|
|
|
SveikataGydomieji tepalai ir kaip jų pasigaminti
Vaistažolės, iš jų pagaminti tepalai, nuovirai ir arbatos gali natūraliausiu būdu padėti pasirūpinti sveikata ir geru imunitetu. Kretingiškė žolelių žinovė Katerina Labanauskienė su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais šįkart pasidalino keletu gydomųjų tepalų receptų. Antivirusinis tepalas Antivirusiniu tepalu, anot pašnekovės, patariama pasitepti sinusus iš išorės ir nosies landas iš vidaus, tik negiliai – taip išvengsime užkrato viešose vietose. Jei sloga jau įsigalėjo, kvėpavimą palengvins eterinių aliejų derinys. Jį paprasta pasigaminti namuose: 10 g bičių vaško ir 25 g kokoso aliejaus sudėkime į karščiui atsparų indą ir ištirpinkime karšto vandens vonelėje. Tuomet gerai išmaišykime ir šiek tiek atvėsinkime. Į dar šiltą mišinį įpilkime po 5 lašus eukalipto, arbatmedžio ir mirtų eterinių aliejų ir vėl išmaišykime, supilstykime į tinkamus stiklainius ir palikime visiškai atvėsti kambario temperatūroje. Paruoštas tepalas bus kreminės konsistencijos. Jei ji atrodo per tiršta ar priešingai – per skysta, atitinkamai galima pamažinti arba padidinti vaško kiekį. Kuo jo daugiau, tuo tepalas bus tirštesnis. Pasak K. Labanauskienės, visi produkto komponentai yra antibakteriniai, todėl jis išsilaikys kelis mėnesius. Jei šaldytuve, – galiojimo laikas bus dar ilgesnis.
Sergančiųjų sumažėjo ir Kretingos rajone
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje paskutiniąją praėjusių metų savaitę sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis šiek tiek sumažėjo ir siekė 877,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Savaitę prieš tai (gruodžio 18–24 d.) bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis buvo 1 tūkst. 609,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Paskutiniąją praėjusių metų savaitę 2023 m. 52-ąją savaitę (gruodžio 25–31 d.) mažiausias – 609,1/100 tūkst. gyv. – sergamumo rodiklis registruotas Alytaus apskrityje, didžiausias – 1 tūkst. 91,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis – kad būtų peržengta 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų riba – nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, kai 51-ąją savaitę (gruodžio 18–24 d.) tokių savivaldybių buvo 19. Nė viena savivaldybių epidemijos paskelbusi nebuvo. NVSC specialistų pastebėjimu, per moksleivių žiemos atostogas sergančiųjų peršalimo ligomis skaičius sumažėja kasmet – tai siejama su tuo, kad šventiniu laikotarpiu mažiau žmonių, jaučiančių simptomus, kreipiasi į gydymo įstaigas.
Kretingos ligoninė turi būti neprastesnė už privačias gydymo įstaigas
Didžiausia Kretingos rajono savivaldybės gydymo įstaiga VšĮ Kretingos ligoninė, kurioje dirba apie 300 darbuotojų ir kuri 2019 metais minėjo veiklos šimtmetį, pastaraisiais metais pastebimai atsinaujina: tvarkoma ligoninės pastatų išorė, aplinka, vidaus patalpos, perkama moderni gydymo įranga, į kolektyvą įsilieja nauji darbuotojai, šiemet turėtų būti pradėta Priėmimo skubios pagalbos skyriaus, daug metų dirbančio rūsyje, statyba. Pritilo ir ligoninės uždarymo pavojaus varpai. Apie pokyčius Kretingos ligoninėje, jos perspektyvas kalbėjomės su dvejus metus ligoninei vadovaujančiu Romaldu Sakalausku. – Du dešimtmečius vadovavote Respublikinei Klaipėdos ligoninei. Prieš tai šioje ligoninėje dirbote abdominalinės chirurgijos gydytoju. Esate kilęs iš Salantų pusės, bet turbūt ne tai lėmė jūsų apsisprendimą vadovauti Kretingos ligoninei? – Dirbant Klaipėdoje Respublikinės ligoninės vadovu, prie jos 10 metų prijungta buvo Skuodo ligoninė. Man, kaip vadovui, ir visam Respublikinės ligoninės kolektyvui, tai buvo sunkus išbandymas. Gydytojai konsultuoti pacientų vykdavo iš Klaipėdos į Skuodą, pirmyn ir atgal susidarydavo apie 160 km atstumas. Tačiau norint galima daug padaryti, pavyko stabilizuoti situaciją Skuodo ligoninėje. Per tą laikotarpį patyriau, kaip mažosios ligoninės, pasinaudojusios didžiųjų ligoninių ištekliais, gali sėkmingai gyvuoti, to krašto žmonės – gauti medicinos, sveikatinimo paslaugas. Rajonuose, kur žmonių drastiškai sumažėję, ne visada tikslinga sukurti išplėtotą, šiuolaikinę medicininę bazę, pritraukti gydytojus, slaugytojus, kai nėra tiek gyventojų, kurie tuo galėtų naudotis. Siekiant Kretingos ligoninės vadovo pareigų, mane motyvavo tai, kad Kretingos rajonas turi apie 40 tūkst. gyventojų, ir jų nemažėja, šalia – Palangos miestas, su Kretingos rajonu besiribojančios nemažos Skuodo rajono gyvenvietės. Tai svarbu ligoninės išlikimui. Čia galima kurti visą tą gydymo įstaigos gerovę ir turėti gerus rezultatus, be pacientų tai būtų beprasmiška. Kaip ir statyti bažnyčią, kuri bus tuščia. Jei sukūrus gydymo įstaigos bazę nėra pacientų, yra dvi to priežastys: viena – kažką ne taip darai, antra – susidūrei su visai Lietuvai opia problema – migracija, didelių išvykstančiųjų svetur srautu. Todėl, sumažėjus gyventojų skaičiui, kai kurių rajonų ligoninės, turinčios ir stiprius vadovus, neišvengiamai turėjo užsidaryti ir transformuotis į rajonų sveikatos centrus, kur susijungė su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis.
Į slaugos ligoninę – su muzika ir draugystės pyragu
Valandą su regėjimo negalią turinčio Kretingos dienos veiklos centro lankytojo Audriaus Kuksos rankoms paklūstančio akordeono muzika, socialinės darbuotojos Astos Venckienės užvedamomis dainomis, kurias pagavę, visu balsu užtraukdavo ir pacientai, Kartenos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorius Normantas Žeimys pavadino kasdienybės pragiedruliu. Šioje slaugos ligoninėje žmonės, tarp jų nemažai 85–90 metų sulaukusiųjų, dažniausiai lėtinių ligų paveiktų, praleidžia ne po vieną mėnesį, apie 20 yra visiškai prikaustytų prie lovos. Ne visus pacientus aplanko ir artimieji. Ligonių kasdienybė labai vienoda: higiena, kineziterapijos seansai, kas dar gali, šį tą paskaito, pasėdi prie televizoriaus. O rytojus – toks pat. Todėl, anot direktoriaus, čia svarbus ir laukiamas kiekvienas renginys, juolab atnešantis tokias gražias bendrystės akimirkas, geras emocijas, leidžiantis ligoniams pasijausti, kad ir jie nėra gyvenimo užribyje.
Su tokia misija, socialinės darbuotojos A. Venckienės ir individualios priežiūros darbuotojos Laimos Stonkuvienės lydimi, penktadienį pasisvečiuoti, pagroti, kartu padainuoti, linksmai praleisti laiką į ligoninę ir buvo atvažiavę Kretingos dienos veiklos centrą lankantys Audrius Kuksa, Robertas Martinkus, Gabrielė Pikturnaitė, Ramutė Vaitkienė. „Ši išvyka į Karteną ir jiems patiems kaip šventė. Be to, smagu, kad galėjome tarsi pratęsti mūsų centro ir Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kretingos viltis“ Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje suorganizuotą Tarptautinės tolerancijos dieną, kurios esmė – gerumas, pagarba kiekvienam, kad ir kitokiam“, – apibūdino socialine darbuotoja ir Kartenos slaugos ligoninėje, ir Kretingos dienos veiklos centre dirbanti A. Venckienė. Slaugos ligoninės pacientai buvo pavaišinti ir svečių atsivežtu draugystės pyragu, kurį, padedant individualios priežiūros darbuotojai Aušrai Bruzdeilynienei, ir iškepė Dienos veiklos centro lankytojai.
Negalią turintiems senjorams – daugiau galimybių būti aktyviemsi
Neretai sulaukus pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu. Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trikdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. Kreipiasi vis daugiau senjorų Pasak E. Gvergždienės, socialinių paslaugų poreikis kiekvienam asmeniui vertinamas individualiai atsižvelgiant į asmens savarankiškumą. „Kartais senjorai nedrįsta kreiptis socialinių paslaugų, kadangi paslaugos mokamos. Mokėjimas už socialines paslaugas priklauso nuo asmens pajamų. Paslaugos nemokamos tiems, kurių pajamos neviršija 314 eurų“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad kiekviena savivaldybė sprendžia individualiai dėl socialinių paslaugų apmokėjimo tvarkos.
Kad ir kaip būtų, specialistė pastebi, kad vis daugiau senjorų ir jų artimųjų kreipiasi dėl socialinių paslaugų: „Vieni ieško būdų prasmingai veiklai dienos centruose, kiti dėl sveikatos apribojimų pagalbos namuose. Matome, kad socialinių paslaugų poreikis vis auga.“ Paslaugų gavėjų mažėjimas dienos centruose buvo jaučiamas koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Mat tuomet buvusi kontaktinio bendravimo baimė darė įtaką senjorų apsisprendimui, kad paslaugos būtų teikiamos jų namuose. „Šiuo metu situacija keičiasi ir, pastebėję senjoro abejones lankyti dienos centrą, kviečiame jame praleisti nors pusdienį. Tuomet senjoras turi galimybę susipažinti su darbuotojais, veiklomis, pamatyti dienos rutiną. Taip senjorui lengviau priimti sprendimą“, – sakė ji.
Kraujotakos sistemos ligos: kaip apsisaugoti?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos. Kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai? Pasak prof. O. Dobilienės, pagrindiniai rizikos veiksniai širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti yra aukštas kraujospūdis, nesveika mityba, didelis cholesterolio kiekis, diabetas, oro tarša, nutukimas, rūkymas, inkstų ligos, fizinis pasyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir stresas. „Yra keletas modifikuojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kuriuos galime keisti, pavyzdžiui, elgsenos veiksniai: rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas, didelis valgomosios druskos vartojimas, ir metaboliniai veiksniai: nereguliuojamas ir per aukštas kraujospūdis, didelis gliukozės kiekis, nutukimas, didelis „blogojo“ – mažo tankio lipoproteinų (MTL) – cholesterolio kiekis bei cukrinis diabetas. Svarbūs ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, aplinkos oro tarša, triukšmas“, – kalbėjo specialistė. Rekomendacijos rizikoms valdyti O. Dobilienės teigimu, didžiąją dalį mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų lemia tokie rizikos veiksniai kaip padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas ar diabetas: „Jų galima išvengti arba juos kontroliuoti keičiant gyvenseną, mitybą, reguliariai mankštinantis, metus rūkyti, kontroliuojant kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje.“ Profesorė pažymėjo, kad sveiką mitybą turėtų sudaryti įvairūs neperdirbti ir švieži maisto produktai, įskaitant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų, riešutų ir maisto produktų, kuriuose yra mažai sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos. Reikėtų nevartoti perdirbtų maisto produktų ir gerti daug vandens. Taip pat rekomenduojama būti fiziškai aktyviam: „Suaugusieji (18–65 m.) ir senjorai (65 m. ir vyresni) turėtų stengtis kiekvieną savaitę bent 150 min. užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla arba bent 75 min. užsiimti didelio intensyvumo fizine veikla. Vaikai ir paaugliai kasdien turėtų užsiimti ne mažiau kaip 60 min. vidutinio arba didelio intensyvumo fizine veikla.“ Be to, O. Dobilienė akcentavo, kad kraujo spaudimui kontroliuoti ar cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti skirti medikamentai turi būti vartojami nuolat, laikantis paskirto gydymo režimo ir žinant, kokių tikslų siekiama.
Narkotikai: greitai įtraukia – sunkiai paleidžia
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 procentai suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui. Medžiagų poveikis – individualiai stiprus Gydytojos psichiatrės dr. Aistės Leleikienės teigimu, psichiką veikiančių medžiagų poveikis kiekvienam asmeniui yra individualus, todėl įvairūs narkotikai veikia labai skirtingai, tačiau visos narkotinės, psichotropinės ir kitos psichoaktyviosios medžiagos veikia žmogaus centrinę nervų sistemą. „Psichiką veikiančios medžiagos trikdo neuronų perduodamą informaciją. Neuromediatoriai reguliuoja tokias organizmo funkcijas, kaip, pavyzdžiui, kvėpavimas, miegas, širdies ritmas, nerimas, skausmas, taip pat yra atsakingi už žmogaus nuotaiką ir dėmesio sutelkimą. Geriausiai atpažįstami neuromediatoriai yra endorfinas, dopaminas ir serotoninas. Kai centrinė nervų sistema nebegauna psichiką veikiančių medžiagų, stinga reikiamo kiekio mediatorių, dėl to pradedami jausti abstinencijos simptomai, atsiranda psichologinė ir fizinė priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo“, – kalbėjo ekspertė.
Gyvenimo būdą pakeitusi moteris: „Svarbiausia – tikėti savimi ir keistis dėl savęs“
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto. Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina. Gyvenimas sukosi vien apie darbą Pasak U. Usevičiūtės, nebuvo jokios konkrečios priežasties, kodėl ji galiausiai nusprendė sveikiau gyventi: „Aš nesirgau jokiomis ligomis, nejaučiau spaudimo keistis iš aplinkos. Tuomet man atrodė, kad gyvenau „normalų“ gyvenimą – viskas sukosi kone vien apie darbą, koncentravausi į verslo sėkmę, turėjau mažai pramogų ir asmeninio gyvenimo, neturėjau fizinio aktyvumo, nesirūpinau savimi ir tuo, ką ir kada valgau, buvau pervargusi“, – kalbėjo ji. Netikėtai vieną dieną jai šovė mintis, kad reikia atsikratyti antsvorio, todėl, nelaukdama naujų metų, pirmadienio, pirmos mėnesio dienos ar kito ryto, nuo to paties momento moteris pradėjo vykdyti planą, kurio esmė – sveikiau maitintis ir daugiau judėti: „Grįžusi namo išmečiau visus nesveikus produktus iš namų ir išėjau pasivaikščioti – taip viskas ir prasidėjo.“ Maisto lėkštė tapo spalvingesnė ir įvairesnė U. Usevičiūtė prisipažino, kad keisdama savo gyvenimo būdą ji nesusidūrė su sunkumais, kadangi susidėliojo tokį planą, kad visas procesas būtų kaip šventė ir ji nejaustų diskomforto. „Nesilaikiau jokių dietų, neskaičiavau kalorijų, nesvėriau produktų. Valgiau daug ir stengiausi, kad valgomas maistas būtų skanus ir gražiai pateiktas“, – sakė ji. Moteris laikėsi šių pagrindinių taisyklių: valgė 4 kartus per dieną visada tuo pačiu laiku, atsisakė užkandžių, nevartojo pridėtinio cukraus, ribojo riebalus ir miltinius patiekalus, valgė tik savo namie pasigamintą maistą ir parduotuvėje pirko tik produktus, o ne pagamintus gaminius. „Mano valgio lėkštės visada buvo didelės, kupinos spalvingo ir kuo įvairesnio maisto, kad gaučiau pakankamai maistinių medžiagų. Jei vienu sakiniu reiktų pasakyti savo sėkmės formulę, atsakyčiau taip – reikia ne mėsą valgyti su daržovėmis, o daržoves su mėsa“, – pažymėjo ji.
Kretingiškiai gripu nesirgo
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informavo, kad Lietuvoje praėjusią savaitę prasidėjo 2023–2024 m. gripo sezonas, truksiantis iki kitų metų 20-osios savaitės (gegužės). Pirmąją sezoninio gripo savaitę Kretingos rajone šia liga nesirgo nė vienas gyventojas. NVSC nuolat seka bendrą sergamumo gripu, COVID-19 liga ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) situaciją. Per visą gripo sezoną bus skaičiuojamas suminis sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis ir vertinama, kiek tokių atvejų tenka 100 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, spalio 2–8 d. bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos rodiklis buvo 988,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 40-ąją savaitę registruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad 40-ąją savaitę bendras sergamumo rodiklis sumažėjo. Pirmąją 2023–2024 m. gripo sezono savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėje nesigydė nė vienas asmuo. Iš viso šalyje užregistruoti 32 gripo atvejai, 26 tūkst. 175 – ŪVKTI atvejai ir 1 tūkst. 578 atvejai COVID-19. Kretingos rajone 40-ą metų savaitę užregistruota 259 sirgimo ŪVKTI atvejai, daugiausia – 74 – sirgo vaikai iki 6 metų, mažiausiai – 10 – sirgo 65-erių metų asmenys ir vyresni. Užregistruota 17 atvejų COVID-19 ligos. Suminis rodiklis Kretingos rajone – 733,25 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Klaipėdos apskrityje iš viso užregistruoti 8 gripo atvejai, ŪVKTI – 2 tūkst. 596 atvejai ir COVID-19 – 143 susirgimai. Suminis rodiklis – 852,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, nuo spalio 5 d. visose gydymo įstaigose bus galima pasiskiepyti nuo labiausiai plintančių infekcinių susirgimų – gripo ir koronaviruso vieno vizito metu. Skiepijimas gripo ir atnaujintomis COVID-19 vakcinomis labiausiai rekomenduojamas rizikos grupėse esantiems asmenims: 65 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms; sergantiems lėtinėmis ligomis (taip pat ir vaikams); socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams (taip pat ir vaikų globos įstaigose); sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams; nėščiosioms (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu). Norint pasiskiepyti abiem vakcinomis, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios asmuo prisirašęs. COVID-19 vakcinomis gyventojai ir toliau galės skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje ir vaistinėse. Gripo vakcinos rizikos grupėms priklausantiems asmenims valstybės lėšomis kompensuojamos toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra registruotas. Savo lėšomis gripo vakcina galima pasiskiepyti bet kurioje gydymo įstaigoje ar vaistinėse. Skiepijimas daugiau nei viena vakcina vieno apsilankymo metu yra įprasta medicininė praktika – tai greita, patogu, rekomenduojama specialistų.
„P. n.“ informacija
Onkologinę ligą turinčios Liepos mama: „Nėra, kada liūdėti – pozityvus mąstymas veda mus į priekį“
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis. Gyvenimas akimirksniu apsivertė aukštyn kojomis Liepos mama Eglė pasakojo, kad apie onkologinę mergaitės ligą šeima sužinojo netikėtai – mat nebuvo jokių matomų ar nerimą keliančių požymių. „Buvo eilinis penktadienis, 2021-ųjų rugsėjo 21 d. Tuomet dar ketverių Liepa buvo darželyje, o grįžusi namo šėliojo su tėčiu ir broliu. Visiems užmigus naktis buvo rami, jokių skundų ar ašarų. Tačiau nubudusi ryte ji jau pati nebepajėgė išlipti iš lovos, nes užėjo ūmus pilvo skausmas, – pasakojo mergaitės mama. – Su „greitąja“ išvažiavę į ligoninę tuomet dar nežinojome, koks ilgas kelias mūsų laukia.“ Po detalių tyrimų galiausiai Liepai buvo nustatyta ekstrarenalinė nefroblastoma – netipinio inkstų vėžio atvejis. Pirmasis gydymas truko beveik metus, kol buvo pasiekta remisija. Tuomet praėjus vos daugiau nei mėnesiui situacija pasikartojo: dėl pilvo skausmų šeima vyko į Regioninę Mažeikių ligoninę, iš ten – į Šiaulius. Antrąjį kartą Eglė paprašė siuntimo į Kauno klinikas, kuriose gydėsi pirmąjį kartą. Ten nuvykus iškart buvo patvirtinta žinia – liga atsinaujino ir yra aptiktas naujas 10 centimetrų darinys. |
|
