Pajūrio naujienos
Help
2019 Rugsėjis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną11°C debesuotumas 32 %
Naktį8°C debesuotumas 4 %
Apklausa

Ar jums pakanka rūšiavimo konteinerių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Diskusijos apie suteikiamą laisvę jauniems žmonėms kyla nuolat, tačiau leidus kūrybingam žmogui būti savimi, gali surasti netikėtų stebuklų. „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai savo kūrybiškumą išbandė kitokioje erdvėje – Kartenos piliakalnyje. Iš pradžių pasivaikščioję piliakalnio takais, jaunieji žurnalistai netrukus ėmėsi darbo. Per 40 minučių „gimė“ įvairiausi tekstai, o važiuojant namų link jaunuoliai atviravo, kad tokios laisvės improvizuoti norėtų ir pamokose.


Dauguma jaunuolių, suvokę, kad yra pakankamai atsakingi, pradeda pirmąsias darbo paieškas. Dirbdami įgyja naujų patirčių, supranta tam tikrą pinigų svarbą. Tokiomis mintimis dalijosi pirmą kartą šią vasarą dirbusi penkiolikmetė karteniškė Arvydė Paulauskaitė, kuri Palangoje pardavinėjo ledus. Kita pašnekovė bendraamžė kraštietė Marija Bruzdeilynaitė nusprendė vasaros dienas leisti kiek kitaip negu dirbantys jaunuoliai.


Kretingoje motobolas – išskirtinė sporto šaka. Šiuo metu Kretingos motobolo klube treniruojasi dvi komandos – pagrindinė bei jaunimo komanda, kuri jau spėjo pademonstruoti aukštus rezultatus Europos čempionate.


Įprastai Vilniuje vykstantis renginys „Ką darai, daryk gerai“ šį kartą sudrebino Palangą. Šio renginio tikslas yra dalintis sėkmingų žmonių istorijomis ir taip skatinti žmones savo pomėgį paversti darbu. Šį kartą buvo pasakojamos dviejų sėkmingų fotografų Neringos Rekašiūtės ir Motiejaus Salkausko karjeros istorijos bei vieno iš „Coffeine LT“ įkūrėjų Nido Kiuberio kelias į sėkmę.


Kretingiškis septyniolikmetis Jokūbas Jankauskas nuo rugsėjo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje pradės profesionaliai mokytis fortepijoninės muzikos atlikimo. Šis pasirinkimas – ilgai svarstytas ir apgalvotas, nors kurį laiką jis siekė išbandyti save kitose srityse ir buvo atsiribojęs nuo skambinimo fortepijonu.


Traukiniu po Europą

  • Kuprinė
  • 2019-08-30

Vasara – kelionių metas – laikas, kai daug žmonių nusprendžia išvysti pasaulį ir pasisemti teigiamų įspūdžių. Europos Sąjunga (ES) jau antrus metus suteikė galimybę aštuoniolikmečiams tris savaites nemokamai keliauti traukiniais po ES valstybes. Šia galimybe nusprendė pasinaudoti ir su pagyrimu mokyklą baigęs Pranciškonų gimnazijos auklėtinis Kristupas Dagilis.


Stovyklos vadovai mano, kad vaikams jie turi būti kaip brolis ar sesuo.

Jau įvyko katalikiška vaikų stovykla „Kodėl Jėzus?“, kurioje rinkosi vaikai nuo 9 iki 13 metų. O vyresni, norintys dalyvauti stovyklos veikloje, turėjo galimybę tapti vadovais. Tačiau tinkamas amžius dar nereiškia pasirengimo tam. „Būti stovyklos vadovu – tai tarsi būti vyresniuoju broliu“, – drauge tikino vaikų stovyklos „Kodėl Jėzus?“ vadovai.

Mąsto skirtingai

Vienas stovyklos „Kodėl Jėzus?“ vadovų Ignas Šopaga teigė, kad vadovas formuoja vertybes vaikams: „Jis yra vertybių pavyzdys, turi būti linksmas, tačiau mokėti ir apginti savo nuomonę. Vadovas vaikams yra lyderis, kurio pavyzdžiu jie norėtų sekti, turintis sugebėti vadovauti.“

Šioje stovykloje vadovui Ignui sunkiausia buvo rasti kompromisą su kitais vadovais. „Skiriasi bendravimo su vaikais filosofija, todėl yra sunku nusileisti savai nuomonei“, – atskleidė devyniolikmetis. Visavertiškumo jausmą jam suteikė savęs atidavimas kitiems: „Didžiulio nuovargio jausmas vakare verčia jaustis, kad laiką praleidau naudingai“, – įsitikinęs vadovas.

Stovykloje vyko orientacinės varžybos, kuriose stovyklautojai gavo įvairių užduočių. Viena jų – sudėlioti žodžius iš pagaliukų. Vaikai, dalyvavę orientacinėse varžybose, gautą užduotį suprato labai skirtingai. Vieni žodžius ėmė dėlioti vertikaliai, kiti ant žolės gulsčiai. Toks skirtingas tos pačios užduoties supratimas rodo vaikų beribę vaizduotę ir nesugadintą savitumą.

„Vaikai yra labai žemiški ir paprasti, su jais dirbti yra ypatinga patirtis, nes jie kiekvieną dalyką supranta skirtingai, jų mąstymas dar nėra suvienodėjęs. Dalykus, kurių vaikai nežino, jie bando paaiškinti patys“, – patirtimi dalijosi Ignas.

Reikia „super galių“

Ne pirmus metus stovykloje savanoriaujanti devyniolikmetė Agnė Buivydaitė prisiminė šią stovyklą: „Kai esi stovyklos vadovas, turi daugiau privilegijų nei stovyklautojas. Gali sau leisti tai, kas taisyklėse nėra galima, gali daugiau leisti vaikams, tačiau tokią laisvę visada lydi atsakomybė.“ Tėvai vadovų atsakomybei vaikus palieka visai savaitei, todėl jų pareiga – atsakingai pasirūpinti vaiku, suteikti jam viską. „Dažnai vaikai vadovus vadina „vadais“, tačiau stovykla nėra kariuomenė, o vadovai nėra vadai, kurie turėtų ką nors vaikams drausti. Vadovas turi būti tas žmogus, kuris paaiškina vaiko netinkamą veiksmą, padeda sunkioje situacijoje, bet nedraudžia ir nėra piktas“, – atkreipė dėmesį mergina.

Vaikai būna labai skirtingi, gyvena skirtingose šeimose, yra užaugę kitokiose sąlygose, todėl vadovas turi sugebėti prie jų prieiti, rasti bendrą kalbą ir užmegzti ryšį. „Su vienais vaikais reikia iškart kalbėtis, megzti kontaktą, o su kai kuriais ryšys yra užmezgamas per ilgesnį laiką, įgaunant pasitikėjimą“, – subtilybes įvardijo A. Buivydaitė.


Šiemet „kupriniečių“ komandą paliko trys jaunuoliai: Pranciškonų gimnazijos abiturientė Simona Armalytė ir devintokas Simas Martinkus bei išlydėtuvėse nedalyvavusi Irmina Montrimaitė.

Kretingos muziejaus „Dvaro saldaininėje“ „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai atsisveikino su senbuviais abituriente Simona Armalyte ir Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją pasirinkusiu Simu Martinkumi. Įvyko ir naujokų priimtuvės.

„Kuprinės“ komandą papildė du smalsūs jaunuoliai Linas Daugėla, norintis išmokti rašymo subtilybių, ir Vaidas Mažonis, į rankas imsiantis fotoaparatą bei jauniesiems kolegoms padėsiantis kurti jų straipsnių įvaizdį.

Jaunieji žurnalistai per išleistuves smagiai leido laiką šokdami, dainuodami, skambant gitaros muzikai, žaisdami įvairius žaidimus. Akademijos narė Pranciškonų gimnazijos abiturientė Simona atsisveikino su „kupriniečiais“. Ji iš Kretingos rudenį išvyks studijuoti į Vilniaus universitetą. S. Armalytei sekėsi rašyti gerai, tačiau su žurnalistika savo ateities sieti nežada. Vilniaus universitete ji ketina studijuoti moderniųjų technologijų fiziką ir vadybą.

Ši mergina sugebėjo XII klasėje ir rašyti, ir stropiai mokytis. Iš matematikos valstybinio brandos egzamino surinko 100 balų, kiti egzaminai buvo įvertinti taip pat aukštais balais, dėl ko gavo padėką už gerą mokymąsi.

Dažnai mokiniai sako, kad sekasi arba lietuvių kalba, arba matematika. Vyrauja vadinamųjų tiksliukų ir lituanistų grupės. Tačiau jaunoji korespondentė įrodė, kad įmanoma ir puikiai rašyti, ir suprasti matematiką.

„Kuprinė“ man suteikė ne tik daug praktinių galimybių rašant tekstus ir straipsnius, bet ir praplėtė akiratį, skatino domėtis viskuo, kas vyksta aplink. Taip pat „Kuprinė“ padėjo „perlipti“ per save, niekad anksčiau nebūčiau pagalvojusi, kad galėčiau imti interviu iš žmonių“, – savo patirtimi dalijosi abiturientė.

Kitas „Kuprinės“ narys būsimas devintokas Simas Martinkus rudenį išvyksta mokytis į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją. Simas mokysis muzikos meno – chorvedybos, ateityje vaikinas norėtų tapti garsiu chorvedžiu.

„Labai džiaugiuosi, kad „Kuprinės“ veikloje turėjau galimybę pažinti daug kūrybingų, talentingų, vykdančių prasmingą veiklą žmonių. Tai veikla, suteikianti vertingų pamokų, diskusijų, linksmų išvykų, pasibuvimų, įvairių svečių pasakojimų, didesnės praktikos bendraujant su pašnekovais. „Kuprinė“ leido pažinti kitokį rašymo stilių, išmokė mintis lieti kitaip negu įprasta“, – kalbėjo Simas, pasvarstęs, kad esant galimybei ateityje ir toliau dalyvaus „Kuprinės“ veikloje.

„Kuprinėje“ daug jaunų, talentingų, iniciatyvių jaunuolių, kurie nušviečia rajono jaunimo gyvenimą „Pajūrio naujienose“, už ką laikraščio redakcija yra jiems dėkinga.

Arnoldas JANKAUSKAS

„P. n.“ akademijos narys


Tatrų širdyje

  • Kuprinė
  • 2019-07-26

Pranciškonų ir Vydmantų gimnazijų 48 mokiniai bei bendruomenės nariai vyko į jau tradicine tapusią kelionę po Slovakijos Aukštuosius ir Žemuosius Tatrų kalnus. Jie aplankė Švilpiko kalną, Krivaną, Slovakijos nacionalinį parką, Spišo pilį, Bialianska Jaskynia stalaktitų-stalagmitų urvus. Veiksmų sūkuryje dalyvavau ir aš, būsimas vienuoliktokas.

Vos įvažiavus į Slovakiją, mus pasitiko kalnų punktyrai horizonte. Buvo įdomu išvysti kitokį horizontą nei įprasta Lietuvoje.

Pirmą dieną ėjome į aklimatizacinį žygį, kad galėtume prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų ir pasiruošti sunkesniems, bei daugiau ištvermės reikalausiantiems žygiams. Išvydome nuostabių gamtos vaizdų – kalnų upę, miškų plotus, pilnus medžių, ir vabalų topografų išnaikintas teritorijas. Pėsčiomis nuo stovyklavietės nuėjome iki Stary Smokoveco (Stary Smokovec) miestelio, iš kurio grįžome traukiniu. Antrąją dieną lankėmės Švilpiko (Velka Svištovka) kalne. Kylant funikulieriumi, atsivėrė nuostabūs Aukštųjų Tatrų vaizdai, kalnų grandinės. Nuo Švilpiko buvo galima išvysti daugelį Tatrų viršūnių. Oras buvo puikus, diena vaiski, kiekviena akimirka įkvėpė žygiuoti toliau. Buvo sekmadienis, todėl kalnuose šventėme ir šv. Mišias.

Trečiąją dieną lankėmės Žemuosiuose Tatruose esančiame nacionaliniame parke, vadinamame Slovakų rojumi. Žengėme Sucha Biala upės kanjonu. Upė – nusekusi, tad eiti nebuvo sunku. Parke ypač pakerėjo gamta: kanjono vingiai, aplink stūksančios uolos, pavėsį sukuriantys medžiai suteikė gaivos, o darniai šniokščiantys kriokliai išties priminė rojų. Taip pat apsilankėme Spišo pilyje. Ji pastatyta XI–XII amžių sandūroje romaniniu architektūros stiliumi. Pilis dvelkia didybe ir tvirtumu. Joje daug įvairių patalpų – nuo koplyčios iki įrenginių mirties bausmei vykdyti. Pabuvojome ir Levočoj – Viduramžiais pastatytame pirklių ir amatininkų mieste.


Viltė Kniežaitė nebijo išsiskirti iš kitų ir visada stengiasi būti savimi.

Išmaniųjų technologijų pripildytame pasaulyje daugelio gyvenimo dalis matoma įvairiuose socialiniuose tinkluose. Vienas tokių tinklų yra „YouTube“ kanalas. Ten keliami muzikos klipai, paplitę ir vaizdo tinklaraščiai. Salantiškė Viltė Kniežaitė – taip pat įsitraukusi į vaizdo tinklaraščių kūrimo pasaulį.

Sulaukė neigiamų komentarų

Kai mergina buvo dar visai maža, teta padovanojo jai fotoaparatą. Dėl to V. Kniežaitė galėjo kartu su pusbroliu filmuoti reklamas. „Mama parvažiuodavo iš parduotuvės, pasiimdavome kokius nors nupirktus produktus, kurdavome apie juos reklamas. Šių vaizdo įrašų niekur neviešindavome“, – prisiminė Viltė.

Pradinėje mokykloje su draugėmis tinklaraštininkė filmavo ir į „YouTube“ kėlė įvairias parodijas, kur grojant muzikai jos šokdavo. „Mums buvo gal dešimt metų. Tuomet negalvojome apie pasekmes, bet tuos vaizdo įrašus pastebėjo kaimynai, tėvai, kurie tuoj pat liepė ištrinti viską ir paaiškino, kad esame dar per mažos, – atviravo pašnekovė. – Be to, pamenu, kad keldavau vaizdo įrašus apie tai, kaip žaidžiu kompiuterinius žaidimus. Pasidėdavau planšetinį kompiuterį ir su juo filmuodavau kompiuterio ekraną, kad matytųsi vaizdas jo ekrane.“

Kai V. Kniežaitė sulaukė dvylikos, jos geriausia draugė buvo labai susidomėjusi „YouTube“, todėl pasiūlė ir jai pradėti kelti vaizdo tinklaraščius. Viltė pasiūlymą priėmė. „Viskas atrodė normaliai, bet tada prasidėjo negatyvi aplinkinių reakcija, mokykloje bendraamžiai taip pat pradėjo į juos reaguoti. Koridoriuose šaukdavo, kad eina „youtuberė“, žvaigždė. Buvau dar jaunesnė, nepratusi prie viso to, todėl man tai nepatiko. Galiausiai viską ištryniau ir nusprendžiau daugiau nebekelti vaizdo įrašų į internetą“, – kalbėjo salantiškė.

Po maždaug pusės metų V. Kniežaitė nusprendė vėl įkelti vaizdo įrašą. Merginai atrodė, kad ji šiek tiek tapo supratingesnė. „Šį kartą nekreipiau dėmesio į neigiamus paspaudimus – „dislike“. Kai kurie neigiami komentarai pradėjo darytis kiek juokingi“, – kokybiškesnio tinklaraščio kūrimo pradžią įvardijo mergina.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas