių spalvų. Grįžtu prie metalo ir jungiu ne tik medžiagas, bet ir spalvas, tad papuošaluose atsiranda ir šiek tiek šalčio, ir šiek tiek spalvų.“

Įdomu: ar pats kūrėjas pastebėjo – ar gal specialiai stebėjo – kokie žmonės, kokios moterys renkasi jo papuošalus?

„Labai įvairūs, – šyptelėjo juvelyras. – Nes ir papuošalai – labai įvairūs. Tad juos renkasi ir nešioja tiek išraiškingi ekstravertai, tiek labai ramūs intravertai. Visokie. Nors prioritetas turbūt drąsūs žmonės – charakteriu, temperamentu, išvaizda, bet ir vadinamosioms pilkoms pelytėms mano sukurti papuošalai taip pat tinka.“

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas