Tvenkiniuose su tinklais žvejojo mokslininkai (2 komentarai)

Kretingą,kaip encefalitinė erkė užpuolė šlykštus svetimžodis "pastauninkas", kretingiškiai, o paskutiniu metu ir dupultiškiai, kaip pritvoti šlapiu maišu, ant bet ko drabsto tą "pastauninką", nors ir papuoštą smurglina romantika. Iš tiesų tas žodis nerašomas iš didžiosios raidės, nereiškia nieko kitko, kaip karvių aptvarą. Ir tai iš tiesų buvo tik karvių aptvaras. Vienuolyno palivarke buvo išnaikinta ąžuolų giraitė "gaj", ir jos vietoje buvo įrengtas aptvaras karvėms, kuriame palivarko samdiniai kumečiai ne savoje žemėje varinėjo ne savas karves,netausodami nei žemės, nei per tą aptvarą "pastauninką" tekančio, iš aukštupio atitekančio švaraus Dopulčio upelio su tokiu pat švariu kairiuoju intaku Smukupiu. Aptvare"pastauninke"tas upelis pusantro šimtmečio buvo paverstas srutų grioviu,kuris teršė tvenkinį, niekada iki šiol nevadintą dabar kažkokių rusintojų ar lenkintojų prikergtu "pastauninkotvenkinio" pavadinimu. Buvo arba "klioštoriaus", arba vienuolyno, arba gimnazijos "prūdas" o karo metu ir po jo atsirado gal 20ar30 "pastauninkų" (kai 1955-1956 metais apžiūrinėjau, neskaičiavau), kur aplinkiniai gyventojai taip pat niekieno žemėje, taip pat netausodami Dopulčio ir net gal dar gausiau jį teršdami karvių išmatomis bei šlapimu, dar ir sugrėbdami į jį karvių "tortus", laikė savo aptvaruose,visuose prieinančiuose skersai upelio įbridimui, savo karves. Todėl gimnazijos prūde niekas nesimaudydavo, eidavo į Akmeną ar dvaro prūdus. Kur žiūri čia pat esantis Kultūros skyrius, J.Pabrėžos gimnazija?

Laikais ten tekejo benzino plevele.