Stačiatikių ir evangelikų liuteronų kapinėse – girtuokliaujančių orgijos

Kapinėse besilankantys girtuokliai ir paaugliai neretai čia sukelia orgijas: laužo paminklus, daužo koplyčią, siautėja su dainomis ir šokiais.

Atšilus orams, Kretingos mieste, J.Jablonskio gatvėje, esančios stačiatikių ir evangelikų liuteronų kapinės tapo viešo girtavimo vieta. Popiet ir vakarais į jas renkasi ir girtas linksmybes kelia ne vien užkietėję „mėlynanosiai“, bet ir paaugliai.

„Metų metais šios kapinės yra pamėgtos girtuokliaujančių asmenų. Ne tik miestiečiams žinomų senųjų girtuoklių. Čia atkulniuoja vis naujos kartos“, - tvirtino kretingiškė skaitytoja. Moteris sakė, jog prisibaimina pasisakyti savo pavardę dėl galimų girtuoklių išpuolių. Vakarais, po 17 val., į kapines renkasi paaugliai. Moters žodžiais, ne kokie „degradai“, o tvarkingai ir madingai apsirengę. Susineša alaus, linksminasi, o išeina jau šlitiniuodami.

Būna, kad vaišinamasi ant paminklų, lyg ant stalo. Po to ten pat paliekami tušti plastmasiniai buteliai. O sykį – ir ant antkapio užmaukšlinta kepurė. Už koplyčios dažnai atliekami ir gamtiniai reikalai.

Redakciją pasiekė ir kitas signalas, kad Velykų dieną kapinėse vyko tikros orgijos: prie stačiatikių koplyčios keturi vyrai ir viena moteris gėrė ir garsiai pasileidę muziką šoko.

„Čia nuolatos geria ir merginos. Jei triukšmadariams bandai kažką sakyti, atrėžia – tylėk. Jauni vyrai nesyk grasino ateiti į kiemą ir namus padegti“, - tvirtino greta kapinių gyvenantis vyriškis. Jo nuomone, užtektų nors retsykiais palei kapines pravažiuoti policininkams ir sudrausminti lėbautojus. Žmogus tikino, jog pernai, kai jaunuolių gauja daužė koplyčios duris, jis skambinęs policijos pareigūnams.Tačiau nė tuomet nesulaukęs jokios jų reakcijos.

Komunalininkai praėjusią savaitę iš senųjų stačiatikių kapinių išvežė kelis maišus duženų. Ant paminklų likę stiklai – liudininkai čia nuolat vykstančių lėbavimų.

Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius tvirtino, jog seniūnija žino esamą padėtį kapinėse. Tačiau apie konkrečius girtuokliavimo atvejus seniūnijai niekas iš gyventojų nepranešė. Todėl seniūnas prašo visuomenės paramos: „Orgijos viešoje vietoje, ir dar kapinėse – tai akivaizdus viešosios tvarkos pažeidimas. Kretingiškiai apie tai išsyk turėtų pranešti policijai. Reikalinga aktyvi pilietinė pozicija. Jei tik žiūrėsime ir šnekėsime, o nieko nedarysime, nuo bjaurių reiškinių mieste neišsivaduosime“, - kalbėjo seniūnas.

Kretingos policijos komisariato prevencijos poskyrio viršininkas Arvydas Milius teigė, kad policijos patrulių ekipažas iki šiol palei evangelikų liuteronų ir stačiatikių kapines dažniausiai prasukdavo savaitgaliais. „Nuo šiol ten sistemingai siųsime patrulius. Kretingiškiai neturėtų bijoti pranešti policijai apie girtuokliavimo atvejus. Gavę konkrečią žinią, į vietą vyktume, net asmeniui nepaskelbus savo pavardės“, - užtikrino pareigūnas.

Senąsias kapines J.Jablonskio gatvėje administruoja – nupjauna žolę, apkuopia šiukšles - bendrovė „Kretingos komunalininkas“. Jos vadovas Konstantinas Skierus sakė, jog bendrovė tai daro sykį per mėnesį. Komunalininkai kapines tvarkė ir praėjusį penktadienį. Iš stačiatikių kapinių jie išvežė kelis maišus duženų.

„Kuopti kapines atvykstantys mūsų bendrovės žmonės nujaučia, kas ten vyksta. Kapinėse turėtų būti tik ramybė. Manau, kad girtuoklystės kapinėse yra mūsų tautos kultūros stoka“, - įsitikinęs K.Skierus.

Kretingos evangelikų liuteronų parapijos klebonas Darius Petkūnas tikino, jog, skirtingai nuo Kretingos, jis negirdėjęs apie girtuoklysčių atvejus aplinkinių parapijų – Šilutės, Priekulės, Palangos – kapinėse. Tačiau kunigas tame nelinkęs įžvelgti nepagarbos kito tikėjimo mirusiesiems: „Manau, kad kapinėse girtuokliaujama todėl, kad tai – atokesnė nuo miesto centro vieta, į kurią renkasi aplinkinių gatvių „bomžai“ bei nuo suaugusių žvilgsnių besislapstantys paaugliai“.

Iš parapijos tikinčiųjų gavęs žinių apie orgijas, kunigas tikino prieš porą metų raštiškai apie tai pranešęs policijai.

Šios kapinės kūrėsi kartu su parapija. Joms jau - per 200 metų. Po karo jos, vadintos vokiečių kapinėmis, buvo uždarytos. „Mūsų bažnyčia stipriai sumažėjo 1941 – 1944 metais, daugeliui emigravus į Vakarus. Nebesant artimųjų, mirusiųjų kapus prižiūri bendruomenės žmonės. Neseniai kapinėse vėl leista laidoti. 1990 m. parapijiečiai kartu su miesto valdžia atstatė tvorą. Kas vasarą kapinėse yra rengiamos mūsų bendruomenės pamaldos – miesto kapinių šventė, kurios metu pašventinami nauji paminklai ir skelbiamas Dievo žodis“, - pasakojo kunigas D.Petkūnas.

• Rašyti komentarą (2)