Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kūlupėniškė Adelė Kniukštienė – ūkininkė ir tuo pačiu – bedarbė. Per dvidešimt metų išdirbusi Kūlupėnų linų fabrike, pati auginusi linus, šiandien ji žino – linų nebereikia. Šis pavasaris ūkininkei – pirmasis, kai ji bei kiti linų augintojai nebesėjo linų. Kad išgyventų, ūkininkė galvoja vystyti pieno ūkį.

Žinojo, kad linai – “neamžini”

Kūlupėniškė ūkininkė Adelė Kniukštienė (dešinėje), nelikus linų auginimo verslo, sakė vystys pienininkystę. Veiklos planą, pagal kurį ūkininkė galės dalyvauti Standartų laikymosi programose, jai parengė konsultantė Laima Drungilienė.

Kadangi linų fabrike tekdavo dirbti sezoninį darbą, o gyventi be pajamų nesinorėjo, A.Kniukštienė sumanė auginti linus. Tuo pačiu laikė ir gyvulių. “Buvo nuojauta, kad linai – “neamžini”. Tą labai greitai supratome, kai tapome Europos Sąjungos nariais”, - sakė A.Kniukštienė.

Linų ji augindavo apie 10 ha. Techniką linams doroti ji samdydavo, ir dabar džiaugiasi, kad nesusigundė įsigyti padargų linams nuimti. Iš esmės, samdyti techniką buvo sunkiau, negu pačiam ją turėti, bet ką dabar daryti tiems, kurie investavo būtent į linų auginimo techniką. Ji – pakankamai specifinė, kad panaudotum kitoms kultūroms.

Kelerius metus linai buvo išties pelninga žemės ūkio šaka: lėšos, gautos už linų pluoštą, padengdavo išlaidas, o subsidijos garantuodavo pelną.

“Liūdna, kad Europa neįsileidžia lietuviškų linų. Jų nebeaugindami lyg ir netenkame dalies savo nacionalinės kultūros – juk linininkystė Lietuvoje gyvuoja nuo seno,” – sakė A.Kniukštienė.

Anot jos, mūsų rajono ūkininkai augindavo pluoštinius linus, tokiems linams doroti buvo perkama ir speciali technika. Kitų regionų ūkininkai augindavo sėmeninius linus. “Tokių linų auginimo praktikos neturime. Neturėtume ir technikos jiems doroti. Tad persiorientuoti auginti sėmeninius linus mums nepavyks. Tai pareikalautų ir naujų investicijų, naujų žinių bei patirties, o ir sėmeninių linų supirkimas turėtų būti garantuotas”, - kalbėjo ūkininkė.

Sėmeninių linų derlingumas – 2 t/ha. Augindami pluoštinius linus, ūkininkai taip pat prikuldavo sėmenų ir sėkmingai juos parduodavo. Sudorojus linų pluoštą, likdavę apie 1 toną sėmenų.

Kadangi rapsai – geri konkurentai sėmeniniams linams, ūkininkai, anot A.Kniukštienės, labiau linkę juos ir auginti.

Linus keičia pienas

Nelikus linų auginimo verslo, ūkininkams tenka ieškoti naujų pajamų šaltinio. A.Kniukštienė sakė, jog dabar vystys mišrų – augalininkystės-pienininkystės ūkį, tačiau pagrindinių pajamų tikisi iš pieno.

“Realizuoti naujas idėjas Adelė pradėjo pačiu laiku – ji dar suspėjo laiku pateikti paraišką programai “Standartų laikymasis”. Pagal šią programą buvo parengtas veiklos planas Pieno ir Nitratų direktyvoms. Pagal šias programas ūkininkė turėtų įsigyti pagrindinę melžimo įrangą, pieno aušintuvą, srutovežį”, - kalbėjo konsultavimo ir apskaitos paslaugų įmonės savininkė Laima Drungilienė, būtent ir parengusi A.Kniukštienei ūkio veiklos planą.

Turėti ūkio veiklos planą ūkininkui verta dėl daugelio dalykų: jame, atsižvelgiant į esamą ūkio situaciją, nuosekliai nusakoma ūkio vystymosi eiga, numatomi verslo tikslai, ūkio plėtra, ūkio veiklos finansavimo šaltiniai, investicijos ir pan. Ūkio situacija gi grindžiama buhalterinės apskaitos duomenimis.

Iki šiol A.Kniukštienė vedė paprastą ūkio buhalterinę apskaitą. Dalyvaujant programose ir toliau teks nuosekliai tvarkyti ūkio buhalterinę apskaitą, kartu su konsultante bus aptartos galimybės įsiregistruoti PVM mokėtoju.

“Apie buhalterinės apskaitos svarbą su savo klientais kalbu nuolat. Apskaitos tvarkymas žemdirbiui ar įmonei yra reikalingas daugeliu aspektų: pagal apskaitos duomenis matome ūkinės veiklos rezultatus, juos privalu pateikti ir norint gauti paskolą, buhalterinės apskaitos tvarkymas yra vienas iš kriterijų, norint pasinaudoti ES fondų parama”, - teigė L.Drungilienė.

Ji priminė, kad praėjusių metų rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą “Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo” pakeitimo, kuriame sakoma, kad buhalterinę apskaitą turi tvarkyti ūkininkai, įregistravę ūkininko ūkį, ir gyventojai, kurie neįregistravo ūkininko ūkio, tačiau įregistravo žemės ūkio ir kaimo valdas, tačiau verčiasi individualia žemės ūkio veikla (ūkininkauja), gaunantys ar pretenduojantys gauti valstybės ir (ar) ES fonų paramą. Priklausomai nuo fondų, kuriuose siekiama dalyvauti, ūkininkas turi tvarkyti apskaitą dvejybine ar supaprastinta buhalterinės apskaitos sistema.

“Ūkininkai, pateikę paraiškas ir veiklos planus pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemones, turi tvarkyti arba pradėti tvarkyti ūkio apskaitą. Jie gali rinktis, kokia sistema – dvejybine ar supaprastinta – jie tai darys. Noriu pasakyti, kad apskaitos tvarkymas ir iš jos surinkti duomenys yra reikalingi daugumai žemės ūkio veikla besiverčiančių žemdirbių, kurie privalo deklaruoti pajamas kiekvienais metais, jeigu gautų pajamų suma viršija 6 tūkst. 960 litų”, - sakė L.Drungilienė.

Jos biuro paslaugomis besinaudojanti A.Kniukštienė sakė ir toliau buhalterinę apskaitą tvarkys pagal supaprastintą sistemą. Kol ūkis – nedidelis, to turėtų pakakti.

A.Kniukštienės artimiausia ūkio veiklos vizija – turėti 10 melžiamų karvių. Anot ūkininkės, svarbu įsigyti ir išlaikyti tokią bandą, kuri būtų produktyvi ir sveika. Bandai pagerinti ūkininkė galvoja įsigyti tris veislines telyčias. A.Kniukštienė pateikė paraišką ir kompensacijai už pirktus veislinius gyvulius gauti. “Tikiuosi, kad pasiseks”, - sakė ūkininkė, kurią pats gyvenimas privertė imtis naujos ūkio veiklos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas