Pajūrio naujienos
Help
2019 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną19°C debesuotumas 11 %
Naktį11°C debesuotumas 89 %
Apklausa

Ar reikia Kretingai nemokamų Wi-Fi zonų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Palangos reabilitacijos ligoninės pacientas Tomas Steponavičius, patyręs kaklo slankstelio lūžį po nesėkmingo šuolio galva į vandenį, patarė viena: „Geriau būtų nešokinėti į vandenį.“

Palangos reabilitacijos ligoninėje kasmet gydoma apie 4 tūkst. pacientų, atvykstančių reabilitacijai iš įvairių šalies vietovių. Ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjos vyriausiosios fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos Eglės Šniuolytės pastebėjimu, pavasarį-vasarą padaugėja pacientų, traumas patyrusių keliuose, per eismo įvykius, arba neatsargiai nardant vandens telkiniuose.

„Avarijos važiuojant automobiliais, motociklais, dviračiais įvyksta ne tik dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių – vis dar sėdama už vairo išgėrus alkoholio, vis dar viršijamas saugus greitis“, – eismo įvykių priežastis įvardino medikė.

Dažnos – stuburo traumos. Tokias traumas gydyti sudėtinga, nukentėjusiajam įprastai sutrinka judėjimo funkcijos, pacientas negali pats apsitarnauti – jis tampa priklausomas nuo kitų.

Ne mažiau sudėtingos – ir traumos, kurių žmonės, ypač jaunuoliai, vyrai, patiria nardydami. Šuoliai į vandenį galva žemyn – pavojingiausias ir rizikingiausias laisvalaikio būdas paplūdimyje: maždaug dešimtadalis pacientų, patekusių į Lietuvos gydymo įstaigas dėl susižalojimų nardant, neišgyvena, apie 25 proc. lieka neįgalūs.

„Šalyje esame viena pagrindinių ligoninių, galinčių suteikti III lygio medicinos paslaugas ypač efektyviai ir kompetentingai. Čia sudarytos visos sąlygos ligoniui pagyti: kasmet įsigyjama pačios naujausios įrangos, dirba kompetentinga darbuotojų ir medikų komanda“, – paaiškino E. Šniuolytė, kurios pastebėjimu, gijimo sėkmė priklauso ne tik nuo medikų kompetencijos, bet ir nuo paciento motyvacijos. Palangos reabilitacijos ligoninėje reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms skirta 300 vietų. Taikomi plataus spektro reabilitacijos metodai, naujausios reabilitacinio gydymo technologijos. Teikiamos III ir II reabilitacijos lygio paslaugos, pakartotinės bei ambulatorinės reabilitacijos paslaugos suaugusiesiems. Ligoninėje įkurti ir veikia Neurologinės reabilitacijos, Bendros reabilitacijos, Fizinės medicinos ir reabilitacijos, Profesinės reabilitacijos skyriai. Pacientams yra rengiami individualūs reabilitacijos planai, kurį sudaro kvalifikuotų specialistų komanda: pacientams pagelbėti pasirengę fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, logoterapeutai, psichologai ir kt. Visa tai padeda užtikrinti vieningą, etapais vykdomą, kokybišką pacientų reabilitaciją. Nuolat gerinama ir infrastruktūra pacientų reabilitacijai, ligoninės patalpos pritaikytos šiuolaikiškai inovatyviai reabilitacijai.

„Mūsų ligoninėje pacientui teikiamos visos terapinės procedūros, ir galimybę tam suteikia ir naujausia įranga, ir žinios. Idėjų semiamės bendraudami su užsienio kolegomis, mūsų medikai nuolat stažuojasi, rengiame daugybę mokymų, konferencijų“, – gydytoja E. Šniuolytė akcentavo, kad Palangos reabilitacijos ligoninė atitinka aukščiausius reabilitacinio gydymo standartus ir kad čia dirbama su sunkiausiais pacientais, kurių sveikata rūpinasi multidisciplininė komanda.


Kretingos nakvynės namai bus įrengti rekonstruotame ir išplėstame buvusios bibliotekos pastate greta Kretingos ligoninės.

Nuolatinės gyvenamosios vietos netekę Kretingos rajono gyventojai jau šiemet galės atrasti laikiną prieglobstį naujuose Kretingos nakvynės namuose. Jų statybos darbus numatoma užbaigti rudenį – beveik pusmečiu anksčiau negu planuota.

Kretingos rajono mero Antano Kalniaus teigimu, duris naujieji nakvynės namai turėjo atverti dar pernai. Tačiau bankrutavus rangovui, darbai sustojo. Nakvynės namų statybos atnaujintos šių metų kovą, Savivaldybės skelbtą naują rangovo parinkimo konkursą laimėjus uždarajai akcinei bendrovei „Lyderio grupė“.

„Pagal su Savivaldybe pasirašytą sutartį, rangovas visus statybos darbus turėtų atlikti iki kitų metų pavasario pradžios. Tačiau suprasdami laikinos nakvynės benamiams svarbą šaltuoju metų laikotarpiu, siekiame spartinti darbus ir, jei neatsiras nenumatytų kliūčių, rangovas nakvynės namų statybas turėtų baigti dar iki žiemos“, – sakė A. Kalnius.

Kretingos nakvynės namai bus įrengti rekonstruotame ir pastatant naują priestatą išplėstame buvusios bibliotekos pastate greta Kretingos ligoninės, Žemaitės al. 1. Čia bus įrengti 4 kambariai po 2 vietas laikinam apgyvendinimui (iki 6 mėnesių), 2 kambariai po 2 vietas laikinam apnakvindinimui (iki 3 naktų), virtuvė, skalbykla, tualetai, dušai, laisvalaikio kambarys, administracinės bei pagalbinės patalpos. Taip pat šiame pastate bus įrengtas ir DOTS – tiesiogiai stebimo trumpo tuberkuliozės gydymo kurso – kabinetas. Kretingos nakvynės namų statybos ir įrengimo darbai, kurių bendra vertė siekia kiek daugiau nei 340 tūkst. eurų, finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšų.

Pagal rajono Savivaldybės informaciją


Rezultatą lemia tinkama mityba ir sunkus darbas

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-06-07

Kraštietė Jolanta Talmontaitė atvirame Lietuvos kultūrizmo ir fitneso čempionate moterų naujokių absoliučioje kategorijoje tarp 13 moterų laimėjo I vietą, čempionės titulu ji džiaugėsi ir „Miss bikini“ kategorijoje, kurioje varžėsi 9 sportininkės.

Neseniai atvirame Lietuvos kultūrizmo ir fitneso čempionate dalyvavusi baubliškė Jolanta Talmontatė varžybose dalyvavo pirmą kartą. Dviejose kategorijose – moterų naujokių absoliučioje kategorijoje tarp 13 varžovių ji laimėjo I vietą ir tapo čempione „Miss bikini“ kategorijoje. „Rezultatai viršijo visus mano lūkesčius“, – pripažino sportininkė, akcentuodamas, kad be sunkaus darbo, tinkamos mitybos aukštų rezultatų pasiekti nepavyktų.

Pradėjo neseniai

Čempionate J. Talmontaitė turėjo demonstruoti kūną, atlikdama privalomas stovėsenas – iš priekio, šono, nugaros, kito šono. Buvo vertinamas judėjimas scenoje, simetrija, proporcijos ir elegancija. „Sunkiausia yra nugalėti save. Ant scenos svarbu išlikti psichologiškai ramiai, per daug nesijaudinti ir parodyti viską, ką turi geriausia“, – atviravo J. Talmontaitė. Visus nuopelnus sportininkė priskyrė savo treneriui Viktorui Kurai.

Nuo 2016 metų rudens sportuojanti mergina varžybomis susidomėjo ir joms rengtis pradėjo praėjusių metų rudenį. „ Šioje srityje esu dar tik naujokė, tačiau savo jėgas išbandžiau dviejose čempionatuose, vienas jų vyko Latvijoje“, – įvardino kultūristė.

Fitnesu Jolanta susidomėjo studijuodama Kaune. „Su drauge nusprendėme pradėti lankyti sporto klubą, norėdamos padailinti kūno linijas. Sporto klubo treneris tuomet rengė merginas fitneso varžyboms, ragino ir mus, rodė merginų, jau dalyvavusių varžybose, nuotraukas. Tačiau rimčiau susidomėjau šia sritimi tik baigusi studijas“, – prisiminė ji.

Anot jos, norint užsiimti lengvuoju kultūrizmu svarbiausia yra turėti tikslą ir atkakliai jo siekti: „Taip pat svarbu turėti gerą, savo darbą išmanantį trenerį. Jis žino, kokį kelią reikia nueiti norint pasiekti savo tikslą, todėl visada paskatina nesustoti, palaiko, kai yra sunku.“

Šis sportas pakankamai populiarus tarp moterų. „Populiarėja sveiko, gražaus kūno propagavimas. Didesne siekiamybe tampa stangrus, sportiškas, o ne perdžiūvęs ir dietų nualintas kūnas“, – paaiškino J. Talmontaitė.

Fitnesu užsiimančias merginas aplinkiniai vertina įvairiai. „Yra tokių, kurie labai palaiko ir žavisi, tačiau yra ir tų, kurie mano, jog moteriai dirbti su svoriais nedera, neva tai – labai vyriška. Kadangi žinau, kaip moteriai sunku užsiauginti didelį raumenyną, didesnių svorių kilnojimas manęs visiškai negąsdina“, – tikino pašnekovė, pridurdama, kad lengvojo kultūrizmo sporte populiaresne tampa moterų bikini kategorija.


Kanapės, LSD, ecstasy, kokainas, sintetiniai kanabinoidai – populiariausios tarp paauglių narkotinės medžiagos. „Šių narkotikų gana lengva gauti ir galima įsigyti internetu“, – jų populiarumą pagrindė Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Viktorija Arlauskienė.

Tikisi išspręsti problemas

Paauglystėje padidėja psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizika. Kuo jaunesnis žmogus pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, tuo didesnė tikimybė progresuoti piktnaudžiavimui jomis, o vėliau – ir išsivystyti priklausomybei.

„Paaugliai narkotikus pradeda vartoti dėl smalsumo, noro maištauti, noro „būti kietu“, eksperimentuodami. Kartais paaugliai narkotikus vartoti pradeda tikėdamiesi lengviau išspręsti įvairias problemas, sumažinti įtampą, depresiją, pamiršti nemalonias emocijas, nepasitenkinimą santykiais su tėvais ar bendraamžiais“, – priežastis įvardijo V. Arlauskienė.

Vartodami narkotines medžiagas žmonės tampa priklausomi nuo jų. Panašiai vartodami tą pačią psichotropinę medžiagą, vieni tampa priklausomi, kiti ne. „Tai vyksta dėl kelių dalykų. Vienas jų – skirtinga žmogaus sandara, lemianti skirtingą toleranciją psichotropinėms medžiagoms. Kitas – didesnė tikimybė, kad priklausomais taps labiau pasiduodantys stresui, jautresni žmonės“, – kalbėjo specialistė.

Priklausomybė prasideda nuo eksperimentinio ir pramoginio vartojimo. „Eksperimentinis vartojimas – tai trumpalaikis vartojimas, siekiant patenkinti smalsumą, pramoginis vartojimas – reguliarus vartojimas, siekiant malonumo. Šio lygio psichotropinių medžiagų vartojimas gali būti nutrauktas arba pereiti prie priklausomo vartojimo – ilgalaikio psichotropinių medžiagų vartojimo, kai kartu pasireiškia fizinis ir psichinis poreikis“, – paaiškino V. Arlauskienė.


Agnė Dragūnaitė ramybę skleidžiantiems garso meditacijos instrumentams – Tibeto varpams – pritaria ir balsu.

„Joga gali būti ir vaistas, ir panacėja, jeigu į šią senovinę praktiką žvelgiama holistiškai. Pavieniai metodai, ištraukti iš visa apimančios senovinės praktikos – lyg dviašmenis kardas: gali apginti, bet gali ir sužeisti“, – sakė Šivanandos tradicijos jogos mokytoja Agnė Dragūnaitė, akcentuodama, kad praktikuojant jogą būtina ne tik daryti fizinius pratimus, tačiau ir atkreipti dėmesį į dvasinius dalykus, į dorovę.

Tebeieško atsakymų

Prieš keletą metų iš Kauno į Šventąją persikėlusi, o dabar planuojanti įsikurti atokiame kaime Agnė Dragūnaitė – viena aktyviausių nuo 2016-ųjų Šventojoje organizuojamos jogos ir sveikatingumo šventės „1000 saulių“ dalyvių. Ne tik jogos užsiėmimus vedanti, bet ir paskaitas apie jogą bei meditaciją skaitanti moteris sako vis dar tebeieškanti atsakymų į daugybę su dora, dvasingumu, meditacija, kontempliacija ir koncentracija susijusių klausimų.

Pirmąkart šie klausimai iškilo paauglystėje, patyrus keistas sąmonės būsenas, per kurias septyniolikmetė Agnė susidomėjo: kas yra tuštuma? Nuo tada ji domėjosi budizmu, kitomis rytietiškomis bei vakarietiškomis praktikomis ir dvasiniais mokymais, kol rado Šivanandos jogos mokyklą. Ji, jos nuomone, – teisingiausia holistinė praktika, atėjusi į vakarus iš rytų.

Tarpdisciplininė menininkė – dailininkė, galinti atskleisti save per muziką, dainą, šokį, poeziją, prozą, skulptūrą, rūbų dizainą, rankdarbius ir kulinarinių bei konditerinių receptų kūrybą, – A. Dragūnaitė tikino, kad joga jai padeda patenkinti tobulėjimo ir vidinės ramybės poreikį. Remdamasi savo pačios išgyvenimais, mano, kad šie užsiėmimai gali tapti depresijos prevencija arba net gydyti nuo šios XXI a. rykšte tapusios ligos. Tačiau svarbiausia sąlyga palaikyti sveiką psichiką yra altruizmas, nesavanaudiškas darbas.


Atidarant radiologinės diagnostikos centrą simbolinę juostelę perkirpo (iš kairės) Virginijus Žalimas, Vitalijus Orlovas, Klaudija Babenskienė ir Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Šią savaitę iš visos Vakarų Lietuvos ligoninių suvažiavę gydytojai kartu su Klaipėdos vaikų ligoninės vadovais bei uostamiesčio valdžios atstovais dalyvavo oficialiai atidarant radiologinės diagnostikos centrą „Affidea Lietuva“. Vaikų ligoninės kieme esančiame pastate pasitelkiant modernų 1,5 teslų magnetinio rezonanso tomografo (MRT) aparatą paslaugos pacientams teikiamos jau visus metus.

Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo projekto – radiologinės diagnostikos centro – atidarymas užtruko pusantrų metų, nes teko įveikti daug biurokratinių brūzgynų, užtruko sutarties su valstybine ligonių kasa pasirašymas.

„Šis projektas labai sunkiai išjudėjo, – prisiminė atidarymo ceremonijoje žodį tarusi buvusi Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Babenskienė. – Iš pradžių ir aš pati buvau prieš verslą Vaikų ligoninėje. Tačiau gan greitai nuomonę pakeičiau.

Sunkiau savo priešišką nusistatymą keitė kai kurie politikai bei savivaldybės specialistai. Dabar gi galima tik pasidžiaugti: turime magnetinio rezonanso tomografinį aparatą, kurį pačiai ligoninei būtų buvę per brangu ir net netikslinga įsigyti. Tyrimus čia įvertina geriausi Lietuvos radiologai iš Kauno bei Vilniaus klinikų, taip pat ir Klaipėdos, tikri savo srities asai, dirbantys po trisdešimt metų ir sukaupę didžiulę patirtį.“

UAB „Affidea Lietuva“ iš savo lėšų suremontavo ligoninės kieme buvusį vieno aukšto korpusą. Dabar jo pirmajame aukšte įsikūręs radiologinės diagnostikos centras, naujai pristatytame antrajame įrengta moderni salė, įrengtas vadinamasis reanimacinis įvažiavimas. „Dirbame jau daugiau nei metus, ir galime pasidžiaugti, kad mūsų paslaugas įvertino ir jomis aktyviai naudojasi žmonės iš viso Vakarų Lietuvos regiono, tarp jų – ir su gydytojų siuntimais, kai už tyrimus apmoka ligonių kasos. Mūsų pagrindinis tikslas – kad paties aukščiausio lygio diagnostika būtų kuo arčiau pacientų“, – sakė „Affidea Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Orlovas.


Melanoma – agresyviausias odos vėžys, užklumpantis vis jaunesnius žmones. Kasmet šia liga Lietuvoje suserga daugiau nei 300 žmonių, daugiau nei trečdalis miršta. Todėl labai svarbu užtikti ligą laiku.

Gegužės 19-ąją Klaipėdoje rengiamas „Vilties bėgimas“, kurį jau daug metų, skatindami solidarumą su sergančiaisiais vėžiu, rengia Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas ir Šv. Pranciškaus onkologijos centras. Šiemet renginio metu vyks akcija „Bėk nuo melanomos – pasitikrink“, kurioje Klaipėdos dermatovenerologai nemokamai tikrins ir konsultuos visus norinčius. „Išankstinė registracija nebūtina. Kas ateis – tuos ir tikrinsime“, – pažadėjo gydytoja dermatologė Jolanta Česienė, tądien dirbsianti su dar keturiais specialistais.

Šv. Pranciškaus onkologijos centro logotipu paženklinta melanomos akcijos palapinė, kurioje bus vykdoma patikra, stovės Atgimimo aikštėje, H. Manto ir Liepų gatvių sankirtos kampe. Patikrą gydytojai pradės 10 val. ryto. Akcijos pabaiga neribojama – kiek žmonių ateis, tiek ir bus patikrinta.

Tokios akcijos – puiki galimybė užtikti patį pavojingiausią odos vėžį – melanomą – anksti. Tai itin agresyvi liga, greitai išplintanti į kitus organus ir sukelianti metastazes.

Sergamumas melanoma kasmet padidėja apie 5 proc. Daugėja pažengusios melanomos atvejų, vaikų, kuriems nustatoma melanoma ar kitos pavojingos odos ligos.

Melanomos išsivystymą lemia ir genetika, ir žmogaus elgesys, pirmiausia – buvimas saulėje.

Todėl gydytoja primena: saulės spindulių poveikis kaupiasi – oda nieko nepamiršta. Kuo anksčiau vaikas pradeda leisti laiką tiesioginiuose saulės spinduliuose ir kuo ilgiau būna, tuo didesnė rizika, kad ilgainiui odoje atsiras supiktybėjusių ląstelių.

Nėra visiškai patikimų požymių, iš kurių būtų galima pačiam atpažinti piktybinį apgamą. Todėl odoje atsiradus naujam dariniui arba pastebėjus, jog keičiasi apgamo forma, dydis, paviršius, kraštai ar spalva, darinys kraujuoja, peršti ar niežti, reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą.

Net jeigu kartą apžiūrėjęs gydytojas nieko blogo neužtiko, apgamus reikia stebėti toliau – apžiūrėti savo kūną kartą per mėnesį. Kviečiame ateiti pasitikrinti, nes labai svarbi yra laiku atlikta patikra.


Klimatologė Audronė Galvonaitė dieną pradėti patarė nuo šypsenos ir stiklinės vandens.

Palangos bibliotekoje surengtoje paskaitoje viena garsiausių Lietuvoje klimato ir jo kaitos bei žemės atmosferos ir joje vykstančių procesų tyrėjų Audronė Galvonaitė paneigė, kad žmogus suserga dėl blogų orų. Priešingai – orus klimatologė pavadino mūsų gydytojais-diagnostikais ir davė patarimų.

Klimatas ir orai – ne tas pats

Sąvokas klimatas ir orai žmonės painioja. Klimatas – regione per daugelį metų susiklostęs procesas, o orai yra tai, ko nusipelnėme, juos dažniausiai mes lemiame patys.

Pasak A. Galvonaitės, klimatas keitėsi per milijonus metų, dabar jis sparčiai šiltėja – ketverius pastaruosius metus iš eilės vidutinė metinė temperatūra pasaulyje tapo aukštesnė vienu ir dviem dešimtosiomis laipsnio. Kai kam gali atrodyti, kas tas vienas ir dvi dešimtosios laipsnio? Tačiau pasauliniu mastu – labai daug. „Jei žmogui kas vakarą temperatūra po tiek kils, jis susirūpins – kažkas organizmui ne taip, nes karščiuoja. Lygiai taip dabar karščiuoja žemė“, – sakė lektorė.

Orai gali pasikeisti ir 4 kartus per dieną, nes saulė nevienodai įšildo vandenį, dirvą, pievą.

„Kartą man skambina nepažįstama moteris ir teiraujasi, kodėl ant jos daržo nelyja, o ant kaimyno – lyja. Sakau, gal šalia esančią dirvą pavertėt pieva? Pasirodo, taip ir buvo padaryta“, – pasakojo A. Galvonaitė.

Anot jos, temperatūrų skirtumai daro įtaką orų kaitai, vėjui. Pievos ir dirbamos žemės paviršius įkaista skirtingai, ir vietinius reiškinius lemia į atmosferą kylantis nevienodos temperatūros oras. Išskyrus, kai krituliai būna masiniai, atslinkę su debesų frontais. Mikroklimatą galima pakeisti ir kieme išsikasus tvenkinį – susidarys vėsesnė oro masė. Jei gyvenamasis namas bus pastatytas su arkomis – ūžaus skersvėjai. Netikėtą lietų, sausrą ar škvalą prisišaukiame į dangų paleidę taršos, dūmų debesis.

Anot klimatologės, klaidinga manyti, jog įvairius žmogaus sveikatos sutrikimus lemia prasti orai. Priešingai – orus ji pavadino gydytojais-diagnostikais, nes būtent jie parodantys mūsų sveikatos bėdas ir priverčiantys keliauti į gydymo įstaigą. „Jei, keičiantis orams, pradėjo spausti galvą, vadinasi, turime problemą dėl kraujagyslių, jei pradėjo mausti sąnarius, – problemą dėl jų, o jei kyla noras kam nors šalia esančiam „užvažiuoti į nosį“, – laikas pas psichiatrą“, – sakė A. Galvonaitė.


Sutikimą organų donorystei gali išreikšti bet kuris veiksnus Lietuvos pilietis, sulaukęs 18 metų. Jaunesni asmenys tokios valios pareikšti negali. Tai yra vienintelis apribojimas: įtakos pasirašant sutikimą neturi nei senyvas amžius, nei esamos ar persirgtos ligos, nei vartojami vaistai.

Svarbiausia – pokalbis su artimaisiais

Sutikimo donoro kortelei gauti pasirašymas nereiškia, kad žmogus taps organų donoru – tai tėra asmens valios išraiška – kad jis po savo mirties sutinka padovanoti savo organus transplantacijai. O tokią valią gali išreikšti bet kokio amžiaus žmogus – ir jaunas, ir senas. Ne žmogaus amžius, o jo sveikatos būklė lemia, ar organai po mirties tiks transplantacijai. Pildant sutikimą, sveikatos niekas netikrina. Donoro sveikatos būklė tiriama tiktai tuomet, kai jis pradedamas ruošti donorystei – tai yra tik po ligoninės reanimacijos skyriuje konstatuotos specifinės – smegenų – mirties. Tai – svarbiausia sąlyga organų donorystei. Jei asmuo, pasirašęs sutikimą po mirties padovanoti organus donorystei, miršta kitur ir kitomis aplinkybėmis, organų donoru jis netampa.

Turint paties žmogaus sutikimą arba gavus jo artimųjų pritarimą, ligoninėje atliekami išsamūs medicininiai tyrimai: jų metu nustatoma, ar organai ir audiniai tinka transplantacijai. Jei žmogus sutikimo donorystei nebūna pasirašęs arba jei apie organų donorystę jis su artimaisiais nebūna pakalbėjęs, ištikus nelaimei jiems sunku pasiryžti dovanoti mirusiojo organus donorystei: jie nežino, ar žmogus pats būtų tam pritaręs.

Todėl labai svarbu rasti laiko pokalbiui su namiškiais šia svarbia tema. Paradoksalu, bet smegenų mirtis dažniausiai konstatuojama žmonėms, kurie nebuvo pasirašę sutikimo donorystei.


Devyniolikos metų sukaktį paminėjusi Kretingos anoniminių alkoholikų grupė „Vilties slenkstis“ ragina išdrįsti žengti pirmuosius žingsnius ir kviečia susitikti Vilniaus g. 4.

„Dieve, suteik man ramybės susitaikyti su tuo, ko negali pakeisti, drąsos keisti, ką gali pakeisti, ir išminties tą skirtumą suprasti“, – tokia malda skambėjo švenčiant Kretingos anoniminių alkoholikų grupės „Vilties slenkstis“ devyniolikos metų sukaktį. Iš visos Lietuvos suvažiavę išdrįsusieji garsiai pripažinti savo ligą ir pradėję blaivų gyvenimą vyrai ir moterys bei jų artimieji atvirame susirinkime dalijosi patirtimi ir kalbėjo apie tai, kaip jie jaučiasi ir ką daro, kad išliktų blaivūs.

Pirmieji žingsniai

„Kas visų svarbiausia? Visų svarbiausia yra pripažinti pačiam sau, kad tu – alkoholikas. Suvokti, kad alkoholizmas yra liga. Ir turėti noro, ryžto su ja kovoti, – taip trumpai pirmuosius žingsnius blaivaus gyvenimo link nusakė dauguma iš 65 atvirame susirinkime dalyvavusių vyrų ir moterų.

Visi jie pabrėžė, jog pagalbos norintieji vaduotis iš alkoholizmo gniaužtų galima gauti daug ir visokios: tai ir gydymas specializuotose ligoninėse, ir Minesotos programa, skirta priklausomybei nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei azartinių lošimų gydyti, ir vadinamasis kodavimas, kuris taip pat yra padėjęs ne vienam žmogui.

„Tačiau medikamentinio gydymo ar Minesotos programos nepakanka. Išėjęs iš ligoninės tu vėl atsiduri toje pačioje aplinkoje, ir tave supa žmonės, kurie, kad ir labai norėdami padėti, ne visada gali tai padaryti. Todėl kviečiame visus ateiti į anoniminių alkoholikų grupes. Ateiti, pabūti, pasiklausyti patirties tų, kurie taip pat turi šitą bėdą. Kurie kiekvieną rytą, nepaisant to, ar yra blaivūs savaitę, ar mėnesį, ar keletą arba keliolika metų, sau pasako: „Šiandien negersiu“. Patikėkite, niekas čia nieko neauklėja, nenurodinėja, kaip gyventi. Mes visi lygūs, visi dalinamės savo patirtimi, ir vienija mus tai, kad norime gyventi blaiviai“, – tikino kalbinti žmonės, pridurdami, jog tiems, kas pasirinko blaivybės kelią, labai padėjo ir tai, kad jų artimieji lanko Al-anon – alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrijos – grupes. Nes alkoholizmas nėra vien tik alkoholiko liga, jis tampa visos šeimos liga, kurią reikia stengtis įveikti kartu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas