Pajūrio naujienos
Help
2019 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną23°C debesuotumas 1 %
Naktį13°C debesuotumas 17 %
Apklausa

Ar pasitikite skelbiamais reitingais?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Melanoma – agresyviausias odos vėžys, užklumpantis vis jaunesnius žmones. Kasmet šia liga Lietuvoje suserga daugiau nei 300 žmonių, daugiau nei trečdalis miršta. Todėl labai svarbu užtikti ligą laiku.

Gegužės 19-ąją Klaipėdoje rengiamas „Vilties bėgimas“, kurį jau daug metų, skatindami solidarumą su sergančiaisiais vėžiu, rengia Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas ir Šv. Pranciškaus onkologijos centras. Šiemet renginio metu vyks akcija „Bėk nuo melanomos – pasitikrink“, kurioje Klaipėdos dermatovenerologai nemokamai tikrins ir konsultuos visus norinčius. „Išankstinė registracija nebūtina. Kas ateis – tuos ir tikrinsime“, – pažadėjo gydytoja dermatologė Jolanta Česienė, tądien dirbsianti su dar keturiais specialistais.

Šv. Pranciškaus onkologijos centro logotipu paženklinta melanomos akcijos palapinė, kurioje bus vykdoma patikra, stovės Atgimimo aikštėje, H. Manto ir Liepų gatvių sankirtos kampe. Patikrą gydytojai pradės 10 val. ryto. Akcijos pabaiga neribojama – kiek žmonių ateis, tiek ir bus patikrinta.

Tokios akcijos – puiki galimybė užtikti patį pavojingiausią odos vėžį – melanomą – anksti. Tai itin agresyvi liga, greitai išplintanti į kitus organus ir sukelianti metastazes.

Sergamumas melanoma kasmet padidėja apie 5 proc. Daugėja pažengusios melanomos atvejų, vaikų, kuriems nustatoma melanoma ar kitos pavojingos odos ligos.

Melanomos išsivystymą lemia ir genetika, ir žmogaus elgesys, pirmiausia – buvimas saulėje.

Todėl gydytoja primena: saulės spindulių poveikis kaupiasi – oda nieko nepamiršta. Kuo anksčiau vaikas pradeda leisti laiką tiesioginiuose saulės spinduliuose ir kuo ilgiau būna, tuo didesnė rizika, kad ilgainiui odoje atsiras supiktybėjusių ląstelių.

Nėra visiškai patikimų požymių, iš kurių būtų galima pačiam atpažinti piktybinį apgamą. Todėl odoje atsiradus naujam dariniui arba pastebėjus, jog keičiasi apgamo forma, dydis, paviršius, kraštai ar spalva, darinys kraujuoja, peršti ar niežti, reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą.

Net jeigu kartą apžiūrėjęs gydytojas nieko blogo neužtiko, apgamus reikia stebėti toliau – apžiūrėti savo kūną kartą per mėnesį. Kviečiame ateiti pasitikrinti, nes labai svarbi yra laiku atlikta patikra.


Klimatologė Audronė Galvonaitė dieną pradėti patarė nuo šypsenos ir stiklinės vandens.

Palangos bibliotekoje surengtoje paskaitoje viena garsiausių Lietuvoje klimato ir jo kaitos bei žemės atmosferos ir joje vykstančių procesų tyrėjų Audronė Galvonaitė paneigė, kad žmogus suserga dėl blogų orų. Priešingai – orus klimatologė pavadino mūsų gydytojais-diagnostikais ir davė patarimų.

Klimatas ir orai – ne tas pats

Sąvokas klimatas ir orai žmonės painioja. Klimatas – regione per daugelį metų susiklostęs procesas, o orai yra tai, ko nusipelnėme, juos dažniausiai mes lemiame patys.

Pasak A. Galvonaitės, klimatas keitėsi per milijonus metų, dabar jis sparčiai šiltėja – ketverius pastaruosius metus iš eilės vidutinė metinė temperatūra pasaulyje tapo aukštesnė vienu ir dviem dešimtosiomis laipsnio. Kai kam gali atrodyti, kas tas vienas ir dvi dešimtosios laipsnio? Tačiau pasauliniu mastu – labai daug. „Jei žmogui kas vakarą temperatūra po tiek kils, jis susirūpins – kažkas organizmui ne taip, nes karščiuoja. Lygiai taip dabar karščiuoja žemė“, – sakė lektorė.

Orai gali pasikeisti ir 4 kartus per dieną, nes saulė nevienodai įšildo vandenį, dirvą, pievą.

„Kartą man skambina nepažįstama moteris ir teiraujasi, kodėl ant jos daržo nelyja, o ant kaimyno – lyja. Sakau, gal šalia esančią dirvą pavertėt pieva? Pasirodo, taip ir buvo padaryta“, – pasakojo A. Galvonaitė.

Anot jos, temperatūrų skirtumai daro įtaką orų kaitai, vėjui. Pievos ir dirbamos žemės paviršius įkaista skirtingai, ir vietinius reiškinius lemia į atmosferą kylantis nevienodos temperatūros oras. Išskyrus, kai krituliai būna masiniai, atslinkę su debesų frontais. Mikroklimatą galima pakeisti ir kieme išsikasus tvenkinį – susidarys vėsesnė oro masė. Jei gyvenamasis namas bus pastatytas su arkomis – ūžaus skersvėjai. Netikėtą lietų, sausrą ar škvalą prisišaukiame į dangų paleidę taršos, dūmų debesis.

Anot klimatologės, klaidinga manyti, jog įvairius žmogaus sveikatos sutrikimus lemia prasti orai. Priešingai – orus ji pavadino gydytojais-diagnostikais, nes būtent jie parodantys mūsų sveikatos bėdas ir priverčiantys keliauti į gydymo įstaigą. „Jei, keičiantis orams, pradėjo spausti galvą, vadinasi, turime problemą dėl kraujagyslių, jei pradėjo mausti sąnarius, – problemą dėl jų, o jei kyla noras kam nors šalia esančiam „užvažiuoti į nosį“, – laikas pas psichiatrą“, – sakė A. Galvonaitė.


Sutikimą organų donorystei gali išreikšti bet kuris veiksnus Lietuvos pilietis, sulaukęs 18 metų. Jaunesni asmenys tokios valios pareikšti negali. Tai yra vienintelis apribojimas: įtakos pasirašant sutikimą neturi nei senyvas amžius, nei esamos ar persirgtos ligos, nei vartojami vaistai.

Svarbiausia – pokalbis su artimaisiais

Sutikimo donoro kortelei gauti pasirašymas nereiškia, kad žmogus taps organų donoru – tai tėra asmens valios išraiška – kad jis po savo mirties sutinka padovanoti savo organus transplantacijai. O tokią valią gali išreikšti bet kokio amžiaus žmogus – ir jaunas, ir senas. Ne žmogaus amžius, o jo sveikatos būklė lemia, ar organai po mirties tiks transplantacijai. Pildant sutikimą, sveikatos niekas netikrina. Donoro sveikatos būklė tiriama tiktai tuomet, kai jis pradedamas ruošti donorystei – tai yra tik po ligoninės reanimacijos skyriuje konstatuotos specifinės – smegenų – mirties. Tai – svarbiausia sąlyga organų donorystei. Jei asmuo, pasirašęs sutikimą po mirties padovanoti organus donorystei, miršta kitur ir kitomis aplinkybėmis, organų donoru jis netampa.

Turint paties žmogaus sutikimą arba gavus jo artimųjų pritarimą, ligoninėje atliekami išsamūs medicininiai tyrimai: jų metu nustatoma, ar organai ir audiniai tinka transplantacijai. Jei žmogus sutikimo donorystei nebūna pasirašęs arba jei apie organų donorystę jis su artimaisiais nebūna pakalbėjęs, ištikus nelaimei jiems sunku pasiryžti dovanoti mirusiojo organus donorystei: jie nežino, ar žmogus pats būtų tam pritaręs.

Todėl labai svarbu rasti laiko pokalbiui su namiškiais šia svarbia tema. Paradoksalu, bet smegenų mirtis dažniausiai konstatuojama žmonėms, kurie nebuvo pasirašę sutikimo donorystei.


Devyniolikos metų sukaktį paminėjusi Kretingos anoniminių alkoholikų grupė „Vilties slenkstis“ ragina išdrįsti žengti pirmuosius žingsnius ir kviečia susitikti Vilniaus g. 4.

„Dieve, suteik man ramybės susitaikyti su tuo, ko negali pakeisti, drąsos keisti, ką gali pakeisti, ir išminties tą skirtumą suprasti“, – tokia malda skambėjo švenčiant Kretingos anoniminių alkoholikų grupės „Vilties slenkstis“ devyniolikos metų sukaktį. Iš visos Lietuvos suvažiavę išdrįsusieji garsiai pripažinti savo ligą ir pradėję blaivų gyvenimą vyrai ir moterys bei jų artimieji atvirame susirinkime dalijosi patirtimi ir kalbėjo apie tai, kaip jie jaučiasi ir ką daro, kad išliktų blaivūs.

Pirmieji žingsniai

„Kas visų svarbiausia? Visų svarbiausia yra pripažinti pačiam sau, kad tu – alkoholikas. Suvokti, kad alkoholizmas yra liga. Ir turėti noro, ryžto su ja kovoti, – taip trumpai pirmuosius žingsnius blaivaus gyvenimo link nusakė dauguma iš 65 atvirame susirinkime dalyvavusių vyrų ir moterų.

Visi jie pabrėžė, jog pagalbos norintieji vaduotis iš alkoholizmo gniaužtų galima gauti daug ir visokios: tai ir gydymas specializuotose ligoninėse, ir Minesotos programa, skirta priklausomybei nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei azartinių lošimų gydyti, ir vadinamasis kodavimas, kuris taip pat yra padėjęs ne vienam žmogui.

„Tačiau medikamentinio gydymo ar Minesotos programos nepakanka. Išėjęs iš ligoninės tu vėl atsiduri toje pačioje aplinkoje, ir tave supa žmonės, kurie, kad ir labai norėdami padėti, ne visada gali tai padaryti. Todėl kviečiame visus ateiti į anoniminių alkoholikų grupes. Ateiti, pabūti, pasiklausyti patirties tų, kurie taip pat turi šitą bėdą. Kurie kiekvieną rytą, nepaisant to, ar yra blaivūs savaitę, ar mėnesį, ar keletą arba keliolika metų, sau pasako: „Šiandien negersiu“. Patikėkite, niekas čia nieko neauklėja, nenurodinėja, kaip gyventi. Mes visi lygūs, visi dalinamės savo patirtimi, ir vienija mus tai, kad norime gyventi blaiviai“, – tikino kalbinti žmonės, pridurdami, jog tiems, kas pasirinko blaivybės kelią, labai padėjo ir tai, kad jų artimieji lanko Al-anon – alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrijos – grupes. Nes alkoholizmas nėra vien tik alkoholiko liga, jis tampa visos šeimos liga, kurią reikia stengtis įveikti kartu.


Kretingos ligoninės Vidaus ligų skyriuje jau penkerius metus veikia Geriatrijos poskyris. Gydytojas geriatras Vaidas Černiauskas, jame dirbantis nuo pat pirmosios įsikūrimo dienos, įsitikinęs: visuomenei vis labiau senstant toks specializuotas poskyris yra būtinas, kai kalbame apie galimybes vyresnio amžiaus žmones sugrąžinti į kasdienį jo gyvenimą.

Dirbti į Kretingos ligoninę gydytojas V. Černiauskas atvyko baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir rezidentūros studijas Kauno klinikinėje ligoninėje – būtent šioje gydymo įstaigoje ir buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Geriatrijos skyrius.

Kretingos ligoninė irgi yra viena pirmųjų, atkreipusi dėmesį į geriatrinius visuomenės poreikius. Ligoninėje geriatriniams pacientams yra skiriamos 8 lovos, pacientų gerovei, be gydytojo geriatro, sutelkiamos ir kitų gydytojų specialistų – reabilitologo, kineziterapeuto, vidaus ligų, socialinių darbuotojų, slaugytojų žinios ir pastangos.

„Klaidinga manyti, kad geriatrija – tai slauga. Geriatrijos poskyryje gydomi 60 metų ir vyresni pacientai, kuriems ūmi arba paūmėjusi lėtinė liga sukėlė funkcinės būklės pablogėjimą, o kai senėjimo proceso nulemtus sveikatos pakitimus lydi kelios ligos, kurios turi įtakos paciento savarankiškumui, tai gydytojo geriatro, jam talkinančių medikų užduotis – grąžinti žmogų į jam įprastą gyvenimą“, – paaiškino V. Černiauskas.

Jis pateikė pavyzdį: tarkim, vyresnio amžiaus žmogus susirgo pneumonija. Kaip taisyklė, susirgimą lydi širdies nepakankamumas, pirminė arterinė hipertenzija, suintensyvėja judėjimo-atraminės ligos. Ir būtent su tokia „puokšte“ ligų pacientas ir patenka į Geriatrijos poskyrį, kuriame jis sulauks integruotos priežiūros.

Į Geriatrijos poskyrį pacientai patenka, siunčiami šeimos gydytojo, arba jie, patyrę tam tikrų negalavimų, hospitalizuojami patekę į Skubios pagalbos-priėmimo skyrių.


Dailės terapijoje žmonės ne tik piešia, bet taip pat projektuoja savo vidinę patirtį ir per akmenis, sagutes, gamtos teikiamas gėrybes. Kiekviena technika parenkama individualiai.

Per dailės terapiją piešdami ir ne tik žmonės gali papasakoti daug daugiau negu kalbėdami. „Dailės terapijos būdu galime pagerinti fizinę, psichinę ir emocinę aplinką“, – teigė Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė, vedanti dailės terapijos užsiėmimus, Vika Gridiajeva.

Kitokia technika

Terapija – tai saugesnis, jautresnis būdas pačiam žmogui pažvelgti į save. „Raktas į atvirą ir gilų pokalbį su žmogumi yra ne technikoje, o psichologo ir kliento ryšyje, pasitikėjime ir žmogaus vidiniame nusiteikime – pasiruošęs jis kalbėti ir spręsti savo problemas ar dar ne. Ir visai nesvarbu, ar taikysi muzikos, dailės, šokio ar rašymo terapijos techniką“, – kalbėjo V. Gridiajeva.

Terapeutui, psichologui padedant dailės terapijoje, saugioje aplinkoje, galima pažvelgti į savo vidų ir tam nereikia būti menininku. „Užteka to, kad turi problemą, kurią sieki išspręsti. Galbūt tai išgyvenami nemalonūs jausmai, galbūt esi pats pasiklydęs savyje ir ieškai atsakymo, o gal jūsų šeimoje vyksta procesai, kurių nesupranti“, – tvirtino V. Gridiajeva.

Dailės terapiją galima naudoti ir kaip išveiką, ir kaip psichoterapiją bei taikyti įvairaus amžiaus žmonėms. „Vedu ir skatinu dailės terapijos metodus taikyti darželiuose, nes tai gali būti nuostabus būdas ikimokyklinukams išreikšti pyktį, baimę, liūdesį. Šalia išraiškos išmokti, kaip su tais jausmais gyventi, suprasti jų reikalingumą. Dažnai taikau dailės terapijos technikas asmeninėse konsultacijose. Dažniausiai šiai avantiūrai pritaria moterys, ir tai būna nepaprasta kelionė po spalvas, formas ir vidinį pasaulį“, – patirtimi dalijosi V. Gridiajeva.

Dailės terapijoje ne tik piešiama, bet kiekvienas dalyvis projektuoja savo vidinę patirtį ir per akmenukus, sagutes, gamtos teikiamas gėrybes. Kiekviena technika parenkama individualiai, nes psichinis ir emocinis pasaulis nenuspėjamas.

Problemos – pagal amžių

Per konsultacijas ar grupinius susitikimus siekiama išspręsti problemas. Skirtingų amžiaus grupių žmonės susiduria su skirtingomis problemomis.

„Mamų dažnai užduodamas klausimas – ar esu gera mama? Kalbame apie savivertę, pasitikėjimą savimi ir baimę. Dažnai dirbant su moterimis iškyla ir vienatvės, bejėgiškumo jausmai“, – įvardino psichologė.

Jaunimui labai aktualios santykių šeimoje problemos. „Dažnai tėvai galvoja, kad jų keturiolikmetis sūnus ar dukra labiausiai išgyvena dėl meilės ar simpatijos klasės draugui ar draugei, bet grupiniuose užsiėmimuose dažniausiai paauglių užduodami klausimai: kodėl tėvai manęs negirdi? Ar aš jiems nesvarbus?“ – toliau vardino specialistė.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų problemos kiek kitokios – elgesio ir emocijų nevaldymo. Pasak V. Gridiajevos, dažnai į psichologą kreipiasi ne sunerimę tėvai, o vaikų auklėtojai, pastebėję, kad jo elgesys skiriasi nuo kitų. Vienais atvejais paaiškėja, kad vaikas turi rimtesnių problemų, tokių, kaip skyrybų krizė namuose, tėvų emigracija ir panašiai. Kartais specialistams tenka nuraminti ir auklėtojas, ir tėvus, kad viskas nėra taip blogai.

Dažniausiai žmonės vienu metu susiduria ne su viena problema. „Kai žmogui blogai – blogai būna iš esmės visur.

O kada viskas atrodo niūriai – apima beviltiškumo jausmas, ir esant tokioje būsenoje kalbėti dažnai žmonės nebemato prasmės: „juk vis tiek nieko nepakeisi“. Bet tie, kurie savo noru kreipiasi pagalbos į specialistus, dažniausiai jau yra stadijoje, kai ta būsena būna įkyrėjusi ir norisi pokyčių“, – sakė V. Gridiajeva.


Klaipėdos universitetinės ligoninės Gimdymo skyriaus kolektyvas: (iš kairės) akušerė Rasa Šulčiuvienė, vedėjas Leonas Janušas, vyriausioji akušerė Rasa Liutikienė, vyriausioji slaugos administratorė Liuda Mažonienė, gydytoja Sigita Neverauskienė ir akušerė Regina Mačernienė.

Klaipėdos universitetinėje ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamente jau 11 metų sėkmingai veikia Mažos rizikos gimdymų poskyris, kuriame naujagimius priima vien akušerės, nedalyvaujant gydytojui. Gimdyvės vis drąsiau pasitiki savo prigimtinėmis galiomis, tačiau iškilus bent mažiausiai abejonei dėl jos, vaisiaus ar naujagimio būklės, gydytojai išsyk skuba į pagalbą, pasitelkę pažangią diagnostikos ir gydymo aparatūrą.

Kaip naujagimiui palankios ligoninės principai derinami su medicinos technologijomis, pasakojo Gimdymo skyriaus vedėjas Leonas Janušas, gydytoja akušerė ginekologė Sigita Neverauskienė bei Neonatologijos centro vadovė Albina Bulaukienė.

Gimdyvėms užtikrina privatumą

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kasmet pasaulį išvysta nuo 3 tūkst. 100 iki 3 tūkst. 200 naujagimių: pernai – 3 tūkst. 81 naujagimis, iš jų – 45 poros dvynių.

Ligoninė būtų pajėgi priimti ir dar 500–600 gimdymų, tačiau jų skaičius, kaip ir visoje Lietuvoje, mažėja. Specialistus neramina ir didelis Cezario pjūvio operacijų procentas, – pernai siekė 24,5 proc.

Du trečdaliai gimdyvių yra klaipėdietės, tačiau gimdyti atvyksta ir moterų iš Palangos, Kretingos, Plungės, Šilutės, netgi – Kaliningrado. Rusijos pilietes čia traukia natūralumas, namus primenanti palatų aplinka.

Po ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento remonto, atlikto Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis, aplinka pasikeitė neatpažįstamai – visur šviesu, jauku ir šilta, palatos aprūpintos naujausia įranga ir priemonėmis, palengvinančiomis personalo darbą. Ligoninėje yra 9 gimdyklos, kuriose lovų padėtis gali būti keičiama, taip padedant nėščiajai rasti patogiausią pozą sąrėmių metu, o vėliau ta pati lova performuojama į gimdymo stalą.

Kiekvienai pacientei yra užtikrinamas privatumas – Pogimdyminiame skyriuje yra 40 palatų, visos jos vienvietės ir jaukiai įrengtos. Sudaryta galimybė pernakt kartu su motina bei kūdikiu pasilikti ir tėvui ar kitam artimam žmogui, – ligoninėje yra 10 šeiminių palatų, iš kurių 7-ose įrengtas tualetas ir dušas.


Šiųmetinio gripo pamokos

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-03-01
Kretingos šeimos medicinos centro direktorė šeimos gydytoja Augenija Juknevičienė įsitikinusi, kad gripo galima išvengti skiepijantis.

Nors Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) mažėja, Kretingos rajono savivaldybė – viena tų, kurioje gripo epidemija dar nėra atšaukta.

Septintąją šių metų savaitę sergamumas gripu Kretingos rajone siekė 158 atvejus, ŪVKTI – 702 atvejus, o bendras rodiklis sudarė 227,4 atvejus 10 tūkst. gyventojų ir yra didžiausias Klaipėdos apskrityje, kurioje bendras rodiklio vidurkis siekė 148 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

„Šiais metais gripas mus visus išmokė daug pamokų“, – įsitikinusi Kretingos šeimos medicinos centro direktorė šeimos gydytoja Augenija Juknevičienė, kurios pastebėjimu, sveikatai deramą dėmesį reikia skirti visus metus, ne tik per epidemijas.

– Gerbiama gydytoja, priminkite, kuo gripas skiriasi nuo peršalimo ligų?

– Gripas – ūmi virusinė infekcija, kuriai būdinga ūmi ligos pradžia ir ryškūs simptomai: labai aukšta – kartais net iki 40 laipsnių – temperatūra, šaltkrėtis, gerklės, galvos, raumenų, akių obuolių skausmai, vadinamasis kaulų laužymas, sausas kosulys, bendras silpnumas. Peršalus savijauta yra kitokia – kamuoja sloga, skauda peršti gerklę, temperatūra nelabai aukšta – vienu žodžiu, nėra tokios ūmios pradžios.

– Ką neteisingai daro žmonės, gydami nuo gripo?

– Visų pirma, susirgus gripu, nereikėtų eiti į kolektyvą – ugdymo įstaigą, darbą. Būtina laikytis asmens higienos – plauti rankas, nosį, skalauti gerklę, vėdinti patalpas. Sergant gripu jokiu būdu negalima imtis savigydos ir pradėti vartoti antibiotikus, tačiau simptominis gydymas – leistinas: galima vartoti čiulpiamas tabletes, gerti arbatos, kokio nors vaisto nuo kosulio.

Labai svarbu, kad ūmiuoju ligos periodu žmogus vis dėlto patektų pas medikus, kad gripas būtų diagnozuotas. Dažniausiai pakanka diagnozuoti kliniškai, tačiau tai galima padaryti ir pagal tyrimus: gripui nustatyti imamas tepinėlis iš nosiaryklės testui atlikti, bet šį tyrimą taiko ne visos gydymo įstaigos. Visų pirma – kad šis tyrimas kol kas yra mokamas ir gan nepigus.

– Tad kokiais atvejais būtina kreiptis į medikus?

– Jeigu ligonis karščiuoja 3–4 dienas, jeigu temperatūra atkakliai laikosi – tarkim, išgėrus vaistų, ji nukrenta, bet ir vėl kyla, jeigu atsiranda kitų komplikacijų – įkyrus kosulys, dusulys, stipresni galvos, ausų skausmai, būtina atsidurti pas gydytoją. Tačiau medikai visada perspėja pacientus – ar jie sirgtų gripu, ar kokia kita virusine infekcija, temperatūrą mažinantys vaistai tinka, bet jais piktnaudžiauti negalima: privalu žinoti, kad tiek vaikams, tiek suaugusiesiems didelė temperatūra laikoma tuomet, kai termometras rodo daugiau kaip 38 laipsnius.


Gripas trauktis nenori

  • Sveikata
  • 2019-02-12

Šeštoji metų savaitė sergamumo gripu bei ūminėmis viršutinių takų infekcinėmis ligomis atžvilgiu kol kas nedžiugina – kreivės vis dar kyla aukštyn.

Penktąją metų savaitę Kretingos rajone gripu sirgo 125 gyventojai, o šią, 6-ąją, – 228, iš jų 72 asmenys iki 17-os metų. Ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis 5-ąją savaitę sirgo 782, 6-ąją šiek tiek mažiau – 763 gyventojai, tarp kurių 451 iki 17-os metų.

Klaipėdos mieste šią savaitę gripu serga 1 tūkst. 212 asmenų, tarp jų 414 – iki 17-os metų. Ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų skaičius – 2 tūkst. 383, 1 tūkst. 417 – iki 17-os metų. Klaipėdos rajone sergančiųjų gripu yra 240, iš kurių 129 – iki 17-os metų. Ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltomis ligomis čia serga 546 gyventojai, tarp kurių 389 – iki 17-os metų. Šilutės rajone sergančiųjų gripu – 245, 66 – iki 17-os metų. Viršutinėmis kvėpavimo ligomis serga taip pat 245 asmenys, tarp jų 177 – iki 17-os metų.

Mažesniame Skuodo rajone ir sergančiųjų mažiau. Gripas nustatytas 45 asmenims, iš kurių 5 – iki 17-os metų, o ūmios kvėpavimo takų ligos – 78 žmonėms, iš kurių 37 – iki 17-os metų.

Palangos mieste šią savaitę gripu serga 94 gyventojai, tarp kurių 33 iki 17-os metų, beveik tiek pat yra sergančiųjų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis – 95, iš jų 57 – iki 17-os metų.

Laimingiausia Neringos savivaldybė – šią savaitę čia nė vienas asmuo neserga gripu, o 26-ems gyventojams, tarp jų 17-ai iki 17-os metų nustatyta ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija.

Iš viso Klaipėdos apskrityje 6-ąją metų savaitę gripu serga 2 tūkst. 64, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis – 2 tūkst. 545 gyventojai. Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių gripo epidemija paskelbta 31-oje, tarp jų – ir Kretingos rajono savivaldybėje.

„P. n.“ informacija


Spręs, ar Kretingoje skelbti gripo epidemiją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-02-05

Šalyje siaučiant gripui ir trečdalyje savivaldybių – iš 60-ties jau 19-oje – paskelbus gripo epidemiją, šiandien pas Kretingos rajono merą Juozą Mažeiką susirinkę Visuomenės sveikatos centro bei Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus specialistai spręs, ar jau laikas skelbti epidemiją ir Kretingos rajone.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas