|
|
|
Seniūnijų bėdos – panašios
Kretingos rajono tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkė Vitalija Valančiutė, jos pavaduotojas Simas Končius ir narys Antanas Puodys šią savaitę aplankė visas rajono seniūnijas, išklausė ir su seniūnais bei bendruomenių pirmininkais aptarė problemas. Akcentavo kelius ir aplinką „Norėjom iš pirmų lūpų išgirsti, kuo gyvena seniūnijos, kur yra tie didžiausi skauduliai, – „Pajūrio naujienoms“ sakė V. Valančiutė. – Jų yra tiek, kad visus „užgydyti“ kadencijos rajono taryboje neužtektų“. Tarp svarbiausių, visoms būdingų problemų paminėjo tai, kad pagal Užimtumo programą iš Darbo biržos nebegauna pakankamai darbininkų aplinkai tvarkyti, taip pat – prastą kelių būklę. Salantų mieste, prie Pirminės sveikatos priežiūros centro, nėra automobilių stovėjimo aikštelės, o prie šios gydymo įstaigos prisirašiusių pacientų – daug, jų atvažiuoja ne tik iš miesto bei aplinkinių kaimų, bet nemažai ir iš Skuodo rajono. Kita Salantų problema – pastato, kuriame įsikūrusios Salantų ir Imbarės seniūnijos, būklė. Architektūra ten savita, ypatingo remonto nereikia, užtektų patvarkyti, patinkuoti. Imbarės seniūnijoje Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto atstovai išgirdo nuoskaudą dėl neišpildyto senosios valdžios pažado, kai, privatizuojant Kalnalio mokyklą, ketinta suteikti patalpas bendruomenei. „Bet jai kliuvo parapijos namelio dalis, viskas ten supuvę sulūžę“, – pasakojo V. Valančiutė. Jos teigimu, visos kaimiškosios seniūnijos norėtų, kad bent keliais procentais būtų padidintos Automobilių kelių direkcijos skiriamos lėšos. Šiuo metu miestui skiriama 65 proc., o kaimui – 35 proc. Seniūnijos mano, jog tai – neteisinga. Dar viena visų seniūnijų problema – trūksta technikos aplinkos darbams, turimi traktoriukai dažnai – pasenę, aplūžę, neįmanoma žiemą nusigrandyti kelių. Kūlupėnų seniūnija pageidauja pusės etato specialistui, atsakingam už elektros ūkį. Seniūnė Rita Lubienė atviravo, jog įvadai pavojingi gyvybei. Už perkamą elektriko paslaugą kas mėnesį ši seniūnija sumoka 302 eurus. O Kartenos seniūnija pusę elektriko etato turi. Manoma, tikslingiau būtų žmogų įdarbinti visu etatu, kad, iškilus problemoms Kūlupėnų seniūnijoje, specialistas būtų arti. Pasak V. Valančiutės, visi seniūnai skeptiškai žvelgia į siūlymus kaskart vis pirkti paslaugas, kai jų reikia čia ir dabar, o kol vyksta pirkimų procedūros, gaištamas laikas. Be to, kai paslaugos nuperkamos iš vienos firmos, susidaro eilė. „Gal dabar palankus oras kelią greideriuoti, bet šiuo metu greideris pasiųstas į kitą seniūniją“, – pavyzdį pateikė pirmininkė. Jos žodžiais, kaimų bendruomenės išsakė nepasitenkinimą, kad bendrovės „Kretingos komunalininkas“ konteineriai pasitaiko su išpuvusiais dugnais. „Žmonės ten įmeta atliekas, o jos, žiūrėk, ir iškrenta ant žemės“, – sakė V. Valančiutė.
Išeitis – lėšų pridėti iš biudžeto Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto atstovus pasitiko netradiciniu klausimu. „Žinau, kad tai ne jūsų, ne rajono tarybos kompetencija, bet naujiena, jog bus vėl perbraižytos rinkimų apygardų ribos, mus nuliūdino. Kartą apygardas jau išdraskė, dabar vėl ruošiasi išdraskyti, – sakė jis. – Mes nenorėtume, kad ribos būtų keičiamos.“ A. Poškys pritarė, kad, kalbėdami apie tai, jog nepakanka darbininkų, aplinkai tvarkyti skiriamų pagal Užimtumo programą, kolegos seniūnai yra teisūs. Prieš kelerius metus į Darbėnų seniūniją jų buvo atsiunčiama po 20 ir daugiau, tuomet buvo galima daug ką nuveikti, o šiemet per visus metus buvo įdarbinti trys žmonės. „Paskirstėm optimaliai, kad per vasaros sezoną nors vienas dirbtų nuolat. Vargom šiaip taip, daug padėjo bendruomenė. Bet kiek ji gali geranoriškai iš idėjos padėti? Aplinkos tvarkymo darbai turėtų būti seniūnijos, o tuo pačiu Savivaldybės, rūpestis“, – sakė A. Poškys. Jis apgailestavo, kad be atvangos teritorijose vien tik pjaunant žolę, nebelieka laiko kitiems, galbūt svarbesniems, darbams. „Sukomės vasarą kaip tie žiurkėnai rate – žiūrim, kad jau – ir ruduo, o rudenį pakelių krūmynus genim tvarkom, lapus grėbiam nešam“, – kalbėjo seniūnas. Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto atstovų jis prašė taryboje pritarti, kad per vasarą išlaikyti dviem darbininkams, padedantiems tvarkyti aplinką, būtų pridėta rajono biudžeto lėšų. Išpeikė žvyrą, ragino valyti vandens telkinius Buvusio Darbėnų seniūno, dabar S. Įpilties seniūnaitijos seniūnaičio Edvardo Stalmoko nuomone, suteikiant finansavimą, seniūnijoms galėtų būti leista prisiimti darbininkus aplinkai tvarkyti, o ne skatinti paslaugų pirkimą. „Iš praktikos žinau – kai reikėdavo sniegą valyti, su tais pirkimais būdavo vargo vakarienė“, – sakė jis. Buvęs seniūnas teigė, kad kasmet seniūnijoms skiriama mažiau lėšų, o viskas brangsta, prašė, kad Kaimo reikalų komitetas būtų aktyvus formuojant rajono biudžetą, neleistų mieste statyti „gargarus“, o kaimui palikti „špygą taukuotą“. A. Poškys kalbėjo apie Darbėnų seniūnijos kelius. Jų priežiūrai šiemet skirta 100 tūkst. Eur. Pusė sumos panaudojama ištisinei asfalto dangai atnaujinti ir duobėms užlyginti, likusi dalis – žvyravimui ir greideriavimui. Seniūnas teigė, jog kelininkų naudojamas žvyras iš čia pat, Darbėnuose, esančio karjero – netinka keliams, nes nekokybiškas, nesitrombuoja, bemat išplaukia į pakraščius. Taip yra dėl to, kad, perkant paslaugas, laimi pigiausi pasiūlyti variantai. Kol karjeras pačioje Darbėnų seniūnijoje bus, tol kelininkai jį ir eksploatuos. Darbėnų seniūnas, taip pat susitikime su Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto atstovais dalyvaujantys bendruomenių pirmininkai sprendė ir, ką daryti su gyvenvietėse esančiais baigiančiais užpelkėti vandens telkiniais. „Vaizdas – nekoks, savo rankomis neįmanoma išvalyti“, – sakė Laukžemės bendruomenės pirmininkė Aida Mikutienė. Anot jos, nors gyvenvietę supa dvi upės, vasarą žmonėms nėra, kur kojas įmerkti. „Gyvenvietės centre esantys du tvenkiniai baigia užželti.“, – sakė ji. Bendruomenės pirmininkė pasidžiaugė, kad šios kadencijos Kaimo reikalų ir ekologijos komitetas apskritai pirmąkart per daug metų kaimui skyrė dėmesio, bet pasvarstė, ar bus iš tų susitikimų kokios naudos? „Ar čia mes tik šiaip gražiai pasišnekėjome?“ – klausė ji. „Ankstesnėj kadencijos tame komitete jūs taip pat buvot, o ką dėl kaimo nuveikėt? Dėl Bajorų, kuriuose gyvenat, gal ir daugiau pašūkavot“, – į A. Puodį kritikos strėlę paleido S. Įpilties bendruomenės pirmininkė Birutė Stalmokienė. A. Puodys patikino, jog ne kas kitas, o jis Savivaldybės Saugaus eismo komisijoje kumščiu į stalą trenkęs, kad šiemet būtų remontuojamas Darbėnų kelias, ir tuo esą galima džiaugtis. Šviesos nori ir kaimas Darbėniškiams vis nepavyksta išspręsti mėlynuoju vadinamo avarinės būklės žydų namo likimo. „Erdvė ten graži, suremontuotas namas daug kam galėtų pasitarnauti, bet dabar sienos išpuvusios, vieną dieną rasim mes jį išsiskleidusį ant gatvės“, – sakė A. Poškys. Jam antrino bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis – esą bendruomenė į šį pastatą, kaip kai kurie vietiniai šneka, nesikėsino ir nesikėsina. Į jį iš renovacijos laukiančio pastato būtų galima perkelti seniūniją, prisimenant didelį žydų įnašą į miestelio istoriją, įrengti jiems skirtą muziejų, gal ir arbatinę. Dėl šio namo būklės seniūnija kreipėsi ir į Seimo narę Levutę Staniuvienę. „Parvežiau nuo jos jums namų darbų, – pranešė V. Valančiutė, kuri yra ir Seimo narės padėjėja. – Su tuo raštu Staniuvienė belsis į Valstybės istorinės atminties komisiją, bet būtinai reikia remonto darbų, kurie būtų atliekami, sąmatos.“ Seniūno nuomone, Seimo narė apie tai raštu pati turėtų informuoti ir merą Antaną Kalnių. A. Poškys teigė, kad Darbėnų seniūnijos problema yra ir vis dar neapšviesti kai kurie kaimai, kai kuriose gyvenvietėse apšvietimo kokybė – apgailėtina. Gražią iniciatyvą pernai parodė laukžemiškiai, savo kaimui iš asmeninių lėšų nupirkę 6 modernias LED lempas – seniūnijai esą beliko pasirūpinti kabeliu, bokšteliu ir įrengti. „Mes norim, kad Kaimo reikalų ir ekologijos komitetas, sprendžiant rajono taryboje, mus palaikytumėt – apšvietimas turi būti modernizuojamas ne vien tik mieste, bet ir kaime“, – tikino seniūnas. Jo žodžiais, dabartiniu metu pusė Darbėnų miestelio Vaineikių ir Kašučių gatvių apšviestos, kita pusė skendi tamsoje. „Nesvarbu, kad kokiuose mūsų Latveliuose gyvena 40 ar 50 gyventojų, bet ten – irgi namas prie namo, ten taip pat žmonės“, – kalbėjo A. Poškys. Laukžemės bendruomenės pirmininkė A. Mikutienė apšvietimo prašė prie gyvenvietės autobusų stotelės – esą nesaugu, tėvai į mokyklas važiuojančius pradinukus už rankų turi atvesti. Kita Laukžemės bėda – buvusių stalių dirbtuvių griuvėsiai gyvenvietės centre – kas kada šį bešeimininkiu laikomą turtą pašalins? Bėda yra ir rudeniniai medžių lapai – sugrėbus nėra, kur jų dėti. „Kasmet dalyvaujame akcijoje „Darom“, apie tai iš anksto komunalininkams pranešam. Dešimtis kartų vėliau skambinam, kad atvažiuotų sugrėbtų lapų išvežti, bet atvažiuoja po keturių mėnesių. Kai taip, gyventojams svyra rankos tvarkytis“, – kalbėjo A. Mikutienė. Nuoskauda dėl didžiulės sąskaitos Darbėnų seniūnas pasiguodė, kad bendrovė „Kretingos komunalininkas“ neplanuotai iš seniūnijai skirtų aplinkos tvarkymo lėšų papildomai nuskaičiavo 7 tūkst. Eur. Anksčiau už atliekų iš kapinių išvežimą dažnai pagal seniūnijos užsakymą, pastebėjus, kad konteineriai pilni, buvo mokama atskirai kaip už išvežtus kartus arba atliekų kiekį. Rajono tarybai pakeitus atliekų tvarkymo metodiką, skaičiuojama už kiekvieno konteinerio pakėlimą. „Mes neturim galimybių važiuoti iš paskos ir tikrinti, ar tie konteineriai pilni, ar pustuščiai pakeliami. Tenka pasitikėti komunalininkais“, – sakė A. Poškys. Kapinėse esantys konteineriai – atvirose viešose erdvėse, tad ir gyventojai į juos primeta, ko tik nori, – randama ir baldų, ir senų drabužių, ir padangų, ir statybinio laužo. Už atliekų išvežimą mokėdama dvigubai, seniūnija nepakanka lėšų kitiems reikalingiems darbams. „Šiandieną mūsų finansinė padėtis – įtempta. Žmonės klausia, kodėl gatvės apšviečiamos trumpiau. O mes taupom, nežinom, ar apšvietimui lapkritį lėšų beužteksim. Apskritai atliekam tik būtiniausius darbus, į kuriuos mažiausiai reikia investuoti“, – sakė seniūnas. Bendruomenės pirmininko R. Benečio nuomone, seniūnai turi per mažai galių, savivalda seniūnijose tik vaidinama. „Parke reikėjo išsiurbti tris kubinius metrus lauko tualeto fekalijų. Paslauga seniūnijai kainavo 50 eurų, o kiek derinimų su Savivaldybe, su paslaugos tiekėja bendrove „Kretingos vandenys“ būta, kiek atsirašinėjimo, kiek laiko sugaišta! „Mums seniūnijoje reikia seniūno, o ne ūkvedžio“, – teigė R. Benetis. Bendruomenės pirmininkas priminė, kad, nors buvo dar litais 50 tūkstančių investuota, iki šiol nebaigti remontuoti didžiausi rajone tokio tipo Darbėnų bažnyčios vargonai. „Klebonai ir valdžios keitėsi, finansavimas nutrūko, bet šį reikalą reikėtų vėl pajudinti“, – neabejojo R. Benetis. Iš Darbėnų Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto atstovai susiruošė į Vydmantų seniūniją. „Mūsų seniūnija – jauniausia rajone. Daugelis problemų panašios, kaip kitose. Svarbiausia, trūksta technikos aplinkai tvarkyti, per mažos seniūnijai skirtos patalpos. „Iš technikos seniūnija turi tik vieną žoliapjovę ir trimerį, kuriuos laiko tualeto didumo sandėliuke, o administracija glaudžiasi viso labo dviejuose kabinetuose“, – sakė S. Končius, kuris yra ir Vydmantų kaimo bendruomenės pirmininkas.
|
|
