|
|
|
Nasrėnų senelių namuose atidarys „Orius namus“
Kretingos rajone startuos naujas senjorų gyvenimo modelis – nebeveikiančiuose Nasrėnų senelių namuose bus įsteigti bendruomeniniai „Orūs namai“. Kretingos rajono savivaldybės delegacija šį kompleksą išsirinko, apžiūrėjusi 5 tam tinkančius statinius: be jo, dar – buvusias mokyklas bei darželius Lubių, Laukžemės, Laivių, Piliakalnio kaimuose. Uždarė, nes nebuvo keltuvo Parenkant patalpas „Oriems namams“ dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė, Strateginės plėtros ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Inga Biliūnaitė-Rušinskė, Statybų skyriaus specialistė Gražina Narmontė, Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė ir bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė bei Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos administravimo vadovė Lina Stanienė. Kalnalio ir Kūlupėnų parapijų klebonas Mindaugas Nausėda jiems aprodė nebenaudojamus buvusius senelių namus Nasrėnuose, kuriuose vienu metu glausdavosi nuo 15 iki 23 senolių, taip pat ūkinį pastatą su šarvojimo sale, malkine, garažu bei palėpe. Šalia komplekso užveistas sodas, Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus iniciatyva užsodintas Lietuvos tūkstantmečio ąžuolynas. Karkasinio tipo Nasrėnų senelių namai, pastatyti geradario iš JAV Stasio Vaičiaus lėšomis, priklausė Kūlupėnų parapijai, tačiau pagal panaudos sutartį jais naudojosi Rietavo parapija. Veikę ilgiau kaip dešimtmetį, jie buvo uždaryti pernai rugsėjį, neatitikus higienos normų, o gyventojai sugrįžo į savo rajonų socialines įstaigas. „Gaila – pastatas, aplinka, puošiantys visą kaimą, liko nebenaudojami. Valdininkai uždraudė veiklą, neatsižvelgdami į konkrečias sąlygas – nebuvo keltuvo. Tačiau antrame aukšte gyveno senoliai, nebepakylantys iš lovos, kuriems to keltuvo nė nereikėjo“, – pastebėjo R. Lubienė.
Iniciatyva – Kūlupėnų bendruomenės Kunigui M. Nausėdai patvirtinus, kad parapija neketina imtis iniciatyvos atgaivinti senelių namus, Savivaldybės atstovai pritarė, jog juos vertėtų perimti Kūlupėnų bendruomenei, o Savivaldybė įsteigtų ir išlaikytų 4 darbuotojų etatus – 1 socialinio darbuotojo ir 3 padėjėjų. Tačiau šiam sprendimui pirmiausia turės pritarti Telšių vyskupija. Galimybė Kretingos rajone įsteigti savarankiško gyvenimo namus atsirado Vietinės veiklos grupėms numačius remti socialinį verslą, – tam numatyta skirti 97 tūkst. Eur. „Perimant Nasrėnų senelių namus, reiktų mažiausiai investicijų ir juos galima būtų greičiausiai pritaikyti orios senatvės namams. Skaičiuosime, bandysime išsitekti į numatytą sumą, – tektų įrengti dar vieną virtuvę, atnaujinti kambarius, reikalingas ir keltuvas“, – patikino J. Girdvainė. Jos nuomone, svarbiausia, kad bendruomenė yra aktyvi ir pasirengusi įgyvendinti šį inovatyvų projektą, kuris būtų pirmasis rajone, tačiau nebe naujiena šalyje. „Žinoma, kiekviena naujovė būna lydima abejonių ir kritikos, tačiau pasaulio ir jau veikiančių mūsų šalyje tokių bendruomeninių namų patirtis rodo, kad jie pasiteisino. Įsteigdami tokius namus, vienu šūviu nušautume 3 zuikius: teiktume naują paslaugą senjorams ir įkurtume naujų darbo vietų, ugdytume socialinį verslą ir kaimuose tam pritaikytume apleistus pastatus“, – teigiamas projekto puses apžvelgė J. Girdvainė.
Vystytų bendrą verslą I. Biliūnaitė-Rušinskė samprotavo, jog šių namų gyventojai galėtų vystyti bendrą verslą – galbūt, auginti gėles ar vaistažoles, džiovinti obuolius, nes sąlygos Nasrėnuose tam būtų palankios. „Kaskart, matydama stovintį tuščią pastatą, pagalvodavau, kaip puiku būtų čia įrengti kartų darželį – kai senjorai padeda rūpintis vaikais, kuomet šių tėvai išvyksta į darbus“, – ankstesne idėja pasidalino J. Mačernienė. D. Blagnienė teigė, jog jau senokai Savivaldybėje sklandė idėja įkurti bendruomeninius senatvės namus. Tokiuose namuose žmonės gyventų savarankiškai – turėtų savo kambarį, patys gamintųsi maistą, tačiau nesijaustų vieniši. Niekas nereguliuotų jų gyvenimo, tačiau, prireikus pagalbos, jiems padėtų socialinis darbuotojas bei jų padėjėjai. „Tokių namų poreikį ypač jaučiame, kai Dienos centrų lankytojai netenka artimų žmonių, ir nėra, kas jais pasirūpina. Jie taip pat galėtų gyventi „Oriuose namuose“, neprarasdami socialinių įgūdžių“, – svarstė D. Blagnienė. ---
Kretingos rajono socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos vadovės Dianos Špučienės duomenimis,socialines paslaugas į namus gauna 256 asmenys: Kretingos mieste – 131 Kretingos seniūnijoje – 20 Darbėnų sen. – 27 Salantų sen. – 29 Imbarės sen. – 12 Kartenos sen. – 8 Kūlupėnų sen. – 11 Žalgirio sen. – 11 Vydmantų sen. – 7 --- Beveik pusė Lietuvos senjorų skursta vieniši savo būstuose. Didžiąją savo pajamų dalį, ypač šildymo sezono metu, jie išleidžia neekonomiškų ir vyresnio amžiaus žmonėms nepritaikytų būstų išlaikymui. Projekto „Orūs namai“ sumanytojai ragina senjorus išnuomoti savo senuosius būstus ir keltis gyventi į specialiai jiems įrengtus butus „Orių namų“ daugiabutyje. Iš jų nuomos gaunamomis pajamomis būtų visiškai padengtos gyvenimo „Oriuose namuose“ išlaidos – nereikėtų papildomai mokėti nei už nuomą, nei už komunalines išlaidas, internetą ar televiziją, todėl visa pensija lieka kitoms senjorų reikmėms. Senieji būstai išnuomojami, bet lieka senjorų nuosavybe, todėl apsisprendę jie turi galimybę grįžti į savo senuosius namus.
|
|
