Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Gyrė Kretingą už pirmąją mugę po karantino

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Šventės
  • 2020-06-16
Organizatorių teigimu, vienu metu mugėje negalėjo būti daugiau kaip 300 žmonių, limitas nebuvo viršytas.

Savo gimtadienį Kretinga jau daugel metų švenčia birželio 13-ąją išvien su miesto globėjo šventojo Antano atlaidais. Tačiau šiemet 768-asis miesto gimtadienis buvo kuklus, užtat išsiilgtas. Kretingiškiai džiūgavo po ilgo laiko galėję išeiti pasižmonėti, ir išvien su miesto svečiais gyrė pirmąją po karantino Lietuvoje surengtą mugę.

Drąsių žmonių miestas

Nuo 8-tos ryto Rotušės aikštėje kretingiškius pasitiko mugės prekiautojai, iš visos Lietuvos suvežę tai, ką užaugino, pagamino, sukūrė, ir džiaugėsi sulaukę pirmųjų pirkėjų. „Kituose miestuose, žiūrėk, tik priešpiet pradeda rinktis, o kretingiškiai ankstyvi – jau pilna žmonių“, – aptarinėjo tarpusavyje.

„Kretingoje – pirmoji mugė po karantino. Pirmieji žingsniai yra labai svarbūs: esate drąsūs žemaičiai, šaunus jūsų miestas. Žmonių – mažiau negu ankstesniais metais, bet labai svarbu ir mums, kūrėjams, atvežti parodyti, ką naujo sukūrėme, o ir pirkėjams pasižmonėti. Jie ramūs, nesibaimindami vaikšto, apžiūrinėja, perka“, – kalbėjo savo sukurta galanterija prekiavusi odos meistrė Irena Serapinienė iš Kauno.

Iš Kūlupėnų kilusi šiaulietė Dalia Pocienė, atvežusi itin originalių papuošalų iš odos, sakė, kad gausesnės mugės po karantino ji nė nesitikėjusi: „Ateina ankstesni klientai, nes kasmet atvykstu į Antanines Kretingoje, – vieni apsižiūri, kiti nusiperka. Labai smagu pabūti savame krašte, pabendrauti su žmonėmis.“

Muzikinę fiestą kretingiškiams surengė rajono kultūros darbuotojai ir atlikėjai.

Žavėjosi miesto želdiniais

Paklausta, ar neatbaidė dėl renovacijos išraustas miestas, originalia keramika prekiavusi dailininkė Vilija Taujanskaitė iš Šiaulių patikino nė nežinojusi, kad Kretinga atsinaujina, bet tai, jos žodžiais, nė kiek nesumenkino mugės svarbos.

„Miestai visur tvarkomi: Panevėžys – iškastas, Šiauliuose pusė bulvaro išrausta, jūs bent senuosius medžius išsaugojote. Kretinga su savo želdiniais – viršūnė, „apšalau“ nuo jūsų gėlynų grožio – jie originalūs, madingi, skandinaviški.“

V. Taujanskaitė gyrė mugės tvarką ir jos organizatorių – bendrovės „Kretingos turgus“ vadovą Nerijų Tertelį: „Puikiai susitvarkė, vadovas – dalykiškas ir labai taktiškas: priėjo, įspėjo, kad laikytumėmės atstumo, dėvėtumėm kaukes. Žinome, kad šiemet ne visi prekiauti į jūsų išgarsėjusią Antaninių mugę ir tepateko.“

Dovanos Kretingai ir jos žmonėms

N. Tertelis patikino, kad šiemet mugėje dėl karantino reikalavimų tebuvo parduota perpus mažiau – 100 vietų, dar 90 norinčiųjų prekiauti nebepateko. „Dalyviai įsikūrė tik į kas antrą vietą, laikėmės 3 m atstumo. Nebuvo viršyti ir momentinių srautų dydžiai – vienu metu mugėje negalėjo būti daugiau kaip 300 žmonių“, – teigė N. Tertelis.

Jis sakė, kad pirmenybę teikę tautodailės meistrams, tautinio paveldo puoselėtojams, ūkininkams, taip pat žiūrėjo gaminių įvairovės. Lėmė ir tai, kas anksčiau užsisakė vietas.

„Mano nuomone, tokios išgrynintos mugės, kurioje daugiau originalių darbų, o ne kičinių gaminių, seniai nėra buvę. Nesinorėjo apmarinti Antaninių mugės tradicijos, o ir žmonės jau išsiilgę vieni kitų. Miesto biudžetui mugė nieko nekainavo, o žmonės – laimingi. Tai – mūsų dovana Kretingai ir jos žmonėms“, – kalbėjo turgaus vadovas.

Spalvingą muzikinę dovaną miestui surengė ir Kretingos rajono kultūros centras, pakyloje prie rūmų surengęs smagų skyrių kolektyvų koncertą.

Šv. Antano atlaidų dieną buvo šventinama duona. Nuotraukoje – šv. Mišias aukojo Lietuvos pranciškonų brolijos provincijolas Algirdas Malakauskis (dešinėje), jam patarnavo brolis Bernardas Belickas.

Išminties – užtariant šv. Antanui

Laikantis saugaus atstumo bažnyčioje ir šventoriuje šeštadienį miesto globėjo šv. Antano garbei aukotos šv. Mišios, – per vakaro šv. Mišias brolis Gediminas Numgaudis pašventino duonos kepalėlius, kurie vėliau buvo išdalinti žmonėms. Šv. Mišias visai Lietuvai tiesiogiai transliavo radijo stotis „Marijos radijas“, o po jų parapijiečiai buvo pakviesti į agapę šventoriuje.

„Kažin, kokį pamokslą šiandien mums pasakytų šventasis Antanas? Liaudis jį žino kaip stebukladarį, pamestų daiktų suradėją, o Bažnyčia – kaip teologijos mokslų daktarą. Savo pamoksluose šv. Antanas nuolat cituodavo Viešpaties žodį, juo gyveno. Kaip ir šventasis Pranciškus, jis kvietė miestelėnus per darbus – pamaitinat alkaną, sušelpiant varguolį, gydant ligonius – patirti Dievo meilę. Prisimindami jį, pašventinsime duoną, bet ką su ja darysite, grįžę namo – pasidėsite į stalčių, ar pakeliui su kažkuo pasidalinsite? Mokydamas geraširdystės, pasisakydamas prieš varguolių engimą, šv. Antanas ne visų buvo mylimas, o ir – nekenčiamas. Šiandien daugumos gyvenimuose į pirmą planą taip pat stoja dalykai, nešantys pelną, o ne Dievo žodis. Šv. Antanas įtikėjo, ir Dievas per jį darė gerus darbus“, – brolis Gediminas akcentavo, kad, užtariant šv. Antanui, šiandieną labiausiai Dievo turėtume prašyti išminties.

Šv. Mišiose dalyvavęs Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas Benediktas Jurčys, sveikindamas brolių ir kretingiškių bendruomenę su šventėmis, linkėjo šventumo. Cituodamas savo sukurtą trieilį: „Šventumas/Ne sporto šaka/ Lenktynių nėra“, jis priminė, kad viskas yra iš Dievo, taigi – namai, kuriuose gyvena žmonės, valgiai, kuriuos žmonės valgo, yra šventi.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas