Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kuprinė

Kontrimų šeima bendrystę stiprina įvairiais būdais ir randa daug galimybių džiaugtis savo šeimos įvairiomis progomis ir pergalėmis.

Kretingiškiai Lina ir Regimantas Kontrimai dar prieš susituokdami pajuto šokių teikiamą magiją, o kai susilaukė vaikų, meilę šokiui perdavė nejučia ir jiems – pirmagimiui Augustui, dukrai Rugilei ir mažajam Lukui. Tėvai nustojo šokti, bent jau intensyviau, bet šokis iš gyvenimo neišnyko. Jie – didžiausi savo mažųjų gerbėjai ir pagalbininkai. Visi trys vaikai lanko šokių studiją „Ritmas“.

Abu atrado bendrą pomėgį

Kaip pasakojo Regimantas, jis mokėsi toje pačioje mokykloje – Pranciškonų gimnazijoje – kaip ir dabar mokosi trys jų vaikai, ir ten, kai jis mokėsi trečioje klasėje, susipažino su šokių mokytoju Alfonsu Mačėnu, šokių studijos „Ritmas“ vadovu. „Tada jis buvo jaunas, nuostabus mokytojas, griežtas, bet labai geras, su puikiu humoro jausmu. Susipažinom, radom bendrą kalbą, man jis kaip vadovas labai patiko. Pradėjau šokti, gavau porą, dalyvavome parodomuosiuose šou, konkursuose, kiek tai buvo įmanoma. Paskui mūsų pažintis nutrūko, ėmiau domėtis krepšiniu vyresnėse klasėse. Šokis į mano gyvenimą vėl sugrįžo jau po studijų. Ir tada, kai susipažinome su Lina, ėmėme šokti kartu, atradome bendrą pomėgį“, – apie užgimusią meilę papasakojo R. Kontrimas.

Iš pradžių juodu šoko Klaipėdoje, nes Lina studijavo uostamiestyje, o paskui jie pamatė skelbimą, kad galima šokti ir Kretingoje, tad sugrįžo pas A. Mačėną, pas kurį būsimieji sutuoktiniai mokėsi ir savo vestuvinio šokio.

„Intensyviai treniravomės, per savaitę po tris kartus, ėmėm jausti ritmą, susiradome draugų, bendraminčių. O treneris Alfonsas nukėlė į vaikystės prisiminimus, nes jis atrodė kaip visiškai nepasikeitęs jaunuolis“, – šypsojosi pasakodami Lina ir Regimantas.

Kai į pasaulį ėmė belstis Augustas, pora šokių treniruotes nutraukė, bet, kai pirmagimiui suėjo aštuoni mėnesiai, tuomet jie vėl nuėjo šokti. „Mums būdavo kaip relaksacija. Paskui bandėm grįžti ir po Rugilės gimimo, o kai Lukas atėjo į mūsų šeimą, jau nebepavyko. Treniruotės parodė, kad, nors ir tingisi, bet nuėjus taip gera pasidaro“, – pasidalino prisiminimais Lina, jai paantrino ir Regimantas, patikinęs, kad pakyla net ir savivertė.


„Kalnų dviračiu važinėju nuo ketverių. Ekstremalus sportas yra neatsiejama mano gyvenimo dalis“, – pripažino Arnas Sausaitis.

Šešiolikmetis Arnas Sausaitis gimė ir užaugo Palangoje, bet šiuo metu mokosi Klaipėdoje, Stasio Šimkaus konservatorijoje, kur kremta įprastus mokslus ir mokosi groti būgnais. Be viso to, jis yra ir aktyvus sporto entuziastas. Nuo mažumės jis pamėgo ekstremalų sportą, važinėjo dviračiu vos pradėjęs vaikščioti, leidosi kalnų slidėmis. O šiuo metu dalyvauja ir orientacinėse varžybose, siekia geriausių rezultatų. Palangos jaunimo apdovanojimuose „Kopa“ jis pelnė „Metų ekstremalo“ nominaciją.

Neatsiejama gyvenimo dalis

Arnas papasakojo, kad nuo pat gimimo tėvai skatino lankyti daug įvairių popamokinių užsiėmimų, taigi jis sportuoja jau nuo 5 metų. „Aišku, per visą šį laiką teko kelis kartus pakeisti sporto šaką. Beje, dviračiais važinėju nuo 4 metų“, – sakė pašnekovas.

Nuo vaikystės jo gyvenime atsirado ir ekstremalus sportas. „Būdamas dvejų, pradėjau slidinėti kalnų slidėmis, prisirišęs virve prie tėvo. O kalnų dviračiu važinėjau nuo 4 metų iki pat dabar, su retom pertraukom. Man gyvenime vienas svarbiausių pojūčių – adrenalinas. Ekstremalus sportas yra neatsiejama mano gyvenimo dalis“, – pripažino A. Sausaitis.

Tad, kad buvo pastebėtas Palangos bendruomenės, jį itin pradžiugino. „Šis įvertinimas man davė nemažai motyvacijos užsiiminėti šiuo sportu ir toliau. Mano konkurentai buvo labai neprasti, taigi tikrai nebuvau užtikrintas, kad laimėsiu“, – šypsojosi vaikinas.

Ekstremalus sportas, pasak Arno, yra reikalaujantis daug drąsos užsėmimas, tačiau jo negalima pavadinti „nutrūktgalvių“ užsiėmimu, jeigu juo yra užsiimama taip, kad žinai savo ribas ir esi pasirengęs.

Arnas pastebėjo, kad šiuo sportu gali užsiimti ir atsargesni žmonės, jei tikrai to trokšta, jiems nebūtina daryti to paties, ką daro patyrę ar labai drąsūs ekstremalai. Galima pradėti labai lengvai ir vis tobulėti techniškai, psichologiškai, nugalint savo baimes.

Ir sportuoja, ir groja būgnais

Orientaciniu sportu Arnas pradėjo domėtis būdamas 11 metų. „Ši sporto šaka mane labai sudomino tuo, kad dalyvaujant varžybose turi dirbti ne tik fiziškai, bet ir mąstyti, kad nepasimestum žemėlapyje. Ši sporto šaka tobulai susieja mąstymą, ekstremalumą, susikaupimą ir ištvermę. Mane labai žavi, kad kiekviena orientacinio sporto trasa būna skirtinga ir nenusibosta daryti tą patį per tą patį“, – apie potyrius pasakojo pašnekovas.

Be sporto, jis dar groja būgnais. Mokosi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, tad jo gyvenime dabar vyrauja įvairovė tarp muzikos ir sporto. Nors galėtų atrodyti, kad tai sunkiai siejamos sritys.

„Esu laimėjęs daugelį Lietuvos čempionatų, Baltijos šalių taurę. Labiausiai džiaugiuosi 8-a vieta Europos ir 15-a vieta pasaulio čempionate. Esu užsibrėžęs tikslą patekti į geriausiųjų šešetuką šių metų Europos čempionate“, – tikslais pasidalino Arnas.

Ir, nors jo gyvenime sportas vyrauja, tačiau pripažino, kad niekada rimtai ateities nesiejo su juo – jam tiesiog patinka tai daryti.

„Iškart po pamokų einu groti, tada – treniruotė, ir grįžtu prie mokslų, taigi būnu užsiėmęs nuo pat ryto iki nakties. Dažnai tenka praleisti pamokas, mažiau pagroti ar tiesiog paaukoti visą laisvą laiką, skirtą poilsiui dėl treniruočių ar varžybų. Bet esu ir didelis muzikos mėgėjas, todėl dalyvauju nemažai koncertų, muzikos renginių“, – pašnekovas pabandė apibūdinti, kaip jis suderina dvi savo gyvenimo dalis.

Emilija ALEKSIŪNAITĖ

„P. n.“ akademijos narė


Jokūbas Gudaitis – puikus mokinys, kuriam patinka daug dalykų, ir jis mėgsta save išbandyti įvairiuose iššūkiuose.

Palangos senosios gimnazijos abiturientas Jokūbas Gudaitis kurorto jaunimo apdovanojimuose pelnė „Metų intelekto“ nominaciją – jos nusipelnė dėl daugelio savo veiklų ir puikių rezultatų. Jis nuolat dalyvauja įvairių sričių olimpiadose, konkursuose, „protmūšiuose“. Šiam jaunuoliui be galo įdomūs gamtos mokslai. Be viso to, jis dar yra muzikantas, nors nė negalvojo, kad taip gali nutikti.

Proto mūšiuose dalyvauja nuo vaikystės

Jokūbas prisipažino, kad Jaunimo apdovanojimuose „Kopa“, vykusiuose gruodžio pabaigoje, jis tikėjosi gauti nominaciją, kai tik pamatė, kad jo vardas atsidūrė tarp pretendentų.

„Labai džiaugiuosi, kad žmonės balsavo už mane, – sakė jis. – Tai parodo, kad mano laimėjimai yra matomi, o per ketverius gimnazijos metus jų prisikaupė nemažai.“

Senosios gimnazijos abiturientas itin mėgsta dalyvauti intelektiniuose žaidimuose. Ir jis juose savo žinias gludina jau daug metų.

„Kiekvieną antradienį, daug metų iš eilės dalyvauju proto mūšiuose, pradėjau, kai buvau pradinukas, komandoje su tėvais. Kai atėjau į gimnaziją, dalyvauju grupėje su mokytojais, galiu pasakyti, kad tai labai smagi veikla“, – apie nuo vaikystės išsivysčiusį pomėgį pasakojo Jokūbas.

Dėkingas šeimai

Pašnekovas atskleidė išskirtinių pomėgių neturįs, tiesiog mėgsta žiūrėti filmus, patinka skaityti įvairią literatūrą, vaikinas domisi visomis šių dienų aktualijomis. Prisipažino, kad kartais mėgsta ir nieko neveikti – tiesiog patingėti.

„Manau, dėl to, kad man viskas įdomu, aš daug kuo domiuosi, prisidėjo mano šeima, nes mano tėvai intelektualūs žmonės, kuriems taip pat daug kas įdomu. Esu labai dėkingas savo tėvams ir broliui, kurie įskiepijo pomėgį geografijai, istorijai. Su tėvais nuo vaikystės daug keliaudavom, tai irgi turėjo įtakos, kad man puikiai sekasi geografija“, – pasvarstė J. Gudaitis.

Lygiai prieš metus Jokūbas kartu su bendraminčiais gimnazistais Aiste Jukniūte ir Tomu Jakubausku dalyvavo Vilniuje įvykusioje tarptautinėje turizmo parodoje „ADVENTUR 2023“, kurioje vyko nacionalinis geografinių žinių konkursas „Pažink Lietuvą ir pasaulį“ – Jokūbas ir Aistė laimėjo aukso medalius. Būtent šis konkursas Jokūbui paliko puikių įspūdžių, nes ten jautėsi kaip žuvis vandenyje.


Gabija Stankevičiūtė džiaugėsi pelniusi nominaciją, tai jai tapo paskatinimu sėkmingai keliauti ir toliau pasirinktu keliu.

„Labai gera būti įvertintam, nes, vadinasi, tavo pastangos yra vertinamos teigiamai“, – sakė „Metų atsidavimo“ nominaciją pelniusi Palangos senosios gimnazijos abiturientė Gabija Stankevičiūtė. Jai ši nominacija skirta už aktyvią ir kryptingą veiklą įgyvendinant jaunimo politiką Palangoje. Gabija save visų pirma įprasmino savanorystėje, po to ėmėsi organizuoti renginius – būtent tokia veikla šiuo metu jai yra pagrindinė. „Inicijuoju renginius, teikiu projektus Savivaldybei, šioje srityje jau turiu patirties. O viskas prasidėjo nuo paprasčiausios savanorystės, kuri suvedė su nuostabiais žmonėmis, kurių dėka vis kildavau aukščiau ir aukščiau“, – pasakojo Gabija.

Pašnekovė patikino, kad įsitraukimas į tokias veiklas suteikia daug pasitikėjimo savimi, atsiranda drąsos veikti, daryti, įgyvendinti savo idėjas. „Skatinu ir kitus nebijoti žengti žingsnį į savanorio kelią. Tereikia norėti daryti, o žmonių, galinčių padėti, visada atsiras“, – sakė ji.

Gabijos apdovanojimas suteikė daug džiaugsmo ir jos artimiesiems. „Jie labai džiaugėsi dėl manęs, nes visuomet mato, kiek aš daug pastangų įdedu, tad sakė, kad tikrai esu to verta“, – artimųjų reakcija pasidalino pašnekovė.

„Kuprinės“ informacija


Miglė geba puikiai pasirodyti kūrybiniuose konkursuose, kur reikia pademonstruoti anglų kalbos žinias ir savo vaizduotę, bet meniška savęs nevadina, siekia kitokių svajonių.

Pranciškonų gimnazijos devintos klasės mokinė Miglė Maštaraitė yra aktyvi konkursų dalyvė, pasinaudoja proga sudalyvauti tuose, kur jai geriausiai sekasi parodyti save, pavyzdžiui, puikiai geba rašyti kūrybinius darbus anglų kalba. Bet vis dėlto savęs nevadina kūrybiška, gal labiau sportiška. O apie anglų kalbą, besiskverbiančią į jaunimo pokalbius, ji taip pat turi savo nuomonę.

Puikiai sekasi rašyti angliškai

Pranciškonų gimnazija, bendradarbiaudama su tarptautiniu LCC universitetu, gruodžio mėnesį rengė kūrybinio rašymo konkursą gabiems ir kūrybingiems 8–IIg klasės mokiniams. Per konkursą mokiniai turėjo sukurti istoriją anglų kalba pagal pateiktą vaizdo užuominą. Šiemet istorija buvo apie batų porą. Konkurso vertinimo komisijai buvo pateikta 51-a istorija, o iš jų visų Miglės sukurta istorija buvo pripažinta geriausia devintų klasių kategorijoje. Pašnekovė papasakojo, kad ji, nors ir dalyvauja kūrybiniuose konkursuose, kur reikia atskleisti savo vaizduotę ir rašyti anglų kalba, tačiau kitoks kūrybiškumas jai ne itin reiškiasi. Miglė prisipažino, kad piešia ar kuria retai, tik tada, kai norisi.

„Taip, žinoma, jeigu yra noras, aš galiu piešti, bet šiuo metu man labiau pradėjo patikti sportuoti namuose, nuo seno man patinka vaikščioti, tad galiu sakyti, kad man šiuo metu patinka aktyvi laisvalaikio veikla“, – šypsojosi mergina.


Julija Kilijonaitė neįsivaizduoja savo gyvenimo be muzikos, kuri padeda įprasminti save.

Meniškos sielos palangiškė Julija Kilijonaitė pripažino, kad muzika jos gyvenime užima labai daug vietos, ir šiaip mergina yra labai kūrybiška. Dėl savo meniškumo ji buvo pastebėta ir Palangos bendruomenės, kuri atidavė savo balsus už ją Palangos jaunimo apdovanojimuose „Kopa“. Merginai atiteko nominacija „Metų kūrybiška siela“.

Mokytis groti paskatino mama

Muzikos mokyklą Julija ėmė lankyti jau nuo pirmos klasės, ji tuomet pradėjo mokytis groti pianinu. „Mama paskatino lankyti muzikos mokyklą, o aš ir neatsisakiau. Buvo visko, norėjosi ir mesti, bet atsilaikiau ir net likau mokytis ilgiau. Nuo pirmos klasės taip pat pradėjau dainuoti pas mokytoją Edmundą Jucevičių“, – apie savo muzikavimo pradžią pasakojo Julija, kuri šiemet pradėjo mokytis Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, dešimtoje klasėje, mokosi groti fortepijonu, taip pat chorinio dirigavimo ir lavina vokalo galimybes.

Vis dėlto ji netiki, kad ateityje pavyks išgyventi vien iš muzikos. Julija įsitikinusi, kad šiandien vien talento nepakanka, reikia žinomumo, kuris įprastai ateina per socialinius tinklus.


Vidmantė papasakojo, kad jai artima scena, kur ji puikiai save realizuoja vesdama renginius, artimieji netgi juokauja, kad ji tarsi gimusi scenoje.

Salantiškė vienuoliktokė Vidmantė Petrulevičiūtė – itin veikli ir turinti daug pomėgių. Gimnazistė pripažino, kad jai svarbu pasiekti pačių geriausių rezultatų, tad visada ji klasėje pirmūnė. Ir nors dažnai ją galima regėti vedant įvairius renginius, vis dėlto ateityje svajoja apie kitokią profesiją – psichiatriją.

Pasiekimai motyvuoja stengtis

Pasiteiravus, kaip gimnazistei sekasi mokslai, ji patikino, kad ji pirmūnė jau nuo pradinės mokyklos. „Mokslai sekasi tikrai labai gerai, nors šiemet ir pajutau sunkumų tiek dėl naujos ugdymo programos, tiek dėl to, kad 11-toje klasėje mokymosi pobūdis visai kitoks negu žemesnėse klasėse. Geri rezultatai man svarbūs, siekiu iš savęs išspausti visą galimą potencialą. Man tai malonumas, lyderystė mane „veža“, tad mokslams laiko ir pastangų skiriu nemažai“, – patikino mergina.

Vidmantė spėja ne tik puikiai mokytis, bet ir dalyvauti įvairių dalykų olimpiadose, konkursuose, kuriuose ji dažnai puikiai pasirodo.

„Kiekvienais metais dalyvauju įvairiausių dalykų olimpiadose, konkursuose, dar visai neseniai parašiau rašinį „Kalbų Kengūros lyderių turui“, lieka tik laukti rezultatų. Kartais pasiseka, kartais iki to pasisekimo trūksta visai nedaug. Save išbandžiau skirtingose srityse, beveik visuose dalykuose, labiau besisekančių dalykų olimpiadose patenku į rajono ar zonos etapus. Per visus tuos metus pavyko užimti ir įvairiausias prizines vietas, tačiau „šviežiausi“ laimėjimai turbūt reikšmingiausi“, – teigė Vidmantė.

Ji patikino, kad laimėjimai ir įvairūs pasiekimai reiškia, jog visas įdėtas darbas vis dėlto pasiteisino ir pastangos yra pastebėtos. „Manau, kiekvienam smagu, kai jų pastangos nenueina veltui ir įvertinamas jų įdėtas darbas, asmeninis laikas. Visi pasiekimai tikrai motyvuoja dar labiau stengtis, nes nesvarbu, kuo beužsiimčiau, pasiekti norimą rezultatą ar net aukščiau – didžiulė palaima“, – šypsojosi gimnazistė.


Smulkmenos

  • Kuprinė
  • 2023-12-29

Krištolo šukes surinko

Motinos švelni ranka,

Ant pajuodusio paminklo

Koją laužosi šaka.

Aukso dulkėmis papuošia

Vakarą bevardis gūsis,

Jūra nenurimsta – ošia,

Suvelia pušynui ūsus.

Net rasos mažiausias lašas

Atgaivina bitėms sielą,

Skulptorius piktai nutašo

Veidą visiškai nemielą.

O mažų dalykų saują

Surenku aš kuo skubiau,

Didžiuliai perpildo pasaulį

Bei suprasti juos sunkiau…

Sidas ČEPELEVAS

Pranciškonų gimnazijos mokinys


Jaunimo darbuotojai Vilijanda Žimontaitė ir Andrius Butkus kasdien vyksta vis į kitas rajono gyvenvietes ir ten organizuoja įvairias veiklas kartu su jaunimu.

Kretingos rajone nuo gruodžio pradžios startavo nauja iniciatyva: Kretingos atviro jaunimo centro darbuotojai pradėjo organizuoti mobilųjį darbą su jaunimu rajono gyvenvietėse. Jaunimo darbuotojai Vilijanda Žimontaitė ir Andrius Butkus kasdien vyksta vis į kitas rajono gyvenvietes ir ten organizuoja įvairias veiklas kartu su jaunimu.

Grįžimas – geriausias veiklos įvertinimas

Kaip pastebėjo jaunimo darbuotojai, jauniems žmonėms labai reikia vietos, kur jie galėtų kažką nuveikti ar tiesiog šiaip pabūti. „Tik pastebėjome, kad iš pradžių labai skeptiškai į mus visi žiūrėjo, ne tik jaunimas. Kadangi visiems atrodė, kad atvažiavo kažkokios institucijos atstovai ir kažko reikalaus. Turėjome save pristatyti, supažindinti, kad esame jaunimo tarpininkai ir siekiame tik gero. Fizinis kontaktas labai daug keičia“, – pasakojo pašnekovai. Labai aiškiai pasimatė ir skirtumas tarp bendruomenių, miesto ir kaimo jaunimo poreikiai skiriasi, jie kitokie, bet miestiečiams reiktų dar ir pasimokyti iš mažesnių gyvenviečių gyventojų.

Žinoma, jaunimo darbuotojams tenka kaskart pasukti galvas, kaip jaunimą prikviesti, juos sudominti. Geriausia reklama, pašnekovai įsitikino patys, pačių bendraamžių perduodama žinia iš lūpų į lūpas.

O kai suprato jaunimo darbuotojų misiją, jaunuoliai labai greit priprato ir jie klausia, kada vėl juos pamatys ir, sugrįžus jaunimo automobiliui, sugrįžta ir jie – tai geriausias veiklos įvertinimas.

„Jie neprivalo pas mus ateiti. Bet, jeigu užsitarnauji jų pasitikėjimą, jie greit tampa tavo dalimi. Mes akivaizdžiai matome, kad griaunamas mitas, jog šiuolaikinis jaunimas yra blogas. Nėra blogas jaunimas. Net ir tie patys vadinamieji blogiukai, kurie kelia problemų mokyklose, mūsų aplinkoje nekelia jokių bėdų, nes čia yra neutrali vieta, jie patys ateina kalbėtis, jiems reikia dėmesio, juos mes matome visai kitokius. Mitas ir tai, kad jaunimas nieko nenori, nori jie visko, tik reikia juos tikslingai nukreipti, pasiūlyti veiklos“, – atkreipė dėmesį pašnekovai, patikinę, kad tokios vietos jaunuoliams dažniausiai ir padeda atsiskleisti, netgi atrandami ir talentai, apie kuriuos net ir tėvai nežino.


Dominyka Gudauskaitė spėja suktis įvairiose veiklose – tiek Pranciškonų gimnazijos mokinių savivaldoje, tiek teatre ir muzikos grupėje, todėl nelieka nepastebėta.

Pranciškonų gimnazijos mokinė Dominyka Gudauskaitė sukasi kaip vijurkas įvairiose veiklose. Ir turbūt kai kuriuos stebina savo aktyvumu – kaip ji visur suspėja. Tikra lyderė. Pelnytai tokia nominacija buvo ir apdovanota. Ji – Pranciškonų gimnazijos prezidentė, taip pat yra gimnazijos grupės „Domino efektas“ narė ir dar vaidina jaunimo teatre „Atžalynas“.

Prezidento postas – lyderystė, kuri įkvepia ir kitus

Nuo mažens Dominyka buvo labai veikli. Savo gatvėje ji buvo Olimpinių žaidynių organizatorė. Pirmojoje mokykloje, Simono Daukanto progimnazijoje, buvo klasės seniūnė, Mokinių savivaldos prezidentė. Pradėjusi mokytis Pranciškonų mokykloje, vėl buvo išrinkta klasės seniūne.

Su „Atžalyno“ vadove Aukse Antuliene dalyvavo „Erasmus“ projekte Čekijoje, kuriame mokėsi, kaip rašyti projektus jaunimo organizacijoms.

„Dėl noro kurti renginius mokiniams, įsitraukiau į mokinių savivaldos veiklą. Dvejus metus mokiausi iš Pranciškonų gimnazijos mokinių savivaldos prezidentų ir aktyviai dalyvavau savivaldos veikloje. Šių mokslo metų rugsėjį, organizuojant Mokytojų dienos šventę, pajutau, kad esu naujos mokinių savivaldos komandos lyderė. Mano režisuotas renginys, organizuotas komandos darbas parodė, kad aš galiu į mokytojų širdį atnešti džiaugsmą, juos prajuokinti, o mokinius padrąsinti veikti, lipti į sceną, kalbėti viešai ir iš širdies bei lyderiauti. Prezidento postas – lyderystė, kuri įkvepia ir kitus būti lyderiais!“ – sakė mokinė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas