Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kalėdaitis – tai duona vienas kitam

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose
  • 2019-12-20
Kalėdaičių laužymas šeimoje Kūčių vakarą simbolizuoja Paskutinę vakarienę, kai Kristus prieš savo mirtį laužė ir dalijo duoną apaštalams.

Be kalėdaičio, kitaip dar vadinamo plotkele arba Dievo duona, neįsivaizduojame Kūčių vakarienės stalo. „Ši vakarienė kupina ypatingų ženklų, – paplotėlio laužymu mes tarsi parodome, kad esame duona vienas kitam“, – kalėdaičio prasmę apibūdino Kretingos katalikų parapijos klebonas brolis pranciškonas Astijus Kungys.

Atkartoja Paskutinę vakarienę

Jo žodžiais, visų tautų kultūrose ir tikėjimuose svarbus stalas, o ant jo – ir duona. Per Kūčių vakarienę dedama pašventinta duona – kalėdaitis, o aplink ją sustatoma12 patiekalų. Tai simbolizuoja Kristų ir 12 jo mokinių – apaštalų.

„Kūčių vakaras tarsi atkartoja Paskutinę vakarienę prieš nukryžiavimą, kai Jėzus, paėmęs duoną, ją palaimino, sukalbėjo maldą „Imkite ir valgykite, nes tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas“, ir išdalijo ją savo mokiniams. Kristus yra pasakęs „Aš esu gyvoji duona“. Iš šių Jo žodžių ir išplaukia Kūčių vakarienės esmė, – dalindamiesi kalėdaičiais, tarsi atkartojame tą aktą. Išjungę televizorius, koncentruojamės tik vieni į kitus, permąstydami, kad kiekvienas šeimos narys, jo gyvenimas man yra duona. Nes tie, kurie myli, sako – aš ir tu“, – Kūčių vakarienės gelmę atskleidė brolis pranciškonas.

Pagal tradiciją stalą palaimina tėvas arba vyriausias šeimos narys. Sukalbėjus maldą, kiekvienas prieina atskirai viens prie kito ir atsilaužia po gabalėlį kalėdaičio, prieš tai trumpai atsiprašę už praeinančius metus, tai – lyg susitaikymas, padėkojimas ir palinkėjimai. O tam, kuris atsilaužė, yra ženklas, kad duoną jis priima kaip kito šeimos nario gyvenimo dalį.

Plotkelių nereikėtų palikti

A. Kungys paaiškino, jog kiekvienam šeimos nariui tąvakar turėtų būti skirta po kalėdaitį, kurio nereikėtų palikti nesuvalgyto. Taip pat padedama tuščia lėkštė mirusiems artimiesiems, – jų šalia nebėra, bet dvasiškai jie lieka su mumis. Atsilaužiame ir likusius plotkelius suvalgome už mirusiuosius, – nereikėtų palikti kitoms Kūčioms.

Per Kūčias, kurios yra tarsi Paskutinės vakarienės atgarsis, susirenka tik patys artimiausi šeimos nariai, nes atnaujiname santykį šeimoje, o Kalėdas jau švenčiame su giminėmis ir draugais.

Kūčių vakarą išlikę ir senųjų lietuvių tikėjimo simbolių – 12 valgių taip pat siejama su 12 mėnesių, kurie į mūsų šeimas atnešė kažką naujo. „Kartais žmonės Kūčioms suteikia vien etnografinį atspalvį – žaidimus, burtus. Tačiau Kūčių vakarienės prasmė – labai gili, tai nėra riešutėlių gliaudymas ar šiaudo traukimas“, – kalbėjo brolis pranciškonas.

Skirtingos Kūčių tradicijos

Pasak A. Kungio, kalėdaičių žmonės už simbolinę auką gali įsigyti parapijose, kur jie pašventinami jau pirmąjį Advento sekmadienį. Šiemet Kretingos parapija įsigijo 10 tūkst. vienetų kalėdaičių, kuriuos jau baigia išdalinti. „Labai gražu, kad kretingiškiai siunčia plotkeles artimiesiems į užsienį“, – pasidžiaugė jis.

Kretingoje kalėdaičių nebekepa – anksčiau juos kepdavęs parapijos zakristijonas, skirtingai nuo komunikantų – paplotėlių, dalijamų per Šv. Komuniją, kurių broliams parūpina Šv. Klaros seserys. Kalėdaičius Telšių vyskupija užsako specialiuose centruose Lietuvoje ir Lenkijoje.

Kalėdaičiai iš tiesų yra trapi duona, kepama iš aukščiausios rūšies miltų, kad tešla būtų kuo tąsesnė, o paplotėliai netrupėtų. Juose įspaudžiami vaizdai, susiję su Jėzaus gyvenimu.

Kalėdaičių laužymo tradicija gyvuoja tik Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje. „Vakarų Europoje Kalėdų išvakarės švenčiamos kaip puota, džiugesys, o pas mus – laukimas, pasninkas. Tiesiog taip susiformavo tradicijos, kurias nulėmė skirtingų tautų mentalitetas. Krikščionybės lopšys Italija Jėzaus gimimo išvakares pasitinka džiaugsmingai. Neseniai grįžau iš JAV – ten miestai irgi skamba, ūžia nuo kalėdinių giesmių, dainų“, – švenčių skirtumus pastebėjo kalbėjo A. Kungys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas