Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vaikai tėvų konfliktų sūkuryje

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-10-04

Skyrybos – vienas skaudžiausių patyrimų žmogaus gyvenime. Tai – krizė, kurios metu, ypač pradžioje, daug kas vadovaujasi vien neigiamomis emocijomis, pykčiu, kaltinimais, nuoskaudomis, dėl kurių padaroma nemažai žalingų sprendimų. Skyrybų konfliktų sūkuryje dažnai nukenčia vaikai, ypač sprendžiant, pas kurį iš tėvų jis turėtų gyventi.

Koks klausimas – tinkamas

Per skyrybas skausmo kamuojamas žmogus dažniausiai mąsto apie savo tragediją, pasekmių tuo metu neįvertina. „Neretai tėvų skyrybų įkarštyje vaikai išgyvena tikrą košmarą, kuris pasireiškia skirtingomis formomis. Vieni tėvai nuo vaikų atsitveria tylos siena ir su jais ta tema beveik nebendrauja, manydami, kad juos mažiau skaudina. Vaikams nežinia kelią didžiulį stresą, juk jie mato, kad vyksta blogi dalykai, bet artimiausi žmonės juos atstumia, nesikalba, nepaaiškina, kas vyksta“, – kalbėjo Lietuvos psichologų sąjungos narė psichologė Sonata Vizgaudienė.

Kitose situacijose vaikai atsiduria tėvų „mūšio ugnyje“: kiekvienas tėvų žeria kaltinimus ir nepasitenkinimą apie vienas kitą, bando patraukti vaiką į savo pusę, galbūt net grasina ekonominėmis ir kitokiomis sankcijomis visai šeimai. „Seneliai tuo metu taip pat gali būti ne pati geriausia paguoda, nes kiekvieni palaiko savo vaikus, įplieskia dar daugiau ugnies“, – teigė psichologė.

Skaudžioje situacijoje, specialistų teigimu, būtų gerai, jei sutuoktiniai santykius aiškintųsi nedalyvaujant vaikams. „Vis dar tenka girdėti, jog tėvai mano, kad vaikai turi pamatyti, koks iš tikrųjų yra tėvas ar mama. Tai labai savanaudiška nuostata. Vaikai neturi būti skaudinami ir juo labiau įveliami į suaugusiųjų konfliktus“, – akcentavo S. Vizgaudienė.

Per skyrybas tėvai turi kiek įmanoma labiau bendradarbiauti vaiku, prisiminti, kad vaikai yra labai jautrūs šeimos problemoms.

„Pirmas aspektas, dėl kurio suaugę turi susitarti, – kaip informuos vaikus apie šeimos permainas. Kaip paaiškins, dėl ko šeima yra, ir būtinai bent preliminariai aptarti, kaip šeima bendraus per skyrybas ir po skyrybų. Kalbėdami su vaikais, tėvai turi būti kuo atviresni, tuo metu elgtis brandžiai ir nesiaiškinti aštrių klausimų. Toks pokalbis turi įvykti kuo anksčiau, kai tik tėvai apsisprendžia nebegyventi kartu“, – paaiškino psichologė.

Neretai iškyla ir vaikų globos klausimas. S. Vizgaudienės teigimu, nustatant, su kuriuo iš tėvų turėtų gyventi vaikas ar kaip vaikas bendraus su kartu negyvenančiu tėvu ar mama, visų pirma, sprendimas turėtų būti pagrįstas vadovaujantis aiškiu protu, o ne emocijomis. Teisingiausias sprendimas – vaikas lieka su tuo iš tėvų, su kuriuo pats nori gyventi, su kuriuo jaučia didesnį emocinį ryšį. Materialinės sąlygos šioje situacijoje nėra pačios svarbiausios.“

Vis dėlto atsakingiems tėvams kuo mažesnės vaikų psichologinės žalos klausimas turėtų būti vienas reikšmingiausių. Būtina apsvarstyti, kaip išsiskirti ir susitarti dėl vaikų priežiūros taip, kad vaikų poreikiai liktų svarbiausi, kad vaikai nematytų rietenų, kad nebūtų manipuliuojama, kurį iš tėvų jis myli labiau. „Jei reikėtų klausti vaiko, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, klausimas turėtų skambėti maždaug taip: „Mes suprantame, kad tu mus myli vienodai ir mes tave labai mylime. Bet kadangi mes nebegyvensime kartu, tu turėsi pasirinkti, su kuriuo norėtum gyventi. Nesvarbu, kaip pasirinksi, mes tave vis tiek mylėsime ir praleisime daug laiko kartu su tavimi. Jei gyvensi su mama, dažnai matysiesi su tėčiu, jei gyvensi su tėčiu, dažnai matysiesi su mama“, – patarė S. Vizgaudienė.

Skyrybų žala

Skyrybų poveikis įvairaus amžiaus vaikams yra nevienodas, nes skiriasi suvokimo galimybės, skausmo įveikimo sugebėjimai. Skyrybos labiausiai neigiamai paveikia mažesnius vaikus todėl, jog šie negali suvokti skyrybų priežasčių, kaltina save ir ilgiausiai puoselėja tėvų susijungimo viltis. Tačiau jaunesni vaikai tėvų skyrybas užmiršta greičiau, nors nemažai daliai vaikų sielvartas dėl tėvų skyrybų gali išlikti daugelį metų.

Dideli praradimai ankstyvuoju vaikystės laikotarpiu – labai žalingi. „Tada patirtos tėvų skyrybos gali ypač neigiamai paveikti pasitikėjimą savimi. Kai kurie mokslininkai mano, kad egzistuoja kritinio amžiaus efektas tarp 3–6 metų vaikų, šiuo periodu padaroma didžiausia žala vaikui, nes jis dar nėra pajėgus gauti pagalbos iš šalies“, – tikino S. Vizgaudienė.

Skiriasi ir tam tikro amžiaus vaikų reakcijos į skyrybas. 2–5 metų vaikai į skyrybas reaguoja regresuodami, reikalauja daugiau tėvų dėmesio, nes bijo prarasti abu tėvus, dėl skyrybų kaltina save. „Jiems sutrinka miegas, būdingi pykčio priepuoliai, jaučiamas nerimas“, – galimas pasekmes įvardijo psichologė.

5–8 metų vaikai ypač bijo prarasti išėjusį iš namų tėvą. „Vaikams pasireiškia depresija, liūdesys, dėl to nukenčia mokymasis, iškyla bendravimo su draugais problemų, pasireiškia įvairios baimės“, – atskleidė S. Vizgaudienė.

Vyresni, 9–12 metų, vaikai pyksta ant tėvų. Vaikai jaučiasi tėvų apvilti, nuskriausti, todėl kaltina vieną arba abu tėvus. „Vaikai labai skaudžiai išgyvena skyrybas, jos veikia jų mokymosi rezultatus, pasidaro labiau užsidarę arba per daug aktyvūs. Maždaug trečdalis šio amžiaus vaikų kaltina save ir tiki, kad jie yra skyrybų priežastis. Paaugliai sugeba suprasti skyrybų priežastis, todėl jiems lengviau įveikti iškilusias problemas – ekonominius pasikeitimus, naujus vaidmenis šeimoje“, – kalbėjo psichologė.

Iš kitos pusės, paaugliai tėvams skiriantis pasijaučia nesaugūs, vieniši, linkę į depresiją. „Visi šie faktoriai skatina nesėkmes mokykloje, nusikalstamą elgesį, seksualinį palaidumą. Tėvų skyrybos paskatina greitesnę paauglių brandą, dauguma jų tuo periodu atsiriboja nuo šeimos, įsitraukia į bendraamžių grupes. Taigi tėvams skiriantis visi vaikai sielvartauja, bet mažiausiems vaikams jos padaro didesnę žalą, kuri gali pasireikšti net brandžiame amžiuje“, – apibendrino Lietuvos psichologų sąjungos narė S. Vizgaudienė.

---

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Gretos Bliutaitės komentaras:

– Tėvų teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime yra lygios. Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos tėvai turėtų susitarti tarpusavyje. Su vaiku gyvenantis tėvas ar motina turėtų užtikrinti maksimalias galimybes kartu negyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku ir jį auklėti.

Tėvų bendravimui su vaiku kliudyti yra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai bendravimas tampa pavojingu vaiko interesams. Kliudymas bendrauti su vaiku vertinamas ne tik kaip vieno iš tėvų, gyvenančio skyriumi, teisės pažeidimas, bet tuo pačiu ir vaiko interesų pažeidimu. Galioja esminė taisyklė, kad tėvai patys susitaria, su kuriuo iš jų gyvens vaikas.

Taikaus ginčų sprendimo ir abiem pusėms priimtino kompromiso gali padėti ieškoti mediacijos procedūra. Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sprendimą priima trečioji šalis – teismas.

Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, kartu būtų tikslinga nustatyti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką. Mūsų tarnyba rekomenduoja teisme sprendžiant šį klausimą nustatyti bent jau pagrindines bendravimo su vaiku tvarkos gaires.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas