Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Pranciškonų gimnazijos abiturientas Linas Ragainis (kairėje) šią vasarą daug laiko skyrė Memel-Nord bunkeriui ir vokiečių pastatytai pakrantės artilerijos baterijai pažinti.

Pranciškonų gimnazijos dvyliktokas Linas Ragainis domisi savo krašto istorija, tyrinėja Kretingos apylinkes, padeda atkurti istorijos pėdsakus – jam svarbu praeitį išvysti savomis akimis ir perteikti ją kitiems.

Sudomino senelis

Liną domina XX amžiaus istorija, o labiausiai – Antrasis pasaulinis karas. „Ko gero, tam daug įtakos turėjo senelio pasakojimai, atvertos gyvos istorijos plotmės“, – pasvarstė L. Ragainis.

Jaunuolis domisi ir mūsų krašto istorija, daugiausia – XX amžiaus: „Daug informacijos yra internete, nereikia plušėti archyvuose, siekiant išsiaiškinti vieną ar kitą faktą.“

Vaikinui įdomu tai, kad Kretinga įkurta ypatingoje vietoje – XX amžiaus pirmojoje pusėje ji buvo svarbus prekybinis pasienio miestas; taip pat jį intriguoja išlikę vokiečių ir rusų žemėlapiai, menantys tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo laikus mūsų krašte.

Nuo Kretingos neatsiejama ir Klaipėda: ji – tarsi stotelė tarp Lietuvos ir Vokietijos. „Klaipėda tarpukariu buvo vienas svarbiausių prekybos miestų, net Antrojo pasaulinio karo metais liko itin išsivystęs ir civilizuotas, lyginant su aplinkiniais kraštais“, – tvirtino tyrinėtojas. Taip pat Klaipėda tapo vienu ilgiausiai apsuptu ir neužimtu miestu, puolant sovietams.

Pasak Lino, Kretingos apylinkėse atsispindi Barbarosos, Vokietijos įsiveržimo į SSRS operacijos, pradžia: „Sovietams okupavus Lietuvą, Kretingos Žiemos sode įkurtas sovietų kariuomenės štabas. Prasidėjus Barbarosai, vokiečiai sužinojo, kur slepiasi sovietai, tačiau pastarieji jau buvo pasitraukę gilyn į Rusiją.“

Taip pat, anot vaikino, gimtojo miesto istorijai reikšmingas Kretingos subombardavimas ir miesto centro sudeginimas Antrojo pasaulinio karo pradžioje. „Sunku patikėti, kad Kretinga įstengė prisikelti“, – dalijosi įžvalgomis abiturientas.

Be to, mieste matomos ir Holokausto žaizdos. Pasak jaunuolio, svarbu stengtis, kad ateityje panašūs įvykiai nebepasikartotų. Linui taip pat patinka pasivaikščioti po Dimitravo mišką. „Jame vis dar gyva Antrojo pasaulinio karo istorija“, – tikino jis. Vienoje miško vietų vis dar yra išlikusių po karo sovietų degintų šovinių.

Visgi įdomiausia miško vieta – Erškėtyno koplyčia. Ją 1926 metais pastatė stalius Antanas Pocius, skatinamas žmonos Barboros Pocienės, kuriai, kaip teigė ji, apsireiškė Dievo motina. Koplyčioje ginkluotos rezistencijos metais Lietuvos partizanai priimdavo priesaikas. Pasak Lino, stebuklas, kad koplyčia išliko, nes karo metais visai šalia jos, mažiau negu už kilometro, sproginėjo bombos, vyko mūšiai.

Tyrinėjo bunkerį

Šią vasarą L. Ragainis daug laiko skyrė Memel-Nord bunkeriui ir vokiečių pastatytai pakrantės artilerijos baterijai pažinti. Klubo narių, besidominčių vokiečių palikimu po Antrojo pasaulinio karo, dėka, bunkeryje įkurtas muziejus. Linas susipažino su gidu Timūru, kitais klubo nariais. Vasarą dažnai su draugu Justu Puškoriumi vykdavo padėti nuo bunkerio nukasti smėlį, atlikti kitus darbus.

Anot jaunojo tyrinėtojo, Vokietija, prisijungusi Klaipėdos kraštą 1939 metų kovą, pradėjo statyti įvairius karinės paskirties objektus – priešlėktuvinės gynybos baterijas, viena jų išlikusi Melnragėje, pakrantės artilerijos baterijas, kitus įtvirtinimus – taip ruoštasi galimam sąjungininkų puolimui jūros keliais.

Vis dėlto karo metu baterija nelabai naudota, nes grėsmės nebuvo dėl stipraus vokiečių laivyno, kontroliavusio Baltijos jūrą, tačiau baterija veikė visu pajėgumu.

Bunkerio svarba atsiskleidė 1944 metų rudenį, kai sovietų armija apsupo kraštą. Vokiečiai Klaipėdoje „užspaudė“ nemažą priešų kariuomenės dalinį – bunkeris turėjo strateginę reikšmę. Anot L. Ragainio, bunkerio istoriją labiausiai prikelia intriguojantys gido pasakojimai, palyginimai.

Kasmet bunkeryje vyksta šventė. Į ją susirenka daug klubų atstovų, besidominčių istorija, renkančių karo ir pokario laikų uniformas, techniką, ginkluotę. Šiemet suėjo 80 metų nuo bunkerio pastatymo. Renginio metu buvo inscenizuojami mūšiai – atkurtas 1944 metų kovą įvykęs mūšis, kartu pasakota istorija žmonėms. Linas ir pats dalyvavo mūšio inscenizacijoje, atliko vokiečių pėstininko vaidmenį.

Linui domėjimasis istorija atveria naujas pažinimo sritis, skatina prasmingai leisti laiką. „Per vasarą darbas bunkeryje man buvo gera galimybė savanoriauti. Be to, dirbau prie jūros, tad ši veikla sutapo ir su poilsiu“, – dalijosi pašnekovas.

Jaunuolio teigimu, istorija šių dienų žmogui svarbi, kad suvoktų, kodėl vienas ar kitas dalykas toks, o ne kitoks. Pasak Lino, net ir gilios praeities istorija lemia šių dienų politiką, sprendimus. „Svarbu iš istorijos mokytis, nebekartoti klaidų. Žmogus iš istorijos perspektyvų turi suprasti, kad karas niekada nedavė nieko gera, ir suvokti, kiek daug turime dabar ir kad gyvename taip gerai, kaip niekad negyvenome“, – akcentavo L. Ragainis.

Linas DAUGĖLA

„P. n.“ akademijos narys


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas