Muilo receptai – iš prosenelių virtuvės

Mažučių kaime, Darbėnų seniūnijoje, gyvenantys 39-erių Auksė ir 42 – jų Žydrūnas Drazdai prieš kelerius metus atidarė nuosavą fabrikėlį ir gamina natūralų muilą, kurio receptai atkeliavo iš Lietuvos dvarų bei kaimo gryčių ir tapo atgaivintu tautos kultūros paveldu.

Auksė ir Žydrūnas Drazdai gamina muilą senuoju būdu iš natūralių aliejų ir šarmo, prideda pačių užaugintų ar surinktų vaistažolių.

Vizija – kaimo turizmas

Šiandieną A. ir Ž. Drazdų sukurtos prekės ženklas - tikras muilas „Nimfa“ - jau gerai žinomas parodose, mugėse bei sveikų produktų parduotuvėse.

Auksė – klaipėdietė, Žydrūnas kilęs iš Aukštaitijos. Abu sutuoktiniai, kaip sakė, didmiesčių - Vilniaus bei Londono – gyvenimu pasisotinę, ėmę ieškoti ramios vietos kaime, kur visam laikui galėtų apsistoti su dviem atžalomis – 5-mečiu Emiliu bei 7-mečiu Laurynu. O šiuo metu dar ir trečiąkart aplink jų šeimą sukiojasi gandras.

Žydrūnas –pagal specialybę geologas, Auksė – profesionali menininkė. Abu ieškoję ramios ir vaizdingos vietos pajūry, kur ir patiems gyventi patiktų, ir galėtų vystyti kaimo turizmą. Taip suradę Mažučius.

Lazdininkų tvenkinio pašonėje, trikampyje tarp Japoniško sodo ir Baltų parko, įsigiję 7 ha žemės su senu gamybiniu statiniu, kuriame šiandieną ir veikia judviejų muilo fabrikėlis.

„Tam, kad galėtume pradėti kaimo turizmo verslą, reikia nemažų investicijų. Sumanėme pastatyti keletą rąstinių namų, o kol kas savo svečiams – giminėms, draugams – siūlome įsikurti namelyje, kuris, kol statomės būstą, tarnauja ir mums patiems. Svečiams Palanga nuo čia – tik ranką ištiest: vyrai išveža žmonas į kurortą, o patys – tiesiai prie tvenkinio žūklauti“, - kalbėjo šeimininkai, pasiūlę paskanauti paties Žydrūno pagaminto naminio spanguolių vyno.

Prisiminė senelių amatą

„Naujakurystė ir muilo verslo pradžia buvo sunki – galvojome apie turizmą, o nukrypome į muilo gamybą. Reikėjo nebijoti rizikuoti: kantriai eksperimentuoti, nebijoti patirti nuostolių. Nemažai lėšų pareikalavo patalpų įrengimas pagal higienos normas“, - neslėpė pašnekovai.

Būdami užsienyje, sakė jiedu, patyrę, kad žmonės krypsta į natūralumą, ekologiją, vis labiau prisimenama tai, ką gamino, valgė jų protėviai.

„Prisiminėme ir mudu savo močiutes. Mano močiutė rinkdavo vaistažoles ir mus vaikystėje gydydavo. Pati virė muilą ir pasakojo, kaip jos motinos laikais dvaruose iš kiaulių taukų ir atliekų, pridėjus vadinamojo mėlynojo akmenėlio, natrio šarmo, tuoj po skerstuvių kaisdavo puodą muilo“, - verslo pradžią prisiminė Ž. Drazdas.

Auksė jam pritarė: „O mano prosenelė išvis kaimo žiniuonė, raganė buvo - gydė visokiom žolėm, šaknim, užpilais“.

Iš jų patirties - pirmiausia pažinę žoles, jų savybes – jiedu ir verslą įkūrė, o ir savo gyvenimo būdo pamatą renčia. „Mums miesto gyvenimas nepriimtinas: per daug triukšmo, bereikalingai švaistomas laikas. O čia jis eina tikslingai. Patys užsiauginame daržovių, vaisių, uogų, pažįstamas ūkininkas - mėsos. Vaikams čia – laisvė“, - gyvenimo pilnatve džiaugėsi sutuoktiniai.

A. Drazdienė kosmetinio muilo receptus, kad jis tiktų odai, kuria pati.

Cechas kvepia gėlėmis

„Yra toks posakis: viskas žmogaus rankose, todėl jas reikia kaip galima dažniau plauti“, - pašnekovai juokėsi, jog šis posakis šiandieną tarnauja jų verslui.

Dirbdami tik dviese, A. ir Ž. Drazdai savo muilo fabrikėlyje gamina 22 muilo rūšis: „Tokį skaičių pasirinkome ir kol kas jo laikomės, keičiame tik muilo sudėtį, tobuliname, keisdami natūralius ingredientus“, - sakė sutuoktiniai, pakvietę apžiūrėti gamybines patalpas, kuriose kvepėjo laukais ir žydinčia pieva – čiobreliais, rugiagėlėmis, ramunėlėmis, pipirmėtėmis, medetkomis. Dabar muilas, sukrautas pagal spalvas bei rūšis, džiovinamas ir brandinamas.

Visus muilo receptus Auksė kuria pati ir čia praverčia jos, kaip menininkės, gebėjimai.

„Tai – gana sudėtingas procesas, nes reikia žinoti kiekvieno aliejaus savybes, kad pagamintas muilas netižtų, atitiktų odos tipą, kuriam jis skirtas. Žalias – pipirmėčių, jis turi šaldantį poveikį, rožinis – su natūralia Negyvosios jūros druska, baltas – ramunėlių, raminantis, geltonas – medetkų su citrinžole, prieš-uždegiminis, margas – su ožkų pienu, pienėmis ir sviestmedžiu. Yra muilo su gintaro dulkėmis ar smulkiais jo gabalėliais, Toskanos šilku, kurio dedame į rožių muilą – šis itin švelnina odą, - pasakojo Auksė, aprodydama savo valdas. - Kol kas naujovė – kanapių muilas su kanapėmis, tačiau receptas naujas būna tik savaitę kitą, kol pasigauna kiti gamintojai“, - neslėpė ji.

Pagrindas – aliejus ir šarmas

Pats muilas, sakė pašnekovai, verdamas lygiai taip pat, kaip ir prieš 150 metų: jo pagrindas – aliejus, vietoj taukų, bei šarmas. O natūralūs augaliniai ingredientai dedami dėl kvapo ir odos priežiūros palaikymo.

Jų sandėliuke sukrauta trys dešimtys aliejų: be įprasto šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar rapsų, dar – avokado, migdolų, kviečių gemalų, sezamo, šaltalankio, medvilnės, kokoso, palmių. Muilą verslininkai gamina šaltuoju būdu: vandenį maišo su šarmu, kitame inde tirpina aliejų. Kai vanduo atvėsta, tirpalas maišomas su aliejumi ir dedamos vaistažolės. Ši masė pilama į formas. Po paros ji virsta muilu, kuris pjaustomas į plokštumas, o iš jų – formelėmis. Iš aliejų gaminamas muilas turi savybę greitai stingti, suformavus gabalėliais, jį būtina dar mėnesį brandinti. Be muilo A. ir Ž. Drazdai gamina dar ir 5 rūšių sausus kvepalus, kurių pagrindas – sojų vaškas ir simonsidijų arba jojobos aliejus bei natūralios kvapiosios medžiagos. Kitas produktas - namų kvapikliai, kurie, dedami į žvakidę ir kaitinami iš apačios, skleidžia natūralius aromatus. „Stengiamės pradėti gaminti skystą muilą, tačiau dar nepavyko rasti tokios formulės, kad būtume patenkinti jo kokybe. Taip pat jau antrus metus bandome išrasti ekologišką šampūną, bet kol kas irgi nepavyko rasti tokio varianto, kad drąsiai žvelgtume žmonėms į akis. Kokybišką produktą pagaminti be chemijos – ne taip paprasta“, - tvirtino sutuoktiniai.

Virtuvės baldų gamyba

• Rašyti komentarą (9)