Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Sveikata

Ineta Malonaitė:

- Vasarą išgeriu labai daug vandens. Kai karšta, žmogus daug prakaituoja, todėl būtina padėti organizmui. Nuo skysčių kartais jautiesi išsipūtęs, tačiau troškulys yra viskas – nuo vandens apsunkusį kūną pakelti lengviau, negu kęsti karštį. Teko girdėti, kad per daug geriant iš organizmo galima išplauti naudingas medžiagas, bet nemanau, kad per trumpą vasarą tai gali nutikti.

Jeronima Rudelienė:

- Per dieną išgeriu apie tris litrus skysčių. Vasarą nereikia stengtis išgerti reikiamą kiekį vandens – gerti norisi natūraliai. Geriu gazuotą vandenį. Specialistai sako, kad vartoti per daug skysčių nėra gerai – neva išplaunami vitaminai. Tačiau per vasarą vitaminų pakankamai gauname iš vaisių ir daržovių, todėl drąsiai galima gerti daug vandens.

Irena Šarpnickienė:

- Naudoti pakankamai skysčių stengiuosi ir žiemą, ir vasarą. Vasarą natūraliai gerti norisi labiau, negu šaltuoju metų laiku. Per dieną stengiuosi išgerti bent du litrus sulčių arba vandens. Žinau, kad vasarą yra pavojinga perkaisti, todėl vienas iš būdų išvengti šiluminio smūgio yra vėsintis geriant daugiau skysčių.

Kretingos šeimos klinikos šeimos gydytojos Janinos Sabaliauskienės komentaras:

- Vasarą, kai karšta, būtinai reikia naudoti daugiau skysčių. Per dieną rekomenduojama išgerti iki trijų litrų skysčių. Geriausias gėrimas vasarą yra vanduo – paprastas, negazuotas. Labai tiktų šaltinio vanduo. Jei žmogus per karščius negeria pakankamai skysčių, jį gali ištikti šiluminis smūgis, prasidėti skysčių trūkumas organizme, atsirasti kiti sutrikimai. Nereikia paisyti nuomonės, neva geriant daug vandens, iš organizmo galima išplauti naudingas medžiagas. Tai netiesa – taip tikrai neatsitiks. Vandens karštą dieną tikrai niekada nebus per daug – labai svarbu skysčius naudoti nuolat. Geriausia kas valandą išgerti po stiklinę paprasto vandens.

• Moksliškai įrodyta, kad net dėl nedidelio vandens trūkumo organizme gali sutrikti dėmesio koncentracija, atsirasti irzlumas, galvos skausmas, sulėtėti reakcija. Pritrūkus vandens, lėčiau teka kraujas, ląstelės negauna deguonies, todėl pablogėja bendra žmogaus būsena. Todėl vandenį gerti būtina – jame yra daugybė žmogui reikalingų mikroelementų ir nė vienos kalorijos.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Ir viena neplauta uoga gali būti pavojinga

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Sveikata
  • 2011-07-01

Vasara – uogų metas. Nors žinome, kad prieš valgant būtina jas plauti, tačiau ne vienas pirkėjas turguje susigundo paragauti neplautą braškę ar trešnę. Tačiau ir viena, kita neplauta uoga gali pridaryti žmogaus organizmui žalos.


Kai pirmoji pagalba – iš bendradarbio

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Sveikata
  • 2011-07-01

Kiekviename automobilyje privalo būti vaistinėlė, kurioje esančios priemonės praverstų suteikiant skubią pagalbą atsitikus nelaimei. Tačiau ar kiekvienas žmogus žino, kur tokia vaistinėlė yra jo darbovietėje? Juk dažniausiai bendradarbis ir yra tas žmogus, kuris pirmasis atsiduria prie nelaimės ištiktojo.


Širdukus sujungė tarptautinė bendrystė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2011-07-01

Jau trečią vasarą į Kartenos seniūnijos Cigonalių kaimą susirenka širdies ligomis sergantys vaikai, jų tėvai, artimieji ir bendraminčiai – čia vyksta tradicinėmis jau tapusios Vaiko širdies asociacijos stovyklos. Šįsyk stovykla sujungė dviejų šalių – Lietuvos ir Estijos - bendro likimo brolius bei seseris.


Paplūdimyje svarbiausia - higiena

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Sveikata
  • 2011-07-01

Įsibėgėjusi vasara vilioja laiką praleisti prie vandens telkinio, paplūdimyje. Kad atostogos ar laisvalaikis nepasibaigtų nemalonumais, specialistai įspėja, jog paplūdimio smėlyje gali tykoti ir tam tikrų pavojų.


Į saulėlydį – ramiu žvilgsniu

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Sveikata
  • 2011-07-01

„Jaunam žmogui viskas atrodo paprasta. O mes, seni žmonės, pervertiname savo jėgas, perspektyvas gyventi. Vis tikimės, kad mus išgelbės kokia nors tabletė ar žolelė. Iš tikro niekas jau mums nepadės. Pavadinimas ligos – senatvė. Mes pervertiname laiką“,- ramiai ir atvirai savo mintimis apie senatvę, mirtį pasidalino 83 metų salantiškis Alfonsas Palionis, atokvėpio minutę atsisėdęs savo išpuoselėto sodo apsuptyje.


Danutė Karnauskienė:

- Daug pavojų tyko dulkinose gatvėse, ypač kai ilgą laiką būna sausa, nelyja. Prisikvėpavus dulkių galima susirgti įvairiomis kvėpavimo takų ligomis, kyla alergijos. Nesu iš tų, kurie paniškai bijo bakterijų. Jų yra visur, ir susigadinti sveikatą galima daug kur. Tačiau svarbiausia yra stengtis sveikai maitintis, nepiktnaudžiauti alkoholiu, gerti įvairias arbatas, ir sveikata išliks gera.

Algimantas Kazragys:

- Kelyje. Avarija, - ir klausimų apie sveikatą gali nebekilti. Esu profesionalus tolimųjų reisų vairuotojas, kelionėse esu matęs ir vis tebematau įvairiausių dalykų. Vairuotojai žūsta ne tik kelyje – sveikatos sutrikimai užklumpa ir poilsio metu. Juk žmones randa mašinų kabinose sukniubusius nuo širdies infarkto.

Janina Mažonienė:

Kiekvieną kartą apie savo sveikatos būklę pagalvoju būdama šalia antenų. Mano nuomone, jos skleidžia radiaciją ir yra pavojingos sveikatai. Pavojai tyko ten, kur veikia daug elektros prietaisų arba dirba sunkioji technika. Pavojų sveikatai gali būti ir namuose, todėl dažnai vėdinu kambarius, dažnai tvarkausi, kad visur būtų švara.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ

• Pavojus sveikatai tyko net duše: legioneliozės ligą sukeliančios bakterijos gali tūnoti dušo galvutėje ar vandentiekio čiaupe. Palankiausios sąlygos plisti legionelėms susidaro vandens telkiniuose, dumble, visuomeniniuose vandens įrenginiuose, kur nusėda rūdys. Todėl bent jau namuose negalima leisti užsistovėti vandeniui, o dušo galvutes bei čiaupus kruopščiai valyti.

• Vaikams sveikata gali sutrikti dėl nešvarios smėlio dėžės. Jei joje tuštinasi gyvūnai, padidėja galimybė užsikrėsti askaridėmis ir kitais parazitais.

• Gerti naminį ekologišką pieną – puiku, tačiau nereikėtų jo pirkti pakelėse. Ne šaldytuve laikomas pienas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

• Sveikatą galima susigadinti ir surengus pikniką gamtoje: kepant mėsą ant laužo bakterijos žūva tik tada, kai temperatūra mėsos viduje yra ne žemesnė negu 90 laipsnių. Kitaip galima susirgti salmonelioze, listerioze.

• Netinkamas naudojimasis kompiuteriu gali sukelti regėjimo problemų, pakenkti raumenims, sukelti psichologinių, odos problemų.

• Gatvėse sveikatos sutrikimų gali sukelti per didelė kietųjų dalelių koncentracija ore. Tačiau lygiai tokių pat pavojingų sunkiųjų dalelių gali būti ir kambaryje. Jos kaupiasi ten, kur kūrenama kietuoju kuru, dujomis. Kambario taršą didina ir begalės mūsų naudojamų elektroninių prietaisų bei daugybė buityje naudojamų chemikalų.


Marškinėliai – gimusiems Nerūkymo dieną

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2011-06-03

Tarptautinę nerūkymo dieną – gegužės 31-ąją – Kretingos ligoninėje gimusiems trims mažyliams buvo įteiktos atminimo dovanėlės – simboliniai marškinėliai su užrašu „Aš gimiau nerūkantis“.


e.coli – mūsų gyvenimo švaros rodiklis

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2011-06-03

Paskelbus apie įvairiose šalyse didžiulį susirgusiųjų skaičių ir mirties atvejus, užsikrėtus e.coli EHEC bakterija, mūsų rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai šiomis dienomis atliko tyrimus, kurių rezultatai atsakys, ar mūsų regione parduodamos daržovės nėra pavojingos sveikatai.


Andrius Varnas:

- Esu ant odos pastebėjęs pigmentinių dėmių. Jas visada pasižiūriu, pasitikrinu, ar neplinta, nekeičia spalvos. Apgamų jokiu būdu negalima draskyti, dirginti. Taip pat žinau, kad turint apgamų negalima piktnaudžiauti saule. Mėgstu pasideginti, tačiau ne per ilgai.

Almutė Gibavičiūtė:

- Atkreipiu dėmesį, jei kitas žmogus turi apgamą, perspėju, kad prisižiūrėtų. O pats žmogus save dažnai palieki paskutinėje vietoje. Nors puikiai žinau, kad apgamus reikia stebėti. Jei jie didėja - signalas, kad kažkas vyksta negerai.

Antanas Bobrovas:

- Ne. Esu girdėjęs, kad kai kurie apgamai gali būti pavojingi, tačiau niekada apie tai nesusimąsčiau ir savo odos nestebiu. Labai mėgstu degintis ir saulės nebijau – negalvoju, kad ji man galėtų pakenkti.

Gydytojo dermatovenerologo Edmundo Miščiko komentaras:

- Gegužės 9-ąją bus rengiama Euromelanomos susirgimų diena. Jos tikslas – paraginti visuomenę atkreipti dėmesį į savo odą, padėti žmonėms išsiaiškinti, suprasti, kokie būna apgamai, kokią grėsmę jie gali kelti ir kaip reikia save stebėti. Supiktybėję apgamai nėra vienos dienos reikalas – jie vystosi pamažu. Todėl savo kūną reikėtų stebėti kasdien – rengiantis, prausiantis, einant į pirtį. Savęs stebėjimas turėtų būti natūralus reiškinys: juk odą teturime vieną. Kilus įtarimams dėl apgamo, patarčiau nedelsiant kreiptis į odos specialistą, nelaukiant jokių akcijų - Kretingos ligoninėje siuntimo pas dermatovenerologą nereikia. Sunerimti reikėtų tada, jei apgamas keičia savo dydį, spalvą, niežti, peršti. Pavojingiausi apgamai yra tie, kurie atsiranda atvirose kūno vietose – saulė greičiau paveikia piktybėti linkusius darinius. Todėl raginu saulės spindulius vertinti atsakingai – saulė yra mūsų draugas, tačiau ja piktnaudžiauti – nevalia. Iki 11 valandos ir po pusės penkių vakaro saulė nebėra tokia pikta, tačiau karščiausias dienos laikas mūsų odai yra kenksmingas. Einant į gamtą visą kūną derėtų tepti stipriu apsauginiu kremu. Tik uždaroms kūno vietoms tinka silpnesnis kremas nuo saulės. Jei saulė stipri, kremu reikia teptis kas dvi valandas, o maudantis – ir kas valandą.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas