|
|
|
Mokyklų tinklo pertvarka: švietimas pokyčių neišvengs ir ateityje
Darbo grupė, kuri Savivaldybės administracijos buvo įpareigota parengti rajono mokyklų tinklo pertvarką, baigė savo darbą ir šio mėnesio rajono tarybos posėdyje pateiks galutinį sprendimo projektą, kaip nuo naujųjų mokslo metų turėtų veikti švietimo įstaigų tinklas mūsų savivaldybėje. Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės vadovaujama darbo grupė dirbo nuo praėjusių metų spalio mėnesio, jos nariai susitiko su švietimo įstaigų, vietos bendruomenių atstovais, išklausė jų pasiūlymų, pastabų. „Į tvirtai argumentuotus pastebėjimus buvo atsižvelgta“, – sakė viena darbo grupės narių Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė. – Pristatykite, kokie pokyčiai naujaisiais mokslo metais laukia rajono švietimo įstaigų, – „Pajūrio naujienos“ paprašė A. Burbienės. – Nuo naujų mokslo metų, tai yra nuo rugsėjo 1-osios Rūdaičių mokykla reorganizuojama prijungiant ją prie Kretingos Simono Daukanto progimnazijos, lopšelis-darželis „Eglutė“ – prijungiant prie „Pasakos“, Vydmantų „Pasagėlę“ – prie Vydmantų gimnazijos, Salantų lopšelį-darželį – prie Salantų gimnazijos. Vidaus struktūros pertvarka vykdoma Darbėnų gimnazijoje – uždaromas Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyrius. Vietos bendruomenė buvo iškėlusi mintį Piliakalnyje steigti ikimokyklinę grupę, tačiau, nesant reikiamo vaikų skaičiaus, steigti ikimokyklinio amžiaus grupę visiškai netikslinga, todėl vaikai, norintys lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, galės pasirinkti Darbėnus. Vidaus struktūrinių pakeitimų bus ir Grūšlaukės, Baublių mokyklose-daugiafunkciuose centruose – juose nelieka IX ir X klasių, uždaromas Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro Kalniškių pradinio ugdymo skyrius. Vaikai iš Grūšlaukės bus pavėžėjami į Darbėnų gimnaziją, Baublių mokiniai – į Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklą-daugiafunkcį centrą, vaikai iš Kalniškių – į Kartenos mokyklą-daugiafunkcį centrą. Yra visos sąlygos vaikų pavėžėjimui – mokyklos turi per 30 geltonųjų autobusiukų, vaikų pavėžėjimą garantuoja „Kretingos autobusų parko“ maršrutai. Dėl pertvarkos rajonas turėtų gauti dar vieną geltonąjį autobusiuką. Buvo kalbėta, kad Salantų meno mokyklą būtų tikslinga perkelti į Salantų gimnaziją, bet šio sumanymo teko atsisakyti, kadangi gimnazijoje tam neįrengtos patalpos. Buvo atvejų, kada argumentuotos nuomonės klausėme ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, tačiau galutinį sprendimą vis dėlto priims rajono taryba.
– Ar ši tinklo pertvarka – paskutinė? Ar su šiuo sprendimu bus sudėti visi taškai, kai kalbama apie mūsų rajono mokyklų tinklo optimizavimą? – Visų pirma, ši mokyklų tinklo pertvarka yra iš esmės gana švelni, jeigu taip galima pasakyti, ir optimizuojant mokyklų tinklą nebuvo kertama iš peties. Tinklo pertvarka iš esmės yra vykdoma nuo 1999-ųjų, ir problema kasmet gilėjo, ji užsitęsė, ir šiandien matome, kad esama situacija neatitinka šių dienų vaikų poreikių – labai daug išleidžiama materialinei bazei, aplinkai kurti. Sienos, grindys, pastangos, kad švietimo įstaigos atitiktų higienos normas, kaskart reikalauja vis didesnių investicijų, aplinkos lėšų reikia kaskart vis daugiau, ir tai, mažėjant mokinių skaičiui, neatsiperka. Mano pastebėjimu, sutvarkius tinklą atsiranda galimybė stiprinti mokyklų materialinę bazę, mokiniams – didesnė galimybė pasirinkti mokymo programų modulius, efektyviau išnaudoti ugdymo planą, realu sudaryti vienodas ugdymo sąlygas visose mokyklose ir visiems mokiniams – tos pačios lėšos gali būti efektyviai panaudojamos jas koncentruojant vienoje vietoje. Sutvarkius tinklą ir mokytojams atsiranda galimybė sudaryti visus etatus, kad jiems nereikėtų blaškytis po kelias mokyklas. Kalbant apie mokytojus, esama bėdos, kad mažose mokyklose lėšos jų kvalifikacijai kelti yra menkos, kas taip pat turi įtakos mokinių pasiekimams. Įvykdžius 2016–2020 metų mokyklų tinklo pertvarką ir pakeitimus, galutinis taškas šiame procese nebus padėtas – ir ateityje mokyklos pokyčių neišvengs. Tik niekas šiandien negali pasakyti, kaip bus: jeigu mažės mokinių – mažės ir mokyklų, jeigu nemažės – gal ir naujos mokyklos atsidarys. Esmė šių pertvarkų yra vaikas – jis turi būti visa ko ašis, jam turi būti sudarytos sąlygos rinktis ugdymo programas, neformaliojo ugdymo užsiėmimus, todėl didesnėse mokyklose, kur mokosi 130 ir daugiau vaikų, tos galimybės yra ir leidžia daugiau pasiekti tiek mokiniams, tiek mokytojams. Tokiose mokyklose lengviau komplektuoti ir pagalbos mokiniui komandas, kurias sudaro socialinis pedagogas, psichologas, logopedas. – Susitikimuose su vietos bendruomenėmis buvo akcentuojama, kad mokymo kokybės neužtikrina ir jungtinės klasės, kurių rajono švietimo įstaigose kol kas išvengti nepavyksta. O štai viešojoje erdvėje pasirodė teiginių, kad jungtinės klasės steigiamos netgi Suomijoje, kuri dažnai rodoma kaip pažangios švietimo sistemos pavyzdys... – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atliko tyrimą, pagal kurį matyti, kad iš tiesų jungtinių klasių mokinių pasiekimai yra kur kas žemesni, jeigu lygintume su tais, kurie mokosi ne jungtinėse klasėse. Tai tiesa, kad Suomijoje steigiamos jungtinės klasės, tačiau jos šioje valstybėje komplektuojamos pagal kitus principus – kai į klases integruojami atvykėliai užsieniečiai ir mokomi suomių kalbos, arba jungtinės klasės specialiai sukuriamos išskirtinai gabiems vaikams. Tokio modelio, kaip pas mus, kai, nesant lėšų, jungiamos klasės, o mokytojas dirba pagal dvi-tris programas, tikrai nėra. Pertvarkos esmę nulemia demografiniai rodikliai – mažėja gyventojų, mažėja vaikų, dėl to traukiasi ir mokyklos. O mes nenorime to pripažinti, atmetame šį faktą, kaip argumentą, tada ir prasideda tuščių vietų finansavimas – pinigai išleidžiami ne ten, kur reikėtų. Jungtinių klasių panaikinimas reiškia viena – kad visiems mokiniams sudaromos vienodos sąlygos mokytis, kad visi be išimties gautų kokybišką ugdymą. – Kokias problemas išsprendžia darželių jungimas? – Visų pirma, taupomos administravimo lėšos, o vaikams sąlygos dėl to nesikeičia ir neblogėja. Manau, kad susijungus galima efektyviau naudoti ne tik lėšas, bet ir žmogiškuosius resursus. Antra, bent iš dalies išsisprendžia ir vadovų trūkumo problema – daugelis žinome, kad Lietuvos mastu trūksta gerokai per 200 vadovų, ne išimtis – ir mūsų rajonas. Puiku, kad išsisprendė Salantų gimnazijos vadovo problema, o kaip seksis dėl Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos ir Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro konkursų vadovų pareigoms užimti, dar pamatysime. – Kas pagreitintų mokyklų pertvarką ne tik rajonuose, bet ir šalyje? Juk ir kitos savivaldybės sprendžia panašias problemas, kaip ir mūsų. – Taip jau yra, kad mokyklų tinklo pertvarkos paprastai yra nuleidžiamos „iš viršaus“ – pačios savivaldybės turi priimti galutinius sprendimus, bet tai padaryti jos ne visada pajėgios – tą parodo ir toks ilgas pertvarkos vyksmas. Iš vienos pusės, savivalda geriausiai žino savo problemas, bet iš kitos pusės ji dažnai nesiima drastiškų sprendimų, kad sutvarkytų mokyklų tinklą ir užtikrintų efektyvų jo funkcionavimą. Kadangi švietimas – valstybinis, Vyriausybė turėtų imtis visų svertų, kaip reguliuoti švietimo sistemą, tarkim, užtektų ryžtingų sprendimų dėl jungtinių klasių, ir tai pagreitintų tinklo pertvarką visoje šalyje. Rezultatus matytume daug greičiau, o ir patys ramiau gyventume, ir nebūtų įtampos tarp žmonių. Žmonės nuo nuolatinės nesibaigiančios pertvarkos yra pavargę, jie negali koncentruotis pagrindiniam darbui, kas visiems yra labai svarbu. --- Rajono Savivaldybė iš savo biudžeto rajono švietimo sistemai skyrė: 2017 m. – 5 mln. 666,1 tūkst. Eur , 2018 m. – 5 mln. 849,8 tūkst. Eur, 2019 m. – 6 mln. 666,7 tūkst. Eur. Įvykdžius 2016–2020 m. mokyklų tinklo pertvarką rajone iš viso sumažėja 10,6 etato, sutaupomi 137,145 tūkst. Eur metams (110,617 tūkst. Eur Savivaldybės biudžeto lėšų, 26,528 tūkst. Eur – Mokymo lėšų valdymui). Planuojama, kad lėšų poreikis išeitinėms kompensacijoms išmokėti bus 24,975 tūkst. Eur (7,821 tūkst. Eur Mokymo lėšų ir 17,177 tūkst. Eur Savivaldybės biudžeto lėšų).
|
|
