Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Kretingiškiai net ir vasarą laukines antis lesina duona ir batonu.

„Kodėl žmonės taip neatsakingai elgiasi su gyvąja gamta – nors vasara, bet Kretingos miesto tvenkiniuose gyvenantiems paukščiams mėto batoną, duoną, kartais, pastebiu, – ir papelijusią. Tie duonos gabalai, kurių nepraryja paukščiai, plaukioja vandenyje, teršia jį – baisu žiūrėti. Kaip reikėtų išauklėti žmones, kad jie taip nedarytų ir dar – nerodytų blogo pavyzdžio vaikams“, – klausė ir svarstė „Pajūrio naujienų“ skaitytoja.

Pakomentuoti šią situaciją „Pajūrio naujienos“ paprašė Lietuvos zoologijos sodo (LZS) Paukščių skyriaus vedėjos Raimondos Varlauskienės.

Ji paaiškino, kad vasarą paukščių lesinti nereikia, nes gamtoje yra gausu jiems tinkamo maisto. Pati gamta pavasarį, vasarą ir rudenį gausiai parūpina įvairiausių vabzdžių, voragyvių ir kitokių bestuburių, sėklų, grūdų, uogų, žiedų, pumpurų, lapų, šaknų, kankorėžių, gilių. „Žmonės, norėdami būti arčiau gamtos ir pajusti ryšį su laukiniais gyvūnais, daro didelę klaidą, pratindami šiuos laikytis arčiau žmonių, tiekiančių jiems maisto. Toks žmonių elgesys daugeliui rūšių daro meškos paslaugą“, – perspėjo R. Varlauskienė.

Žmonės, lesindami paukščius, išderina jų biologinę pusiausvyrą, sparnuočiai greit pripranta gyventi miestuose ir rudenį nė nemėgina migruoti. „Todėl žiemą ir turime problemų su gulbėmis, – teigė Paukščių skyriaus vedėja. – Pastaruoju metu miestuose padaugėjo ne tik balandžių, varnų, bet ir kirų, kurių anksčiau miestuose nebuvo. Visa tai – dėl to, kad žmonės maitina paukščius.“

Vandens paukščiai Lietuvos zoologijos sode Kaune

Dar didesnė bėda – kai žmonės visiškai be jokios atsakomybės lesina paukščius sugedusiais, supelijusiais, prarūgusiais maisto produktais. „Paukščių organizmai nėra komposto dėžės, į kurias galime mesti mums netinkamas, sugedusias maisto atliekas, – paaiškino R. Varlauskienė, nes paukščiai gali apsinuodyti lesalų gedimo ir baltymų irimo produktais, biotoksinais, mikotoksinais, taip pat – trąšomis, insekticidais, herbicidais, kurie naudojami auginant lauko kultūras. – Mes nematome, kaip susirgę ir apsinuodiję netinkamu maistu paukščiai kenčia ir gaišta. Atrodo, darome gerą darbą, o iš tiesų tyliai nuodijame gyvus padarus, prisidengę savo vadinamuoju mielaširdingumu.“

Jei paukščiai lesinami žiemą, jiems turi būti beriama kokybiško maisto – grūdų, įvairių sėklų – moliūgų, saulėgrąžų ir kitokių, kruopų, grūdų dribsnių, riešutų, daržovių, granuliuoto kombinuoto pašaro, obuolių. Sėklos, grūdai, riešutai negali būti sūdyti, kepinti ar su prieskoniais. Paukščių negalima lesinti juoda duona, kuri sukelia rūgimą gūžyje ir skrandyje.

Lietuvos zoologijos sodas turi nemažai vandens paukščių. Tai – pilkosios žąsys, kalninės žąsys, baltaskruostės berniklės, urvinės rudosios antys, baltaveidės medžąsės, juodoji gulbė, kelios muskusinės antys ir rausvieji pelikanai. Vasaros laikotarpiu atskrenda perėti daug didžiųjų ančių. „Žiemą, kai sukeliame savo paukščius į žiemojimo patalpas, didžiosios antys išskrenda. Mes jų papildomai nelesiname“, – tvirtino Paukščių skyriaus vedėja R. Varlauskienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas