Pajūrio vasara: iššūkiai ir gelbėtojams, ir poilsiautojams

Lietuvos profesionaliųjų gelbėtojų vandenyje federacijos prezidentas Jonas Pirožnikas teigė, kad jo vadovaujamos gelbėtojų komandos šią vasarą laukia ypatingi iššūkiai.

Vasara – vėlyva, poilsiautojai galės gulėti metro atstumu vienas nuo kito, o jų temperatūra bus tikrinama iš bepiločio drono – tokius pagrindinius šio sezono išskirtinumus „Pajūrio naujienoms“ įvardijo Lietuvos profesionaliųjų gelbėtojų vandenyje federacijos prezidentas Jonas Pirožnikas.

Priėmė daugiau gelbėtojų

Kaukių, dengiančių burną ir nosį, deginantis paplūdimyje, dėvėti nebereikalaujama, žalia šviesa uždegta ir sporto renginiams, kuriuose iki 300 dalyvių, tačiau gulintiems žmonėms vienam nuo kito išlaikyti bent metro atstumus teks. Ant persirengimo kabinų, kurios periodiškai bus dezinfekuojamos, bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ darbininkai jau yra iškabinę plakatus su rekomendacinio pobūdžio informacija senjorams bei visiems kitiems.

Koronavirusas (COVID-19) gelbėtojams, kurių šiemet dirbs gerokai daugiau negu ankstesniais sezonais (priimdavo po 60, dabar – 70, o gal pavyks ir 80), – taip pat bus rimtas iššūkis, bet, anot J. Pirožniko, jie tam yra nusiteikę morališkai ir pasiruošę: aprūpinti dezinfekavimo skysčiu, kaukėmis, kitomis apsaugos priemonėmis.

Apie 60 proc. gelbėtojų, tarp kurių įvairių profesijų žmonės – sportininkai, plaukikai, kompiuterinių technologijų specialistai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Palangos, – įgudę senbuviai, jau anksčiau išklausę, o dabar pasikartoję pirmosios pagalbos mokymus, atlikę testus ir gavę teigiamus atsakymus. Mokymai organizuojami naujokams, kurie prireikus pakeistų kolegą.

„Iš vandens ištraukus skęstantįjį, gelbėtojams nebus laiko jo paklausti, ar šis buvo užsienyje, ar neserga koronavirusu. Gelbėtojų pareiga – žaibiškai reaguoti, į krantą ištrauktą nelaimėlį reanimuoti ir atiduoti į atskubėjusių medikų rankas“, – sakė J. Pirožnikas. Per 6–7 valandas ateis atsakymas, ar išgelbėtas pilietis nėra užsikrėtęs koronavirusu. Jei užsikrėtęs, kontaktą turėjusiam gelbėtojui 14 dienų reikės būti saviizoliacijoje.

Gelbėtojų vado teigimu, tam numatytos ir patalpos – bendradarbiavimo sutartis pasirašyta su poilsio ir reabilitacijos centru „Pušynas“, be to, Palangos miesto savivaldybė tam yra numačiusi vietą ir kempinge.

Temperatūrą matuos išmanioji skraidyklė

Naujovė – išmanusis bepilotis dronas, praskrisiantis virš gulinčių poilsiautojų galvų, iš ne daugiau kaip 5 m atstumo termovizoriumi patikrinsiantis ir per garsiakalbį įspėsiantis, jei temperatūra bus aukštesnė negu įprasta.

„Galima padalų paklaida, tačiau aukštesnę temperatūrą turinčiam žmogui bus pranešta ir palikta spręsti – ar laikas jam kreiptis į gydytoją, ar ne“, – sakė pašnekovas.

Profesionaliųjų gelbėtojų federacijos prezidentas neatskleidė, kiek Kanadoje iš gamintojų pirkta bepilotė skraidyklė kainavo, tačiau pridūrė, kad išmanusis įrenginys, kurio greitis gali būti išvystytas iki 110 km/val., pasitarnaus skubiai reaguoti į tarp poilsiautojų kilusias konfliktines situacijas ar neleisti girtuokliauti viešoje vietoje – jei tvarkos pažeidėjai „negirdės“ perspėjimo per garsiakalbį ir iš paplūdimio neišeis, gelbėtojai pasitelks policijos pareigūnus.

J. Pirožnikas teigė per 14 jo darbo metų Palangos gelbėjimo stotyje neprisimenąs vasaros, kad niekas nebūtų skendęs, tačiau tai, kad jūroje tokių atvejų mažėja, – irgi faktas.

„Svarbiausia – prevencija. Kasryt, kai susitinkame, gelbėtojams kartoju: nuo alkoholio ar nuo ko kito apsvaigusį žmogų galit išgelbėti tik krante. Kai toks svirduliuodamas pasieks vandenį, pagalbos labai greit gali nebereikėti“, – sakė pašnekovas. Jo žodžiais, nė vienas plaukikas dar neaplenkė vandens motociklo, nė vienas bėgikas – keturračio motociklo arba džipo. Dėl to gelbėtojai turį būti ypač budrūs, stebėti situaciją, įvertinti ir laiku priimti sprendimą, jei reikia, pagalbon išsikviesti vandens patrulį. Jų Palangos ir Šventosios paplūdimiuose šiemet dirbs 8.

Nors pašnekovo nuomonė apie girtuoklius pliaže – ypač griežta, esą tokių visai neturi būti, tačiau Vyriausybės sprendimams uždrausti prekybą ir silpnaisiais gėrimais nepritaria – nieko blogo, jei solidus, normalus, saiką turintis žmogus užsisakytų taurę alaus ar vyno. Tie, kurie prisigeria ir voliojasi smėlyje, dažniausiai vartoja iš maišelių išsitraukę savo atsineštą naminę arba prekybos centre nusipirktą alkoholį.

„Iš praktikos tai žinau, turime ir filmuotos medžiagos, kuria dalijamės su policija“, – sakė J. Pirožnikas. Jo manymu, gali būti, kad, uždraudus prekybą alkoholiu paplūdimio kavinėse, vėl suaktyvės nelegali prekyba.

• Rašyti komentarą (2)