Pajūrio naujienos
Help
2020 Sausis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną5°C debesuotumas 7 %
Naktį4°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar po gamtosauginio skandalo perkate "Gritės" tualetinį popierių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vakarų Lietuva

Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia buvo pašventinta 1824 metų gruodžio 14 dieną.

Seniausi pajūrio krašto maldos namai – Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia – atšventė garbingą 195 metų sukaktį. Iškilmingų pamaldų, kurias aukojo Būtingėje kunigavęs Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reinholdas Moras ir dabartinis parapijos kunigas Saulius Varanavičius, tikintieji iš Šventosios, Palangos, Klaipėdos ir kaimyninės Latvijos rinkosi į neseniai naujomis fasado spalvomis sušvitusią bažnyčią.

Istoriją skaičiuoja šimtmečiais

Būtingės evangelikų liuteronų parapija, savo istoriją skaičiuojanti nuo XVI amžiaus, – viena seniausių Lietuvoje.

Parapijos įsikūrimo bei bažnyčių, kurių buvo ne viena, istorijas tyrinėjęs kraštotyrininkas, Palangos miesto garbės pilietis Mikelis Balčius pasakojo, jog XVII a. pirmąją medinę Šventosios bažnyčią uraganas nunešė į jūrą. Neilgai trukus, 1638 metais toliau nuo kranto Šventojoje buvo pradėta statyti antroji medinė bažnyčia. Ši bažnyčia dėl prastos būklės 1800 metais buvo uždaryta, o 1809 metais visiškai sugriuvo.

1817 m. Rusijos caras Aleksandras I lankėsi Kurše. Į iškilmes buvo pakviestas ir Rucavos bei Šventosios pastorius Ferdinandas Michaelis Baumbachas. Jis carui įteikė prašymą leisti Šventojoje pastatyti naują bažnyčią. Caras prašymą patenkino, leido statyti bažnyčią ir netgi skyrė tam lėšų – 40 tūkst. rublių. 1822 metais prasidėjo statyba.

Nors pastatas nebuvo užbaigtas, trūko varpinės bokšto, 1824 metų gruodžio 14 dieną naujoji mūrinė Šventosios bažnyčia buvo pašventinta. Varpinės bokštas buvo pastatytas 1866 metais.


Steigs bendruomeninius vaikų globos namus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-01-21
Šiame pastate Kretingos miesto centre dar šiemet bus įkurti bendruomeniniai vaikų globos namai.

Pagal vyriausybės nutarimą, šiemet Lietuvoje nebeturėtų likti vaikų namų, – tuo tikslu Kretingos socialinių paslaugų centras steigs bendruomeninius vaikų globos namus. Šie, įkurdinti J. K. Chodkevičiaus g. Nr. 3, šalia naujosios miesto bibliotekos, duris atvers metų pabaigoje.

Kad aplinka primintų namus

Suremontuotą pastatą Kretingos rajono savivaldybė pagal panaudos sutartį Europos Sąjungos lėšomis įsigijo iš Kretingos evangelikų liuteronų bendruomenės.

Kretingos socialinių paslaugų centro vadovės Danutės Skruibienės teigimu, pastato vidų reikės pritaikyti gyventi didelei vaikų šeimai. Į naujuosius namus bus perkelti Vaikų globos tarnyboje šiuo metu gyvenantys vaikai, – jų yra 7. Penki vaikai centre globojami nuolat, tai – dažniausiai paaugliai, jie ir bus tų namų gyventojai, kol sukaks 18 metų. Dviem vaikams nustatyta laikina centro globa, nes jų tėvams teisės apribotos laikinai – tikimąsi, kad vaikai greit galės grįžti į savo biologinę šeimą.

„Bendruomeniniai vaikų globos namai kuriami tam, kad tėvų meilės ir šilumos netekusiems vaikams naujoji aplinka kuo labiau primintų namus. Kad jie turėtų savo asmeninę erdvę, ir, padedami socialinių darbuotojų, patys gamintųsi valgį, tvarkytų namus bei aplinką“, – kalbėjo D. Skruibienė.

Siekia vaikui išsaugoti tėvus

Tikimąsi, kad bendruomeniniams vaikų globos namams parinkta vieta šalia jaunimo pamėgtos naujosios Kretingos miesto bibliotekos, kurioje – apstu įvairių veiklų, turės teigiamos įtakos vaikų ugdymui bei užimtumui. Šiuose namuose galės gyventi ne daugiau 8 vaikų.

Į bendruomeninius vaikų globos namus vaikai bus perkelti tik tais atvejais, kai jiems, netekusiems savų tėvų, nebėra galimybės surasti nuolatinių globėjų, dažniausiai – artimų giminaičių, arba laikinų globotojų.

D. Skruibienė sakė, kad po ilgų paieškų, pagaliau ir Kretingos rajone atsirado žmogus, sutikęs dirbti laikinu globotoju, kai vaikas iš šeimos paimamas laikinai – iki 1-erių metų. Ligi tol jiems tekdavę pirkti šią pasaugą iš kitų rajonų savivaldybių.

„Laikinai paimant vaiką iš šeimos, mūsų nuostata tokia – jeigu yra galimybė vaikui gyventi bent su vienu iš tėvų, sudarome sąlygas laikinai juos apgyvendinti savo Krizių centre“, – tikino vadovė.

Projektas Kretingos šeimoms

Siekiant stiprinti šeimą, jos vertybes, Kretingos rajono savivaldybėje pusantrų metų veikia „Bendruomeniniai šeimos namai“. Tai – Europos socialinio fondo lėšomis vykdomas projektas, jo iniciatoriai – Socialinių paslaugų centras išvien su Šv. Antano dienos centru.

„Bendruomeninių šeimos namų“ projektas skirtas ne tik toms kretingiškių šeimoms, kurioms reikalinga speciali pagalba, bet ir toms, kurios pačios pageidauja žinių bei konsultacijų. Yra teikiamos nemokamos psichologo konsultacijos, socialinio darbuotojo, mediacijos – tarpininkavimo, konsultavimo teisiniais šeimos klausimais – paslaugos. Rengiami dailės terapijos užsiėmimai, taip pat – pozityvios tėvystės kursai. Veikia šeimos klubas, kur žmonės kartu leidžia laisvalaikį, dalijasi aktualiomis vaikų auklėjimo, jų ugdymo problemomis.

Kaskart renkamos tikslinės dalyvių grupės, užsiėmimai vyksta Šv. Antano dienos centre. Šeimos į juos gali atsivesti ir vaikus, – su jais užsiima savanoriai.


Palanga atsikrato piktžaizdžių

  • Vakarų Lietuva
  • 2020-01-14
Buvęs viešbutis „Pajūris“ J. Basanavičiaus g. 9 išbrauktas iš apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių.

Palangoje ir Šventojoje savo turimų apleistų, neprižiūrimų ar ne pagal paskirtį naudojamų pastatų pernai nesugebėję sutvarkyti savininkai privalės susimokėti – kurorto savivaldybės tarybos sprendimu, maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, kurio dydis yra 3 procentai nuo turto vertės, apmokestinti 7 į piktžaizdžių sąrašą patekusių statinių šeimininkai.

Sąrašą rengė nuo rudens

Apleistų pastatų, tarp kurių – metų metais stūksantys pamažėl griuvenomis virstantys pastatai, sąrašas pirmąkart svarstytas dar spalio mėnesį. Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Karalienė, pristačiusi pirminį sąrašą, sakė, jog jis sudarytas atsižvelgiant į 2019-ųjų balandį priimtą sprendimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo 2020 metams. Siūlytame patvirtinti nekilnojamojo turto sąraše buvo 10 adresų: 3 apleisti pastatai pagrindinėje Palangos miesto Vytauto gatvėje, 1 – reprezentacinėje J. Basanavičiaus gatvėj, 2 neprižiūrimi pastatai toliau nuo centro esančiose Maironio ir Vanagupės gatvėse. Pirmąkart apsileidėlių sąraše atsidūrė 3 Šventojoje ne pirmus metus aplinką darkantys statiniai bei net 5 vienu adresu kurortiniame miestelyje įrašyti objektai.

Į pateiktąjį sąrašą politikai siūlė įrašyti dar porą pastatų, o Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė į maksimaliai apmokestinamų nekilnojamojo turto objektų sąrašą siūlė papildomai įtraukti net 8 statinius.

Vadovavosi 9 kriterijais

Sudarant objektų, įrašytinų į apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, buvo vadovaujamasi praėjusių metų vasarą patvirtintu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių nustatymo tvarkos aprašu, kuriame išvardinti 9 kriterijai. Bent vieną iš 9 kriterijų atitinkantis fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas jau gali būti įtrauktas į sąrašą.

Maksimaliu tarifu apmokestinti fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantį nekilnojamojo turto objektą galima tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, nuo jo įsigijimo ar naudojimo pradžios praėjus daugiau kaip vieneriems metams, asmenys tinkamai neremontuoja, netvarko, nedažo ir neprižiūri pastatų ir jų fasadų; jeigu per 2-jus metus nuo pastato įsigijimo nebuvo išduoti statybos leidimai griauti, remontuoti ar rekonstruoti pastatus arba statybos leidimai išduoti, bet jokie darbai nevyksta; neremontuojamų, nerekonstruojamų ar nenugriaunamų pastatų tolesnis naudojimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai bei aplinkai.


Japoniškame sode žydi sakuros

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-01-14

Neįprastai šilta šiųmetinė žiema pateikė staigmenų ir Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime, vešinčiame Japoniškame sode: jau nuo praėjusio lapkričio rožinius ir baltus žiedus ėmė skleisti japoniškos vyšnios – sakuros, dabar jos tiesiog apsipylė žiedais.

Sakuroms toks staigus orų atšilimas šią žiemą, jo manymu, neturėtų pakenkti. Įprastai jos pražįsta ankstyvą pavasarį. Sakura yra itin svarbi japonų kultūroje, – jos žiedais gėrimasi per tradicinę hanami šventę.

Šiuo metu Japoniškame sode geltonais, oranžiniais, raudonais žiedais taip pat pražydo hamamelis – krūmas su išskėsta šakota laja. „Įprastai pas mus šis krūmas pražįsdavo vasario pabaigoje – kovo pradžioje. Pastebėjau, kad gretimame miške pilnutinai išsiskleidė ir žalčialunkis“, – sakė Š. Kasmauskas.

Prieš 12 metų pradėtame kurti 16 ha ploto Japoniškame sode jau auga per 15 tūkst. įvairių medžių bei krūmų, iš jų – 500 sakurų, šių yra pasodinta 10 veislių. Japonijos gamtos ir kultūros vienovę primenančioje vietovėje vis dar bus sodinami įvairūs medžiai, jų grupės.

Šiemet, Š. Kasmausko žodžiais, taip pat ketinama pabaigti formuoti reljefą amfiteatrui – sceną nuo žiūrovų atskirs akustiką sustiprinantis vandens telkinys.


Skulptorius Antanas Mončys. 1987 m., Paryžius. Antano Sutkaus nuotrauka iš muziejaus archyvų.

„Dvidešimt metų muziejui – dar ne jubiliejus. Jubiliejai švenčiami, kai sukanka 100 ar 50 metų. Mums svarbesni 2021-ieji, kai minėsime Antano Mončio 100-ąsias gimimo metines“, – sakė Palangoje 1999-aisiais atidaryto garsiojo mūsų žemiečio, Paryžiuje kūrusio skulptoriaus vardu pavadinto muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė.

Sukakties dieną – žvakė

Jubiliejiniai Antano Mončio namų-muziejaus metai prasidėjo liūdnoka gaida: buvo sumažinta pinigų. Tiesa, lėšos buvo nurėžtos visoms šalies kultūros įstaigoms, tačiau metų pabaigoje tai, kas sumažinta, buvo kompensuota.

„Galiu drąsiai pasakyti: Antano Mončio namai-muziejus yra fenomenas – visoje Lietuvoje nėra kito tokio muziejaus, kuris išgyventų gaudamas tokį menką finansavimą. Tad lėšos buvo viena iš priežasčių, kodėl mes nerengėme jokių iškilmių – tik tradiciškai uždegėme žvakę, nes liepos 10-oji, kai duris atvėrė muziejus, yra ir A. Mončio mirties diena. Mums tikrai svarbesni yra ateinantys metai: 1921-ųjų birželio 8-ąją Kretingos apskrityje, Mončių kaime, gimė būsimasis skulptorius. Štai apie šį jubiliejų skelbsime“, – kalbėjo L. B. Turauskaitė.

Muziejus turi du steigėjus: Palangos miesto savivaldybę ir A. Mončio fondą. Beje, pernai buvo išrinktas naujas jo valdybos pirmininkas, Danijoje gyvenantis verslininkas ir meno kolekcininkas Tue Freltoft. Pasak muziejaus direktorės, kol kas pagrindinis lėšų šaltinis yra Savivaldybė, o jeigu fondas prisidėtų tokia pat dalimi, gyvuoti būtų kur kas lengviau. Kol kas lėšų pakanka išlaikyti nuolatinei ekspozicijai ir darbuotojams, kitai muziejaus veiklai – pirmojo aukšto galerijoje vykstančioms parodoms ir projektams – lėšų tenka ieškotis iš šalies, teikiant paraiškas įvairiems fondams.


Maistą siuva vaikams žaisti

  • Edita KALNIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-01-07
Kūlupėniškė Laura Dambrauskienė siuva ne tik maistą žaisti vaikams, bet ir prijuostes, patalines, apsaugines pagalvėles vaikams. Ši veikla jai – meditacija.

Kūlupėnuose Kretingos rajone gyvenanti dviejų vaikų mama Laura Dambrauskienė turi neįprastą pomėgį – ji siuva maistą. „Tai puiki išeitis, kai norisi, kad vaikas pažintų aplinką, tačiau tuo pačiu nebūtų pavojinga ir namai išliktų tvarkingi“, – tikino ji.

Stebi vaiko pomėgius

Siuvimas moteriai yra pomėgis, atsipalaidavimas, meditacija. „Tai mane atpalaiduoja, naktį guliu ir sugalvoju, ką dar reikėtų pasiūti, man visada rūpi rezultatas. Ir siuvu, ir klijuoju, ir siuvinėju. Siuvu kalėdinius žaislus, prijuostes, maistą, vaikišką patalynę, apsaugines pagalvėles lovelėms“, – įvardijo Laura.

Šia veikla užsiimti moteris pradėjo prieš trejus metus gimus krikšto dukrai, o dabar siuva ir savo dukrai. „Norėjosi kažko tokio, ko nėra. Pamačiau amerikietiškame internetiniame puslapyje pavyzdžius, taip sugalvojau pabandyti ir pati“, – pradžią prisiminė moteris. Siūtas maistas skirtas žaisti vaikams. Tai – ilgalaikiai žaislai, kuriuos galima išskalbti ir vėl naudoti. „Mamos neduoda vaikui žaisti žalio kiaušinio, neleidžia bandyti jį išvirti ir panašiai, tačiau norisi, kad vaikas pažintų aplinką, taip kilo mintis siūti maistą“, – atskleidė L. Dambrauskienė.

Moteris augina du vaikus: vyresnėliui – 13 metų, mažajai – 1 metai ir 2 mėn. „Mano dukrai dabar viskas įdomu, ji labiau žaidžia su audiniais, siūlais, įjungia išjungia siuvimo mašiną. Tai yra, siuvame kartu. Tačiau 3 metų krikšto dukrai siūti daiktai labai patinka. Ji jau turi keturias prijuostes. Pirmas dalykas, ką ji turi padaryti grįžusi iš darželio, – užsirišti prijuostę ir eiti į savo virtuvę“, – savo patirtimi dalijosi Laura.

Siūtas maistas, anot pašnekovės, – ne tik mergaitėms: „Turiu pavyzdžių, kuomet berniukams labai patinka žaisti su siūtu maistu. Jie lygiai taip pat mato, kaip mama gamina, ir bando tai atkartoti.“

Siūtas maistas ne tik lavina vaiko fantaziją, bet ir padeda tėvams pamatyti, kaip keičiasi vaiko pomėgiai. „Dažnai vaikai reiškia norą viena valgyti, kito – ne. Tai paduodi siūtą maistą ir sakai, kad pasidarytų sau pusryčius, tada gali stebėti, su kuo dažniau vaikas daro sumuštinį, kokius produktus pasirenka. Tada yra kur kas lengviau rinktis. Pavyzdžiui, vaikas parduotuvėje nuolat prašo dešrelių, tada pasiuvi pieniškų, rūkytų, galima net ant grilio kepamų dešrelių pasiūti ir stebi, kurias dažniausiai vaikas pasirenka. Taip pat lengva pastebėti, kaip keičiasi vaiko pomėgiai“, – pavyzdžius įvardijo L. Dambrauskienė.


Į ekspozicijos atidarymą atėjusius svečius pasitiko grafų Tiškevičių epochos rūbais pasidabinę aktoriai, tarp jų – ir pati vilos savininkė grafienė Sofija.

Besidomintieji pajūrio krašto praeitimi džiaugiasi gavę ilgai lauktą dovaną – Palangos kurorto muziejuje atidaryta interaktyvi nuolatinė ekspozicija, lietuvių, latvių, anglų ir rusų kalbomis atskleidžianti skirtingų šios žemės istorijos, ekonomikos, kultūros periodų savitumą, kurorto raidą, supažindinanti su žymiais šio krašto kūrėjais.

Istorinis krašto įvykis

2019-ųjų gruodžio 21-oji įeis į Palangos istoriją: apie kraštą pasakojančios išsamios ekspozicijos laukta daugiau nei 100 metų. Pirmąkart apie jos būtinybę dar praėjusio amžiaus pradžioje prakalbo „Palangos mylėtojų draugija“, nuo 1913-ųjų perėmusi kurorto tvarkymą. 1969-aisiais metais iškelta kraštotyros muziejaus idėja, kai pirmuosius eksponatus jam pradėjo rinkti kraštotyrininkė Emilija Adiklienė, visą gyvenimą siekusi, kad būtų įkurtas Palangos krašto muziejus.

2013-ųjų rugpjūtį Palangos miesto tarybos sprendimu įkurtas Palangos kurorto muziejus, jo pirmuoju direktoriumi tapo šviesaus atminimo Jūratis Liachovičius. 2016-aisiais muziejus įsikėlė į restauruotą grafienei Sofijai Tiškevičienei priklausiusią, „Anapiliu“ vadintą, vilą. Praėjus kiek daugiau nei trims metams, Palangos kurorto muziejui ir Pavilostos savivaldybei, Latvijoje, įgyvendinant tarptautinį projektą „Palanga. Pavilosta: Jūros įkvėpta istorija“ pagal Interreg Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, sukurta ir įrengta nuolatinė muziejaus ekspozicija.


Kretingos motobolas rengiasi švęsti 50-metį

  • Edita KALNIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2019-12-31
Kretingos motobolo klubas 2020 metais švęs 50-ąjį savo gimtadienį. Jį sudaro pagrindinė ir jaunimo komandos, tačiau klubas svarsto apie galimybę treniruoti ir dar jaunesnius žaidėjus.

Kretingos motobolo klubas kitais metais paminės 50-ąjį savo gimtadienį. Praėjusį sezoną tiek jaunimo, tiek pagrindinė komandos pademonstravo aukštus rezultatus. Už pasiekimus Europos čempionate jaunimo motobolo komandą apdovanojo ir Lietuvos motociklų federacija bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Kretingos motobolo klube treniruojasi dvi komandos – pagrindinė bei jaunimo komanda. Pastaroji šiemet pirmą kartą debiutavo Europos čempionate, kuriame užėmė III v. „Sukūrėme jaunimo komandą, su jais dalyvavome Europos čempionate ir užėmėme trečią vietą. Tai yra rezultatas“, – atkreipė dėmesį Kretingos motobolo klubo vadovas Eduardas Steckis.

Pagrindinė motobolo klubo komanda šiemet Centrinės Europos motobolo lygoje iškovojo II v. „Praėjusiais metais buvome nukritę į IV v., nes atsinaujino komanda, pradėjo joje žaisti nauji, jauni žaidėjai. Dabar grįžome atgal į savo pozicijas“, – apie atsinaujinusios komandos pokyčius per pastaruosius dvejus metus kalbėjo E. Steckis.

Klubas, norėdamas atnaujinti komandą, daug dėmesio skiria jaunimui. „Daug žaidėjų iš pagrindinės komandos emigravo į užsienį ir amžiaus atžvilgiu mums reikia ją atnaujinti, ji turi jaunėti“, – įvardijo klubo vadovas.

Jaunimo, norinčio žaisti motobolą, netrūksta, tačiau ne visiems šią sporto šaką būna paprasta perprasti. „Ateina nauji jaunuoliai, vieniems tai patinka, kitiems nelabai, todėl ir nebelanko treniruočių, – teigė E. Steckis, pridūręs, kad motobolas – nelengva sporto šaka. – Reikia turėti nemažai noro, užsispyrimo. Motobolas nėra vien tai, kad žaidėjai išvažiuoja į aikštę, o techniką kažkas už tave sutvarko. Reikia pačiam ir motociklą tvarkyti, jį plauti, prižiūrėti, kad veiktų, žinoma, nemažai jiems padedame. Šiame sporte ir iki treniruotės reikia nemažai padirbėti.“

Kitais metais Kretingos motobolo klubas švęs 50-ąjį gimtadienį. „Didelių pokyčių nenumatome, taip pat intensyviai kol kas nesvarstėme, kaip paminėsime šią sukaktį“, – tikino E. Steckis.

Būsimą sezoną Kretingos motobolo klubas planuoja toliau daug dėmesio skirti jaunimui. Trys žaidėjai, kurie žaidė jaunimo komandoje, nebegalės jai atstovauti kitą sezoną, nes jiems sukaks 19 metų, o Europos čempionate jaunuoliai gali dalyvauti iki 18 metų.

Dėl to klubas ketina treniruoti kitus jaunus žaidėjus, o 19 metų sulaukę jaunuoliai žais pagrindinėje komandoje. „Jeigu viskas pasiseks, su jaunimu važiuosime į Europos čempionatą. Su pagrindine komanda dalyvausime Centrinės Europos motobolo lygoje, taip pat žaisime draugiškus turnyrus“, – kitų metų planus apibūdino E. Steckis.

Vis dėlto Kretingos motobolo klubas svarsto ir apie galimas naujoves, klubo plėtrą – ketina mokyti dar jaunesnius žaidėjus, kurie galėtų vėliau žaisti jaunimo komandoje. „Surasti norinčių žaisti vaikų nebus sunkiausia, tačiau jiems reikia kitokių, mažesnių motociklų, kuriuos planuojame įsigyti. Žinoma, transporto priemonę jaunuoliams pritaikysime pagal kūno sudėjimą, ne tik pagal amžių“, – tvirtino klubo vadovas.

Tokios naujovės reikalingos norint, kad jaunimo komandoje naujai pradėję žaisti jaunuoliai jau mokėtų žaisti motobolą. „Labai mažai laiko yra nuo 14–18 metų. Per tą laiką juos išmokome, tačiau Europos čempionate jie nebegali žaisti sulaukę 19 metų ir tokiu būdu atstovauti Kretingai kaip jaunimo komanda. Per metus sunku yra išmokyti perprasti šią sporto šaką, todėl norime pradėti treniruoti kuo mažesnius vaikus, kad šie galėtų vėliau pereiti į jaunimo komandą jau mokėdami žaisti, valdyti motociklą, kamuolį ir panašiai“, – priežastį įvardijo klubo vadovas E. Steckis.


Telšių seminariją papuošė kretingiškės sukurta vėliava

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2019-12-31
Virgina Laučienė Telšių kunigų seminarijai sukurtos vėliavos iš kitų neišskyrė, tik juokavo, kad kiekvieną išnešioja savyje tarsi kūdikį.

Besibaigiant metams, Telšių kunigų seminarija iškilmingai atšventė 30-ąjį jubiliejų, – ta proga ši dvasinė įstaiga pasipuošė kretingiškės tautodailininkės 79-erių Virginos Laučienės išsiuvinėta vėliava. Jos sukurtų vėliavų kraitį iš viso sudaro 55 vėliavos, puošiančios įvairias Lietuvos bendruomenes, parapijas, mokyklas, įstaigas, muziejus.

Kiekvieną išnešioja lyg kūdikį

V. Laučienė sakė, kad apie jos kūrybą sužinojęs seminarijos rektorius Saulius Stumbra atvykęs pas ją į namus ir paprašęs per mėnesį iškilmėms sukurti vėliavą.

„Atvežė tik bukletą, kuriame buvo pavaizduotas seminarijos pastatas. Pagal jį persipiešiau ir fotoateljė paprašiau, kad išdidintų vaizdą. Vėliavą siuvinėjau ant tamsiai raudono šilko, jo tegavau Liepojoje. Kitur tokio šilko nėra. Siuvinėjau aukso siūlais mašina, smulkiais sukamaisiais judesiais, o pakraščius ir kutus reikėjo apsiūti rankomis“, – kūrėja džiaugėsi pasisekusiu darbu. Sukurtos vėliavos dydis – 150x90 cm.

Tai – jau 55-oji kretingiškės tautodailininkės išsiuvinėta vėliava, jas kurti ji sakė pradėjusi nuo 1991-ųjų. Paklausta, kuo ypatingas buvo pastarosios vėliavos kūrybos procesas, V. Laučienė atsakė, jog darbas buvęs labai kruopštus ir atsakingas. Kaip, beje, ir kiekvienos kitos vėliavos.

„Kol kuriu, kiekvieną vėliavą savyje nešioju kaip kūdikį: kol sumąstau, kaip geriau turėtų atrodyti simboliai, kol išsiuvinėju – mąstau dieną naktį, po to jau nebesitraukiu nuo darbo. O skirtis su kiekviena jų būna sunku, tarsi dalelę širdies kas išplėštų iš krūtinės“, – atsivėrė kūrėja.

Sukūrusi vėliavą ir įgijusi Telšių seminarijos bendruomenės pasitikėjimą, V. Laučienė dar sutiko jiems išsiuvinėti ir 62x62 cm dydžio Šventojo Tėvo herbą.


Projekto rengėja Vaida Jakumienė pateikė pavyzdį, jog alytiškiai įgyvendino dvi 150 tūkst. eurų vertės iniciatyvas: sutvarkė miesto koncertinę erdvę bei pastatė ženklą prie įvažiavimo į Alytų.

Nuo kitų metų Kretingos rajono gyventojams bus suteikta galimybė patiems nuspręsti, kokių projektų įgyvendinimui skirti dalį savivaldybės biudžeto lėšų. Jeigu lapkričio pabaigoje vyksiančiame tarybos posėdyje politikai pritars Kretingos rajono gyventojų iniciatyvų projektui, jam įgyvendinti 2020 m. planuojama skirti 50 tūkst., o 2021-aisiais – 160 tūkst. eurų.

„Šiandien jums pristatome naują Kretingos rajone projektą, prie kurio kviečiame prisidėti visus gyventojus, kurie nori ne vien mitinguoti ir kritikuoti valdžią dėl to, kas nepadaryta, o siekia prisidėti prie gyvenamosios aplinkos kūrimo ir gerinimo“, – susirinkusiems į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje ketvirtadienio vakarą sukviestą projekto pristatymą-diskusiją sakė rajono meras Antanas Kalnius.

Kretingos rajono gyventojų iniciatyvų projekto rengėja tarybos narė Vaida Jakumienė prieš pristatydama projektą paminėjo, jog idėja įtraukti gyventojus į Savivaldybės biudžeto lėšų dalies – iki 1 proc. – paskirstymą pasaulyje ir Europoje nėra nauja. Lietuvoje pirmoji tokios iniciatyvos ėmėsi ir jau du metus ją sėkmingai įgyvendina Alytaus miesto savivaldybė, jos pavyzdžiu seka Šiauliai. Jeigu siūlomam projektui pritartų sprendimus priimantys politikai, kretingiškiai būtų tretieji šalyje.

„Kretingos savivaldybės biudžetas – 46 mln. eurų. Pusė jo skiriama valstybės deleguotoms funkcijoms, kitą pusę, į kurią įeina apie 20 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio, sudaro lėšos savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Būtent iš šios sumos iki 1 proc. lėšų būtų skiriama gyventojų iniciatyvoms“, – finansinę projekto dalį išdėstė V. Jakumienė.

Nekomercinės paskirties idėjas gyvenamajai aplinkai gerinti ir viešajai infrastruktūrai kurti, kurių įgyvendinimui bus skiriamos biudžeto lėšos, galės teikti kiekvienas 16 metų sulaukęs rajono gyventojas. Jas vertins ir balsuodami geriausias atrinks taip pat gyventojai, o ne Taryboje posėdžiaujantys politikai. Teikiantieji pasiūlymus turės parengti trumpą idėjos pristatymą bei pridėti preliminarią sąmatą. Teikiamą idėją savo parašais, nurodydami asmens kodą bei deklaruotą gyvenamąją vietą, privalės palaikyti ne mažiau 10 gyventojų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas