Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1349) 2019-04-26

Mero pavyzdys: į darbą – paspirtuku

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis

Kelionė elektriniu paspirtuku merui Antanui Kalniui ir įdomi, ir naudinga – remontuotinos gatvės bus kaip ant delno.

Naujasis Kretingos rajono meras Antanas Kalnius į darbą elektriniu paspirtuku pirmąkart atriedėjo po šventų Velykų. Vieni kolegos nustebę šypsojosi, kiti prašė leisti susisiekimo priemonę išbandyti. Savo pasirinkimu pats meras yra patenkintas. Jo nuomone, tokios kelionės – ne tik ekologiškos, bet sudaro galimybę ir pasportuoti, be to, kaip ant delno parodo, kurie miesto šaligatviai labiausiai prašosi atnaujinti.

Iki darbo – per 4 minutes

Paklaustas, ar į neįprasta transporto priemone riedantį merą gatvės praeiviai kaip nors reaguoja, A. Kalnius neabejojo: jei, kaip daugelis paspirtukininkų, vilkėtų sportinę aprangą, o ne klasikinį kostiumą, išvaizda neišsiskirtų ir galbūt žmonių dėmesio neatkreiptų.

„Kai šaligatviu važiuodamas su praeiviais susilyginu arba iš lėto juos pralenkiu, tikriausiai dažnas pagalvoja: keistuolis kažkoks“, – juokėsi jis.

Tiesa, nuo namų Medžiotojų akligatvyje per Melioratorių ir Savanorių gatves iki Savivaldybės administracinio pastato merui – vos keturios minutės kelio. Kol kas maršrutas kasdien vis tas pats, tačiau, pašnekovo žodžiais, nereiškia, jog taip bus visada.

„Prie naujosios transporto priemonės aš dar tik pratinuosi, stebiu, pro kur greičiau, pro kur lėčiau ja galiu išlaviruoti. Kai išsiaiškinsiu, tada visą Kretingą galėsiu apsukti“, – žadėjo A. Kalnius.

Kaskart po intensyvios 1,5 val. trunkančios kelionės paspirtuką būtina pakrauti elektra. Merui tai jokių nepatogumų nekelia, juolab kad sąlygas tam turi, mat gyvena privačiame name. Didžiausias greitis, kuriuo galima jo paspirtuku važiuoti, – 25 km per valandą. A. Kalnius išstudijavęs, kad asmenims, važiuojantiems elektriniais paspirtukais, galioja tos pačios Kelių eismo taisyklės, kaip ir dviratininkams.

„Keliaudamas elgiuosi drausmingai, reikalavimų nepažeidžiu, ties pėsčiųjų perėjomis sustoju, paspirtuką persiridenu“, – sakė jis.

Svarstė, kas geriau

Neįprastą susisiekimo priemonę viename Klaipėdos prekybos centrų A. Kalnius nusipirko po to, kai, išrinkus meru ir pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, verslo reikalus privačioje duonos kepykloje bei turėtą transportą perdavė vyresniajam sūnui Ernestui, o vieninteliu šeimos lengvuoju automobiliu tenka dalintis su žmona Rūta.

„Man ir dviratis, kurį seniai turiu, būtų tikęs, net svarsčiau, gal jo pakaks. Tačiau noras turėti paspirtuką vis dėlto nugalėjo – juo pralėkti daug įdomiau, ypač, kai dabar orai tokie palankūs“, – sakė A. Kalnius. Lietūs jo taip pat neišgąsdintų – esą nedidelės balos keliauti netrukdys.

O kuo į darbą iš Klaipėdos atvyksta jo patarėjas Albertas Barauskas? Kuo – būsimoji administracijos direktorė Jolanta Girdvainė arba kad ir čia pat, Kretingoje, gyvenantis vicemeras Dangiras Samalius? A. Kalniaus žiniomis, visi – nuosavais automobiliais, patarėjas kartais pasinaudoja ir viešuoju transportu.

Kaip anksčiau, taip ir dabar galioja tvarka Savivaldybės automobilius naudoti tik darbo reikmėms. Tačiau ši tvarka, anot A. Kalniaus, nėra amžina, ją būtų galima pakeisti. Jeigu taip atsitiktų ir jeigu darbuotojas namo pageidautų parvažiuoti valdiška mašina, pats turėtų prisidėti lėšomis – atsižvelgus į kilometrų skaičių, papildyti degalų.


Nerijus TERTELIS:

– Aš pats informacijos gaunu ir internete pasiskaitęs populiariausius portalus, ir per televiziją, ir net turguje praeidamas girdžiu prekeivius tarpusavyje gyvai diskutuojant – vienas yra „ož tū, kitas – „ož anū“, vienam „tas yr gers, vo anas – bluogs“, ir priešingai. Vis dėl to manau, kad iš nuogirdų rinkti valdžią nėra gerai, turėtų būti sudarytos galimybės rinkėjams labiau pažinti kandidatus ir susidaryti nuomonę.

Algimantas KELPŠAS:

– Labai mažai išsamesnės informacijos apie kandidatus, internetu aš nesinaudoju. Žinau, kad kandidatuoja devyni, ir tiek. Per radiją buvo laida, tai bent apie Vytenį Andriukaitį šiek tiek daugiau sužinojau. Kada vyks rinkimai, taip pat neįsidėmėjau, bet, manau, laiko yra, dar pasitikslinsiu. Esu pilietiškas, rinkimuose visada dalyvauju, bet katės maiše nesinori pirkti.

Birutė TULIŽINA:

Aišku, informacijos, kas tokie kandidatuoja į šalies prezidentus, užtenka. Gyvenu Kretingos mieste, esu pensininkė – nuo ryto iki vakaro televizorius įjungtas, būna politinių laidų. Kol kas nesu tvirtai apsisprendusi, už ką balsuosiu, užtat aiškiai žinau, už ką nebalsuosiu. Kiekvienas žmogus turi būti nuoširdus, nepasiduoti kitų įtakai.

Adomas STONKUS:

– Jei ką nugirstam per televizorių, – gerai, juk kaimo žmonės į trobas pavasarį, kai rūpi daržai, tik 10 valandą vakaro sulenda. Trūksta informacijos ir apie kartu įvyksiantį referendumą dėl dvigubos pilietybės: ką tai reiškia, ar užsienyje gyvenantiems lietuviams Lietuvoje bus kokių nors papildomų privilegijų? Kaip apsispręsti balsuoti, jei daugelis nežinome esmės?

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Vakar, ketvirtadienį, įvykęs trečiasis pagal skaičių ir pirmasis rimtam darbui skirtas naujosios kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdis parodė, jog politiniame Kretingos gyvenime tvenkiasi įtampa: ilgametis tarybos narys Valerijonas Kubilius posėdžiui besibaigiant replikavo: „Dabar opozicijoje esame septyniese. Bet nereikia mūsų visiškai nustumti, jeigu nenorite, kad pradėtume kaišioti pagalius į ratus.“

Pritarė 33 sprendimų projektams

Posėdis prasidėjo iškilminga gaida: naujosios kadencijos Kretingos rajono tarybą bei merą su naujų darbų pradžia laišku pasveikino Seimo narys Antanas Vinkus, palinkėjęs ištvermės ir stiprybės įgyvendinant jiems patikėtas funkcijas ir prisiimtas pareigas bei atsidavimo Kretingos krašto žmonėms. Laiške politikas akcentavo, jog ne partinis požiūris ar ideologija turi nulemti prioritetų pasirinkimą, o esminės sisteminės problemos ir jų sprendimo būdai.

Į tarybos posėdžio darbotvarkę buvo įtraukti 33 klausimai. Tiek jų liko ir ją patvirtinus. Vienas klausimas dėl Kretingos rajono savivaldybės, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kretingos Apreiškimo vienuolyno dėl nuosavybės teisių įregistravimo į inžinerinius statinius, J. Pabrėžos g. 4, buvo išbrauktas. Kitas klausimas – leisti Kretingos rajono savivaldybės administracijai paimti 777,7 tūkst. Eur ilgalaikę banko paskolą ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui ir ją panaudoti investiciniams projektams finansuoti – Kretingos sporto komplekso statybai, neformaliojo švietimo infrastruktūrai gerinti bei Vilniaus gatvei rekonstruoti – įtrauktas.


Pusdienis pavasarėjančiame kaime

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Petras Užandenis įdirbo žemę – sodins bulves.

Sakoma, pavasarį darbymečiu ir akmuo kruta. Tačiau, pavažiavus po atokesnes rajono apylinkes, to nepasakysi – vienur kitur laukuose dar burzgia dirvą purenantys traktoriai, o arčiau gyvenamųjų namų įdienojus žmonių kaip iššluota. Filosofija čia paprasta – tie, kurie jaunesni, kurie dar gali, į darbus Kretingoje ar Klaipėdoje išvažiavę, kiti uždarbiauja užsieniuose.

Kas į Vokietiją, kas į savo kiemą

„Kur duoda uždirbt, ten ir dirbam“, – nedaugžodžiavo šiomis dienomis į Vokietiją besiruošiantis Petras Užandenis. Ten jis dirba metalo apdirbimo srityje. „Va, iki šeštadienio dar paruošiu lauką, pasodinsiu bulves ir burokus, namiškiams paliksiu prižiūrėti“, – šypsojosi jis.

Petras valdo įvairią žemės ūkio techniką, mat yra baigęs profesinę žemės ūkio mokyklą. Paklaustas, kodėl Kretingą iškeitė į Budrius, juokavo – esą kaime gimusį prie kaimo traukia. Su žmona Svetlana seną apleistą sodybą nusipirko ir atnaujino prieš 8-erius metus.

„Koks čia tas akmuo kur kruta, kad sveikatos jau nebėra, be lazdos kojom neremiu“, – bėdojo 90 metų perkopusi budriškė Elena Jurkienė. Senolės dienas skaidrina pora katinų. Vieną ji giria dėl „žmogaus proto“, o dėl katės, sakė, tikras vargas – jei laiku neužremsi daržinėj, išbėgs į kaimą ir po kiek laiko grįš apsivaikavusi, reikės vėl mintyti, kaip ne kartą buvo, kam mažylius išdalinti. Elena turi šiltnamį, kuriame kasmet augina pomidorus, keliose daržo lysvėse prisirpsta seniai pasodintų braškių. „Uogų, kad ir nedidelis plotas, bet užtenku visus metus – šaldiklyje dar pernykščių tebeturiu“, – pasakojo senolė.

Tarybiniais laikais „kolchoze“ ji dirbo įvairius lauko darbus. „Visad buvau pirmūnė, o juk žinot: juo arklys traukia, tuo jį labiau varo, taip ir man atsitikdavo. Įpratau taip, dabar be veiklos nusėdėti sunku“ , – juokėsi ji.


Į turgų trečiadienį – nebent daigų

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Žadeikiškis ūkininkas Arūnas Vasiliauskas neabejojo: šeštadienį prekiauti seksis daug geriau.

„Netikusi diena – nei pardavėjų, nei pirkėjų“, – apmirusiu turgumi trečiadienį stebėjosi ir pats jo šeimininkas Nerijus Tertelis.

Augino rožes, dabar – svogūnus

O juk ankstyvą pavasarį, kai miestiečiai išsiilgę naminių, šiltnamiuose užaugintų, žalumynų, prekystaliai, regis, turėtų būti apgulti. „Kuris laikas čia sėdžiu vienas pats, nėra nė su kuo pasišnekėti. Jau nusibodo – nei kas prieina, nei kas teiraujasi“, – atviravo 78-erių kretingiškis Baltramiejus Petkus, ant ilgo stalo pasiskleidęs po keletą ryšuliukų svogūnų laiškų ir salotų. „Viską po 50 centų parduodu. Ridikėlių šiemet neturiu – tik žmonai Danutei ir man užtenka“, – juokėsi jis. Didžiulį šiltnamį kretingiškiai Petkai turi nuo seno, gal nuo kokių 1970-ųjų. Ko tik anksčiau jame neaugino – net rožių. Tik va, „jau Lietuvos laikais“, tai yra atgavus nepriklausomybę, rinką importinės užkariavo.

„Na, kokie mes begalėjom būti konkurentai, kai mūsiškės nuskintos rožės geriausiu atveju trečią dieną, būdavo, nuleipsta, o tos, olandiškos, prigirdytos chemikalų, gyvuoja savaitę“, – prisiminimais pasidalijo jis.

Dabar jau rožių auginti ir nenorėtų – esą vyresniame amžiuje užtektinai darbo ir prie svogūnų ar salotų.

Kitoje turgaus vietoje ridikėlių buvo – sveikų, gražių, po 50 centų. „Kas iš to, kad laikau pasidėjęs, bet kol kas tik man pačiam jie terūpi“, – linksmai nusiteikęs buvo žadeikiškis Arūnas Vasiliauskas. Dar jis turėjo iš stiprumo ašaras spaudžiančių naminių krienų, česnakų, traškių raugintų kopūstų, agurkų bei visokių kitokių savo ūkio gėrybių.

O Pryšmančiuose ūkininkaujantis Romas Benetis žalumyninių daržovių teigė šiuokart specialiai neatvežęs. „Kam be reikalo vežti, jei žinau, kad trečiadienį neparduosiu. Juk paskui pačiam viską suvalgyti teks“, – pokštavo jis. Užtat šeštadienį, sakė, turėsiąs visko – net rūgštynių sriubai ir špinatų.


Augalines atliekas Padvariuose bandęs sudeginti vyras, nesitikėjo, kad nuo laužo ugnis plis šalia augusio medžio link.

Padvariuose gyvenantis vyras balandžio 20 d. apie 12.15 val. augalinių atliekų atsikratyti nusprendė jas sudegindamas, tačiau, kas nutiko po to, nė nesitikėjo – ugnis pasiekė ir netoliese augusį medį.

Vyras aiškino, kad vėjas pūtė ne namų, o tvenkinio link, todėl kurti laužą pavojaus nematė. Vis dėlto pradėjus ugniai plisti, gyventojas puolė nešti vandenį iš pirmojo tvenkinio ir gesinti, tačiau nesuspėjo – atvyko ugniagesiai. Juos iškvietė kaimynai, išsigandę, kad nuo medžio gaisras plis toliau.

Organizuoja reidus

Padvariškis – ne vienintelis, kuris atliekomis atsikrato jas degindamas. Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis taip pat pastebėjo, kad gyventojai vis dar neatsisako įpročio augalinės kilmės atliekų atsikratyti jas deginant: „Ugniagesiams neretai tenka sudrausminti laužus kūrenti mėgstančius žmones. Vis dėlto labiausiai džiugina, kad kai kurie ateina iš pradžių pasitarti, kaip būtų saugiausia juos kūrenti, ir tai daro tik gavę ugniagesių leidimą bei su jų priežiūra.“ Laužus kūrenti žmonės linkę ne tik norėdami sudeginti atliekas. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius pateikė neatsakingo elgesio pavyzdį: „Šventinį savaitgalį Gargžduose buvo paliktas neužgesęs laužas, nuo kurio kilo gaisras, tuomet išdegė 1,5 ha miško.“

Norint užkirsti kelią galimiems gaisrams, Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo taryba organizuoja reidus, per kuriuos bendrauja su gyventojais, dalija jiems patarimus, kaip saugiai elgtis kūrenant atliekas, sudrausmina netinkamai besielgiančius.

„Važiuojame į atsitiktines kaimo vietoves, vienkiemius, bendraujame su žmonėmis. Jie tai vertina įvairiai, tačiau džiugina, kad gyventojai nėra nusiteikę priešiškai ir mus priima maloniai, klausia patarimų“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė.

Ugniagesiai neseniai vykdė reidą po mieste esančias sodininkų bendrijas, kur rezultatai nudžiugino. „Žmonės šiukšles išveža, nebėra linkę jas deginti ir rizikuoti. Galima sakyti, kad situacija gerėja“, – konstatavo S. Vasiliauskaitė.

Specialistė taip pat atskleidė, kad žmonės sąmoningėja ir atliekas išveža į specialias jų surinkimo vietas: „Manau, kad tam įtakos turi ir prevencija, ir žmonių sąmoningėjimas.“

Ugniagesiai gelbėtojai įspėjo, kad dabar kurti laužus itin pavojinga. „Šiuo metu yra sausa, o vėjas – stiprus, todėl gaisras įvykti gali bet kada“, – sakė specialistė.

Per šiuos metus rajone jau įvyko 9 gaisrai atvirose teritorijose. Vienas didžiausių – Kluonalių kaime, kuomet išdegė apie 150 a. Labiausiai tikėtina, kad jis kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi.

Mieste laužus kūrenti draudžiama. Tai darantys už miesto ribų taip pat turi laikytis tam tikrų taisyklių, viena jų – laikytis 30 m atstumo nuo įvairių pastatų. „Saugiausia laužus kūrenti suartose žemėse, neužmirštant nuolat prižiūrėti ugnį“, – paaiškino S. Vasiliauskaitė.

Baigus kūrenti reikia įsitikinti, kad neliko nė menkiausios žarijos, nuo kurios gali užsiliepsnoti žolė ar degios medžiagos. Laužą galima užversti žemėmis, užpilti vandeniu.


„Turėjome progos pažinti visai kitokį Vaižgantą“, – besiskirstydami po konferencijos „Juozas Tumas-Vaižgantas: laiškai ateičiai“ ir filmo „Tumo kodeksas“ peržiūros kalbėjo tie kretingiškiai, kurie rado laiko apsilankyti Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos renginiuose.

Konferencijoje, skirtoje Juozo Tumo-Vaižganto metams, nuskambėjo keturi pranešimai: profesorės dr. Gitanos Vanagaitės „Žvilgsnis į Vaižgantą, lietuviškos visuomenės tarną ir vergą“, profesorės dr. Romos Bončkutės „Vaižgantas – laisvas „tautos vergas“, dr. Aistės Kučinskienės „Pasigavome nors pragiedrulių: Vaižgantas ir Lietuvos vizija“ ir Kretingos Martyno Daujoto pagrindinės mokyklos mokytojos ekspertės Aldonos Kruševičiūtės „Tiesiakalbis Vaižgantas“.

Konferencijos rengėja Motiejaus Valančiaus bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė, po renginio paprašyta pasidalinti įspūdžiais, sakė, jog išties džiaugiasi tuo, kad konferencijoje buvo gausu dalyvių, po kiekvieno pranešimo turėjusių klausimų lektorėms ir netgi diskutavusių su jomis. Džiugina ir tai, kad, sprendžiant iš atsiliepimų, pavyko pasiekti pagrindinio užsibrėžto tikslo: parodyti kretingiškiams kitokį Juozą Tumą-Vaižgantą negu daugelis mūsų buvo jį iki šiol įsivaizdavę. „Vaižgantui skirtus renginius pradėjome planuoti anksčiau nei buvo paskelbti jam skirti metai: dar pernai buvau parengusi tokį lyg bandomąjį projektą, tad šiemet buvo lengviau, – sakė B. Naujokaitienė. – Konferencijos tikslas buvo – gal ir pavadinimas iš to atėjo ir į vientisą sakinį susidėliojo, – priminti Vaižgantą ne tik kaip rašytoją. Tikrai prašiau visų lektorių kuo mažiau kalbėti apie „Pragiedrulius“, apie „Dėdes ir dėdienes“, nes norėjau, kad būtų sudaryta galimybė susipažinti su Vaižgantu – publicistu: juk jis ir įsteigęs buvo, ir redagavo daug laikraščių, itin prisidėjo prie spaudos platinimo. Taip pat norėjosi pažinti jį kaip asmenybę, sužinoti apie jo santykius su šeima, su draugais.“


Gegužės 8 d. jau beveik dešimtą kartą įvyks „Jaunimo apdovanojimai 2018“. Per juos bus apdovanoti aktyviausi, labiausiai Kretingos rajone pasižymėję jaunuoliai, organizacijos.

Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba „Jaunimo apdovanojimai 2018“ renginyje įteiks šešias nominacijas: jaunimo iniciatyva, organizacija, darbuotojas, draugas, lyderis ir renginys. Už kandidatus buvo galima balsuoti iki balandžio 19 d. elektroninėje erdvėje.

Beveik prieš dešimt metų gimusi idėja atkreipti dėmesį į rajone aktyviai veikiančius jaunuolius, su jais dirbančius žmones, organizacijas, neužmiršta. „Jaunimo reikalų taryba visada laukia kandidatų, tačiau kartais tenka juos paskatinti dalyvauti apdovanojimuose. Dažna to priežastis – nepasitikėjimas savimi ir galvojimas, kad nėra pakankamai tinkamas. Tačiau tai ne tiesa“, – kalbėjo Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentė Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė.

Kas laimėjo nominacijas, paaiškės per apdovanojimus, kurie vyks gegužės 8 d. 18 val. Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje. Renginį ves Haroldas Zenkovas, koncertuos grupė „Poezijos medžiotojai“. Taip pat laukia ir kitos staigmenos. „Bus tikrai smagu, ateiti verta“, – tikino B. Barkauskaitė-Tamašauskė.

„Kuprinės“ informacija


Kretingiškė Gintarė Paulauskaitė be sporto neįsivaizduoja savo gyvenimo ir to mokyti svajoja kitus.

Triumfu Moterų lygos čempionatą užbaigusiame Kauno „Aistės-LSMU“ klube žaidžia ir dvidešimt trejų metų kretingiškė Gintarė Paulauskaitė, kuri profesionaliu sportu užsiima jau septynerius metus. Grįžti į gimtinę mergina ne tik neatmeta galimybės, bet ir svajoja apie tai.

Užbaigė sezoną

G. Paulauskaitė tvirtino, kad šis sezonas Kauno „Aistės-LSMU“ klubui buvo labai geras, o jį užbaigė tapusios MultiGyn Moterų lygos čempionėmis. Roko Kondratavičiaus auklėtinės Kėdainiuose įvykusiame finale 81:57 nugalėjo Ukmergės „Vilkmergę“ ir sezoną užbaigė antru laimėjimu.

„Aistės-LSMU“ per šį sezoną taip pat laimėjo Karalienės taurę, o Baltijos lygos finale nusileido Rygos TTT ir liko antros.

„Aistės-LSMU“ klube puolėja žaidžia 4 metus, iki tol jai teko priimti ne vieną sprendimą: „Dešimtoje klasėje turėjau pasirinkti, ar likti Kretingoje, ar vykti į Vilnių.“

G. Paulauskaitė Kretingos sporto mokykloje ne vienerius metus lankė krepšinį, čia vienose varžybose ją pastebėjo treneris iš Vilniaus, kuris merginą ir pakvietė atvykti mokytis ten – Vilniuje tuo metu buvo kuriama jaunų žaidėjų komanda. „Lankiau Ozo gimnaziją, kur sportas buvo labai intensyviai integruotas į ugdymo procesą. Tarp pamokų turėdavome treniruotes, kurios trukdavo po 1,5 val.“, – pasakojo sportininkė.

Sulaukusi viliojančio pasiūlymo krepšininkė dvejojo, tačiau vis dėlto pasiryžo vykti toliau nuo namų. „Mane dar vaiką įmetė į tokį pasaulį, kuriame jau nebežaidžiamas vaikiškas krepšinis. Pirmą mėnesį buvo nemažai ašarų ir prašymų parvežti namo, – apie pradžią kalbėjo Gintarė. – Buvo tokių, kurie bandė man įrodyti, kad neištversiu, bet tai tik paskatino dar labiau stengtis ir likti ten.“

Po dviejų mėnesių krepšininkė priprato prie naujos aplinkos ir šiandien šio sprendimo nesigaili.

„Įspūdingiausias laimėjimas, kurio niekas nesitikėjo – 2017 metais įvykusios Europos studentų krepšinio 3x3 varžybos, kur atstovavome Lietuvos sporto universitetui (LSU), tada tapome vicečempionėmis“, – prisiminė G. Paulauskaitė. Po to studenčių komanda vyko į Pasaulio krepšinio 3x3 studentų varžybas. „Čia likome šeštos“, – rezultatu džiaugėsi sportininkė.


Vegetarišką mitybą praktikuojanti Monika Mickutė tikino, kad Kretingoje vegetariško maisto pasirinkimo netrūksta.

Aplankius kelias Kretingos įmones, teikiančias maitinimo paslaugas, paaiškėjo, kad vegetarams ir kitokias mitybos praktikas bandantiems žmonėms verslininkai yra palankūs, tačiau reikiamo poreikio nėra. Labiau sulaukiama klientų, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą.

Problemų nemato

„Buvimas vegetaru nekelia daug problemų norint apsilankyti kavinėse, – tikino vienuoliktokė Melė Valkiūnaitė. – Beveik visada galima rasti kokį nors saldų patiekalą, kuris būtų be mėsos.“

Kita vegetarė Monika Mockutė taip pat tvirtino, kad kavinių meniu dažnai būna skyrelis, skirtas vegetarams, todėl visaverčiam gyvenimui mėsos atsisakymas problemų nesukelia. „Pagrindinė tokios mitybos praktikos pasirinkimo priežastis yra empatija gyvūnams, gyvūnų skerdimo ir tragiškų laikymo sąlygų rinkos nepalaikymas“, – savo pasirinkimą argumentavo M. Mockutė.

Ne tik veganai, bet ir žmonės, alergiški laktozei, negali vartoti karvės pieno, tačiau augalinis pienas yra išeitis. Kavinės prisitaiko ir prie laktozės netoleruojančių klientų poreikių. „Mr coffee“ savininkas Vitalijus Chudijašas sakė, kad naudoja karvės pieno pakaitalus. „Kava pasimėgauti užsukę veganai nepasisako esantys veganais, o tiesiog užsisako juodos kavos, – patirtimi dalijosi V. Chudijašas. – Kavos mėgėjų pasitaiko įvairaus amžiaus, kartais ateina maži vaikai ir paprašo juodos kavos. Dažniausiai jaunieji lankytojai užsisako pieno kokteilių, o su karvės ar augaliniu pienu kokteilis bus daromas, nurodo mamos.“

Daugiausiai lankytojų kavinė sulaukia vasarą, tada reikia prisitaikyti prie klientų poreikių ir jie yra pasiruošę padaryti kavą ar kokteilį pagal kiekvieno kliento užsakymą.


Abiturientė Elzė Momgaudytė prisipažino, kad dėl artėjančių egzaminų nerimauja, nes tai turės įtakos tolimesniame jos gyvenime.

Vienas svarbiausių etapų kiekvieno abituriento gyvenime yra egzaminai, todėl natūralu, kad kyla baimė jų neišlaikyti arba gauti netinkamą rezultatą. Stresą mokiniai jaučia nevienodai. Kol vieni geria vaistus, mažinančius stresą, kiti – galvoja apie visai kitokius dalykus.

Jaudintis ar ne?

Abiturientė Indrė Anužytė teigė, kad labai nesijaudina dėl egzaminų, nes jie neturės didesnės įtakos jos gyvenime. Mergina planuoja studijuoti menus, o ten balą daugiausiai lems stojamasis egzaminas, o mokyklinius egzaminus užtenka tik išlaikyti. Be to, dvyliktokė pasakojo iš tėvų sulaukianti palaikymo, kas padeda labiau atsipalaiduoti.

Abiturientė Elzė Momgaudytė tikino priešingai: „Net labiausiai apsisprendę ir uoliausiai besimokantys abiturientai jaučia baimę prieš egzaminus.“ Tačiau dvyliktokė jaudinasi ne dėl to, kad neišlaikys, bet dėl blogų rezultatų, kurie gali smarkiai nuvilti artimuosius. Ji atskleidė, kad per daug negalvoja, kaip išlaikys: „Žinoma, norisi kuo geriau ir tam esu pasiruošusi įdėti visas pastangas, tačiau neužsibrėžiu per aukštų tikslų, nes, nepatenkinus savo lūkesčių, skaudžiau išgyvenčiau nesėkmę.“ O tai, anot mokinės, labai sumažintų jos motyvaciją ir savivertę. Egzaminai abiturientei nulems daug, kadangi ji ketina studijuoti užsienyje, o užsienio studentams taikomos sudėtingesnės stojimo sąlygos.

Dvyliktokės Elzės nuomone, viena pagrindinių baimės ir streso prieš egzaminus priežasčių yra nežinomas rytojus ir trumpalaikė laisvė, kurią ne visi žino kaip panaudoti.

Per didelis stresas gali neigiamai atsiliepti žmogaus sveikatai. Buvusi abiturientė Justina Paulauskaitė pasakojo, jog dėl per didelio jaudulio prieš egzaminus naktimis nemiegodavo. Vienu metu mokinė buvo atsidūrusi net ligoninėje, o dabar dėl patirto streso mergina susirgo migrena.

Vis dėlto Justina įsitikinusi, kad stresas turi ir teigiamą pusę: „Kuo daugiau streso patiri, tuo lengviau yra save tyrinėti.“ Ji taip pat pastebėjo, kad patiriant stresą buvo lengviau suprasti, ką ir kiek ji galinti.

Pirmakursė įsitikinusi, kad sudėtingiausi yra pirmieji egzaminai, vieši kalbėjimai. „Jie kėlė daugiausiai streso. Galbūt tam įtakos turėjo ir aplinkinių didesnis jaudulys, nuolatinis kalbėjimas apie egzaminus, net nuteikinėjimas. Dabar, kur mokausi, tau nesako „bus sunku“, „neišlaikysi“ ir pan. Čia visi supranta, kad tavo mokslai yra tavo asmeninis reikalas. Nori mokaisi, nori – ne“, – patirtimis dalijosi pašnekovė.


Julija Naraškevičiūtė fotografiją pamėgo būdama vos vienuolikos.

Pranciškonų gimnazijos devintokė Julija Naraškevičiūtė fotografiją pamėgo būdama vienuolikos. Jos darbai jau eksponuojami parodose. Merginą labiausiai žavi gamta, nes ją fotografuodama ji vis labiau atkreipia dėmesį į retai pastebimus dalykus gamtoje ir juos užfiksuoja.

Mokosi pati

Nors Julija fotografija pradėjo užsiimti anksti, tačiau didesnis supratimas apie šį meną atsirado prieš ketverius metus, po pirmojo laimėto konkurso. Paskui mergina vis dažniau dalyvaudavo konkursuose, kur taip pat pasirodydavo gerai. „Kai fotografuoju, visada atsipalaiduoju“, – tikino ji.

2017 m. tapo Kultūros paveldo departamento organizuoto moksleivių fotografijų konkurso „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“ laureate. 2018 metais Kretingos rajono švietimo centro organizuoto fotografijų konkurse „Gyvoji istorija“ laimėjo I vietą.

Fotografų užsiėmimuose merginai dalyvauti teko tik vieną kartą. Jie vyko kartu su fotografų bendruomene Klaipėdoje, kur ji užmezgė naujų pažinčių ir galėjo bendrauti su šios srities atstovais.

Julija pasakojo, kad viską, ką dabar moka, išmoko pati. „Dažniausiai fotografuoju gamtą“, – labiausiai mėgstamą sritį įvardijo pašnekovė.

Dabar devintokės tikslas yra pradėti fotografuoti ir žmones. Devintokei žmones fotografuoti nepatinka vien dėl to, kad jie tuo metu nebūna natūralūs, laisvi, ne visai save išreiškia, kitaip negu gamta.

Kai kūrėjai tenka fotografuoti žmones renginiuose, tai ji daro paslapčiomis, nes, anot jos, tada jie būna atsipalaidavę ir natūralūs. „Pamatę fotografą žmonės save suvaržo, žiūri, kaip atrodo. Šie dalykai ir gadina visą nuotrauką, nes tada ji „spindi“ kitaip“, – paaiškino Julija.


Vienuoliktokės Gabrielė Žiobakaitė (kairėje) ir Ema Miliūtė nesigaili nusprendusios pradėti kurti gimnazijos laikraštį.

Dvi Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokės į savo gyvenimą įliejo naują veiklą – gimnazijos laikraščio kūrimą. Ši idėja gimnazistėms pasirodė savotiškai įdomi, suteikianti naujos patirties.

Idėja neatsitiktinė

Trečiokės gimnazistės Ema Miliūtė ir Gabrielė Žiobakaitė nuo mokslo metų pradžios pradėjo leisti mokyklos laikraštį „Tai – apie mus“. Merginoms reikėjo atlikti projektinį darbą, o laikraštis joms pasirodė įdomi mintis. Todėl nedelsdamos kibo į darbą.

Laikraštis leidžiamas kiekvieną mėnesį, jame merginos rašo tam tikromis temomis, tokiomis, kaip „Nauji iššūkiai“, „Tradicijos“, „Idėjos“, „Tėvynė“, „Nuotykiai“. Temos siejamos su mėnesio šventėmis, asmeninėmis patirtimis.

Laikraštyje pateikiamos mokytojų, esamų ir buvusių gimnazijos mokinių nuomonės. Kūrėjoms tenka daryti interviu su įvairiais žmonėmis, jos neužmiršta ir mokyklos aktualijų, joje vykstančių renginių.

Ema ir Gabrielė atskleidė kiek neįprastą laikraščio pavadinimo atsiradimo istoriją: „Galvoje sukosi įvairios pavadinimo idėjos. Sugalvojome pasiklausyti dainų ir tikėtis, kad galbūt taip atsiras pavadinimas. Taip ir nutiko. Idėja kilo pasiklausius Marijono Mikutavičiaus dainos „Apie mus“. Supratome, kad būtent šios dainos žodžiai yra tinkamiausias pavadinimas.“

Kad „Tai – apie mus“ laikraštis būtų įdomus, nepakanka vien straipsnių ar įdomios informacijos, reikia parinkti temas atitinkančias nuotraukas. Jomis taip pat pasirūpina pačios kūrėjos.

„Kartais stengiamės suplanuoti, kur eisim, kaip rengsimės, o kartais viskas nutinka spontaniškai. Svarbiausia, kad nuotrauka perteiktų emociją“, – patirtimi dalijosi gimnazistės.

Vis dėlto, kad laikraščio turinys būtų dar įdomesnis, merginos nebijo pagalbos paprašyti ir kitų savo bendraamžių, kurie pasidalija savo darbais, fotografijomis.

Laikraštis spausdinamas A3 formatu gimnazijos bibliotekoje.


Vienuoliktoką Liną Ragainį (pirmas apačioje) į LRT įvykusią žinių viktoriną lydėjo jo klasės draugai ir auklėtoja lietuvių kalbos mokytoja Rita Dočkuvienė.

Kretingos Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Linas Ragainis savo žiniomis išplėšė žinių viktorinos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojo titulą. Jis nugalėjo ne tik savo draugą kretingiškį Simoną Baltūsį, bet ir kitus konkurse dalyvavusius bendraamžius.

Išsipildžiusi svajonė

L. Ragainis „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ laida susižavėjo dar pradinėse klasėse. Ten dalyvauti tapo viena jo svajonių, tačiau vis pritrūkdavo ryžto.

Penktoje klasėje, atėjęs į Pranciškonų gimnaziją, šią svajonę padėjo į šalį, džiaugėsi nauja mokykla, draugais, mokytojais ir pamiršo tai, ko troško.

Pirmieji bandymai patekti į protingiausių Lietuvos vaikų žinių viktoriną prasidėjo septintoje ar aštuntoje klasėje. Tada vaikinas buvo jau susipažinęs su nauja mokykla ir galėjo pradėti siekti savo svajonės.

Bandymai nebuvo tokie sėkmingi, tačiau šiais metais tikslą pasiekti pavyko – Linas tapo protingiausias ir gabiausias vienuoliktokas Lietuvoje ir užsitarnavo Lietuvos tūkstantmečio vaiko vardą.

L. Ragainį į laidos filmavimą Vilniuje lydėjo 20 klasės draugų komanda ir jo auklėtoja lietuvių kalbos mokytoja Rita Dočkuvienė.

Auklėtoja turėjo pristatyti ir apibūdinti Liną, taip pat laidos dalyvis galėjo pasinaudoti mokytojo pagalba vienam klausimui. Vaikinas papasakojo smagią situaciją, kuomet, uždavęs klausimą auklėtojai ir vos į ją pažiūrėjęs, iškart prisiminė atsakymą.

Konkurso nugalėtojas prisipažino, kad buvo labai didelė įtampa, teko stipriai kovoti, kol nugalėjo visus varžovus. „Konkurse reikėjo ne tik mokėti atsakyti į visus klausimus, bet ir sudaryti taktiką, kuri padėtų laimėti. Ši laida reikalauja loginio mąstymo, taktikos ir kuo greitesnės reakcijos“, – kalbėjo vienuoliktokas.


Balandžio 23 d. Palangos miesto pareigūnai pradėjo tyrimą dėl galimo sukčiavimo. Pareiškėja nurodė, kad balandžio 13 d. socialiniame tinkle „Facebook“ rado skelbimą, kad mieste yra nuomojamas butas.

Nukentėjusioji susisiekė su nuomotoju telefonu, sutarė, kad moteris jam į elektroninę sąskaitą perves 175 eurų avansą, kad būtų patvirtinta rezervacija.

Po šių pinigų pervedimo pareiškėjai dar kartą paskambino nuomotojas ir paprašė vėl pervesti pinigų už dviejų mėnesių nuomą. Moteriai tokie nuomotojo žodžiai sukėlė įtarimą. Nors avansas pervestas, tačiau buto apžiūrėti jai neteko, o tariamo nuomotojo telefonas išjungtas.

„P. n.“ informacija


  • Iš policijos suvestinių

PALANGA

VYTAUTO g. balandžio 20 d. apie 2 val. ne tarnybos metu, neuniformuotas Palangos miesto policijos komisariato pareigūnas pastebėjo ir kolegoms pranešė apie galimai prie baro narkotinėmis medžiagomis prekiaujantį asmenį. Atvykus pareigūnams ir pasiteiravus, ar 1999 m. gimęs vaikinas turi draudžiamų medžiagų, pastarasis teigė nežinantis. Vis dėlto dalinės apžiūros metu jo galinėje kelnių kišenėje rastas baltas maišelis su 32 rožinėmis tabletėmis, galimai narkotinėmis medžiagomis.

VASARIO 16-osios ir PLYTŲ g. sankryžoje balandžio 20 d. apie 1.40 val. vykdant prevencinę priemonę pastebėtas automobilis „Honda Civic“ ir greta jo stovintys asmenys. Pareigūnai kartu su tarnybiniu šunimi Gėriu patikrino automobilį. Šuo pajuto, kad automobilio daiktadėžėje galimai esama narkotinių medžiagų. Patikrinus daiktadėžę, rasta prezervatyvų dėžutė, kurioje paslėptas popierinis lankstinukas su augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotikais. Pradėtas tyrimas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Kretingos „Minija“, treniruojama Valdo Trakio (nuotr. dešinėje), žaisdami savoje aikštėje su Mažeikių „Atmosfera“, nepadovanojo pergalės nei sau, nei futbolo aistruoliams.

Kretingos „Minijos“ futbolo komandos vartininkas Martynas Viluckas rezultatu 1:1 pasibaigusias rungtynes su Mažeikių „Atmosfera“ pavadino apmaudžiomis lygiosiomis.

„Varžovai mus galėjo nubausti jau 4-ą žaidimo minutę, bet taip susiklostė, kad po šešių minučių Jaja Bary įmušė įvartį, po ko mūsų žaidimas visiškai sustojo. Pirmą kėlinį žaidėme prastai. Bet, per pertrauką gavę pylos nuo trenerio, antrą kėlinį demonstravome gerą žaidimą“, – minijiečių pasirodymą komentavo komandos atstovas spaudai, pripažinęs, kad Kretingos „Minija“ turėjo 4-ias geras progas pasižymėti, bet nepavyko ir, kol varžovai 84-ą minutę neįmušė įvarčio į mūsų vartus, viltis padidinti rezultatą buvo dar gyva.

Varžovai Kretingos miesto stadione buvo labai stipriai palaikomi savo sirgalių mažeikiškių. „Tas jiems ir padėjo“, – neabejojo M. Viluckas, kurio pastebėjimu, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos susitikimą tarp Kretingos „Minijos“, treniruojamos Valdo Trakio, ir Mažeikių „Atmosferos“ stebėjo ne mažiau kaip per 400 žiūrovų.

Kretingos „Minija“: Martynas Viluckas, Karolis Inta, Paulius Juška, Donatas Surblys, Anton Solovyov (Antonas Solovjovas), Asylbek Seitkalyev (Asilbekas Seitkalijevas), Edvinas Girdenis, Edgaras Drąsutis, Youssouf Traore (Jusufas Traore), Vakaris Jeruševičius, Yaya Barry (Jaja Bary). Po keitimo: Mantas Elzbergas, Mindaugas Grušauskas, Edvinas Andrijauskas.

Šį savaitgalį Kretingos „Minija“ turės pertrauką, o VI turo rungtynes su Kėdainių „Nevėžiu“ mūsiškiai žais gegužės 4 d. išvykoje. Po 4 rungtynių, iškovoję 1 pergalę, du susitikimus sužaidę lygiosiomis ir patyrę vieną pralaimėjimą, minijiečiai su 5 taškais tarp 16 komandų LFF I lygos turnyrinėje lentelėje užima XII v.

---

Gera žinia aplankė Kretingos „Miniją“ – jos žaidėjas Vakaris Jeruševičius yra pakviestas į šalies futbolo rinktinę U-18 ir jau dalyvavo rinktinės stovykloje.


Krepšinio „3x3“ varžybų finalininkai

Kretingos sporto mokykla surengė kelias mūsų rajono bendrojo ugdymo mokyklų krepšinio varžybas, po kurių paaiškėjo nugalėtojai ir prizininkai. Rajono bendrojo ugdymo mokyklų vaikų, gimusių 2005 m. ir jaunesnių, krepšinio varžybose dalyvavo Pranciškonų gimnazijos (mokyt. Rolandas Žiubrys), Vydmantų gimnazijos (mokyt. Romualdas Mažionis) ir Marijono Daujoto progimnazijos (mokyt. Gediminas Petrauskas) komandos.

Pranciškonų gimnazijos berniukų komanda 81:20 nugalėjo Vydmantų gimnazijos komandą (Justas Žiubrys – 23, Nojus Cibulskas – 16, Emilis Kaubrys – 12; Mantas Petrauskas, Dennis Baužinskis, Faustas Šileika – po 4), Marijono Daujoto progimnazijos komandą – 52:44 (N. Cibulskas – 17, J. Žiubrys – 13, Emilis Kaubrys – 6; Faustas Zapalis, Tautvydas Rudys – po 14, Ignas Bumbulis – 7). Pranciškonų gimnazijos berniukų komandai, iškovojusiai I v., atstovavo: Justas Žiubrys, Kantautas Kazbaraitis, Nojus Rožmanovas, Edvinas Mickus, Jonas Šoblinskas, Dovydas Untulis, Kasparas Kutkevičius, Nojus Cibulskas, Emilis Kaubrys.

Dėl II v. susitiko Marijono Daujoto progimnazijos ir Vydmantų gimnazijos – II v. iškovojo daujotiečiai, vydmantiškius nugalėję 45:35 (T. Rudys – 19, Deivydas Kazlauskas – 10, Faustas Zapalis – 8; Ugnius Paškevičius – 10, M. Petrauskas – 8, D. Baužinskis – 7).


Rajono veteranų salės futbolo nugalėtoja – FK „Vienuolikė“ komanda (priekyje), II v. užėmę „Topoliai“ (stovi kairėje) ir III v. laimėtojas SK „Grafas“.

Pasibaigė Rajono veteranų salės futbolo pirmenybės. Jas vainikavo finalinės dvikovos. Jose netrūko entuziazmo, atkaklios kovos, pasiaukojamo žaidimo ir finalinės įtampos. Mažajame finale susitiko SK „Grafas“ ir HBH-„Malūnų kaimas“. Rungtynes sėkmingiau pradėjo SK „Grafas“ komanda. Jau 7-ą žaidimo minutę jie pirmavo 2:0. Tačiau šia sėkme džiaugtasi neilgai. Jau 9 min. varžovai sušvelnino rezultatą iki 1:2, o paskutinę kėlinio minutę sugebėjo išlyginti santykį. Tad pirmas kėlinys baigėsi kovingomis lygiosiomis – 2:2. Po pertraukos vėl blykstelėjo HBH-„Malūnų kaimo“ ekipa, 27 min. išsiveržusi į priekį 3:2. Tačiau, kaip parodė tolimesni įvykiai, tai buvo viskas, ką galėjo sukurti HBH-„Malūno kaimo“ futbolininkai. Dabar sekė jau SK „Grafas“ komandos šuolis: kitą minutę ji išlygino rezultatą, o jau 34 min. pirmavo 5:3. Rungtynių baigtis buvo nulemta. Jos baigėsi 7:4 SK „Grafas“ komandos naudai. Tad bronzos medaliai atiteko SK „Grafas“ futbolininkams.

Didžiajame finale aistros virė dar labiau. Pirmas kėlinys baigėsi minimalia „Topolių“ persvara 2:1. Jau 2 min. „Topoliai“ išsiveržė į priekį. Kėlinio viduryje FK „Vienuolikė“ išlygino rezultatą – 1:1. Paskutinė kėlinio minutė buvo sėkminga „Topolių“ futbolininkams. Jie pelnė įvartį. Dar sėkmingiau jie sužaidė antro kėlinio pradžią: 34 ir 40 minutėse pelnę įvarčius, „Topoliai“ šovė į priekį 4:1. Atrodė, kad nugalėtojas jau aiškus. Tačiau FK „Vienuolikė“ nebuvo linkusi be kovos pasiduoti. Ir jų pastangos davė vaisių: 45 ir 48 min. jie švelnino rezultatą iki 3:4, o jau paskutinėse sekundėse išplėšė lygiąsias. Pagrindinis laikas baigėsi 4:4. Varžovų laukė papildomi du kėliniai po 5 min. Jame komandos apsikeitė įvarčiais. Pirmoji 54 min. įmušė FK „Vienuolikė“ ekipa ir, „Topolių“ dideliam džiaugsmui, 57 min. pavyko išlyginti rezultatą. Per likusį laiką visos varžovų atakos nedavė rezultato – lygiosios 5:5. Dabar jau sekė baudinių loterija. Sėkmė nusišypsojo FK „Vienuolikė“ komandai. Jiems sėkmė šypsojosi 4 kartus, varžovams du. To pakako pergalei. Finalininkų komandose naudingiausių žaidėjų prizai atiteko Aurimui Petraičiui (FK „Vienuolikė“), Andriui Burovui („Topoliai“), Vytautui Baltmiškiui (SK „Grafas“) ir Andriui Piekui (HBH-„Malūnų kaimas“). Rezultatyviausio žaidėjo prizą pelnė Darius Grigaitis (FK „Vienuolikė“). Jo sąskaitoje – 15 įvarčių. Po 12 įvarčių įmušė Vytautas Baltmiškis (SK „Grafas“) ir Sigitas Beniušis („Kurmaičiai“). Geriausių vartininku pripažintas Mindaugas Jašmontas („Kurmaičiai“). Vyriausio žaidėjo apdovanojimas atiteko Viktorui Budriui („Kurmaičiai“).

Finalai. Dėl III vietos: HBH-„Malūnų kaimas“ – SK „Grafas“ – 4:7 (2:2; Andrius Piekus – 3, Audrius Tolis – 1; Marselis Balasanovas – 4, Juozas Serapinas – 2, Igoris Metelica – 1); dėl I vietos: „Topoliai“ – FK „Vienuolikė“ – 5:5 (2:1; 1:1; Nerijus Kniukšta – 3, Artūras Žilinskas, Arūnas Šeškus – po 1; Darius Grigaitis – 2, Remigijus Venckus, Nerijus Šliogeris, Marius Narušis – po 1; baudiniai – 2:4; Andrius Burovas, Mindaugas Vaičiulis; Darius Grigaitis, Mindaugas Davidavičius, Remigijus Venckus, Marius Narušis).

„P. n.“ informacija


Kretingos motobolo klubo jaunimo komanda (stovi iš kairės) treneris Eduardas Steckis, mechanikas Stasys Večerskis, žaidėjai Mantas Simėnas, Gabrielius Pazdrazdis, Gvidas Laučė, Paulius Žąsytis, Gintas Rudys, Edvinas Gerasimenko, treneris Renatas Žiubrys; priekyje – tupi vartininkai Domantas Barkauskas, Laimonas Savickas, Vygantas Čėsna.

Draugiškame tarptautiniame jaunimo motobolo turnyre Vokietijoje, Kierspe mieste, Kretingos motobolo jaunimo komanda demonstravo gražų žaidimą ir iškovojo II vietą. Taip pat turėjo galimybę savo jėgas išbandyti varžybose su nacionaline Vokietijos jaunimo motobolo rinktine.

Dviejų dienų draugiškame turnyre debiutavę jaunieji Kretingos motobolo klubo jaunuoliai sužaidė ne vienerias varžybas. „Pirmąją dieną turėjome šiek tiek sunkumų – gedo technika. Taip pat žaidėme ant kitokios dangos, todėl sportininkams reikėjo laiko prie jos priprasti“, – pirmosios dienos įvykius apibūdino komandos treneris Eduardas Steckis.

Turnyre dalyvavo dar dvi Vokietijos „Tornado-I“ ir „Tornado-II“ komandos bei Olandijos jaunimo rinktinė. Pirmą dieną kretingiškiai 0:1 pralaimėjo „Tornado-I“ ir 0:2 Olandijos komandoms. Nepaisant patirtų nesklandumų, prieš „Tornado-II“ komanda išplėšė pergalę 5:1. Antroji diena komandai buvo kur kas palankesnė: prieš „Tornado-I“ komandą laimėjo 4:1, o olandus sutriuškino 9:0, tačiau „Tornado-II“ komandai nusileido 3:4. Nors olandų komandą jauniesiems žaidėjams pavyko sutriuškinti, bendroje įskaitoje dėl mažesnio laimėtų rungtynių skaičiaus liko antri.

Kretingos komanda tikino, kad vykdama į turnyrą nesitikėjo nieko. „Varžybose eksperimentavome. Norėjome, kad visi žaidėjai išeitų į aikštelę ir suprastų, ką tai reiškia. Nežaidėme vien pagrindine komandos sudėtimi, todėl rezultatai svyravo“, – paaiškino E. Steckis. Turnyras buvo gera treniruotė prieš birželio viduryje įvyksiantį Europos motobolo čempionatą, kur varžysis keturios komandos iš Vokietijos, Rusijos, Prancūzijos, Lietuvos. „Reikia su kažkuo žaisti, gerinti įgūdžius, todėl turnyras buvo puiki galimybė tai padaryti“, – tvirtino E. Steckis.

Išvykoje jaunieji motobolo klubo žaidėjai turėjo ne tik galimybę dalyvauti turnyre, bet ir savo jėgas išbandyti žaidžiant prieš nacionalinę Vokietijos jaunimo motobolo rinktinę, kuri dalyvaus ir Europos čempionate. Kretingiškiai juos įveikė rezultatu 2:0. Įvarčius pelnė Paulius Žąsytis ir Gintas Rudys.

Kova buvo įdomi. Jau pirmojo kėlinio apie 20 minutę buvo pelnytas pirmas įvartis, antrojo kėlinio 10 minutę Vokietijos komandą kretingiškiai palaužė įmušdami antrą įvartį, trečiąjį kėlinį komandos sužaidė lygiosiomis.

Nepavykus išlyginti rezultato, Vokietijos komandos žaidėjai nesusivaldė ir aikštelėje kilo konfliktas. Dėl nesportiško elgesio vidury ketvirtojo kėlinio varžybas teko nutraukti.

Jaunimo komanda Kretingoje kurti pradėta prieš trejus metus, joje žaidžia 16–18 metų jaunuoliai. „Visi žaidėjai yra perspektyvūs, tai rodo ir rezultatai“, – kalbėjo treneris. Anot jo, ši sporto šaka populiarėja, tačiau priimti visų norinčių nėra galimybių: „Visiems žaidėjams reikia aprangos, transporto priemonių ir panašiai, todėl viskas priklauso nuo turimų lėšų. Džiaugiamės, kad mums padeda rėmėjai ir Kretingos rajono savivaldybė.“


Palangos miesto savivaldybės taryboje – ir politikos senbuviai, ir nauji veidai.

Trečiadienį į antrąjį posėdį susirinkusi devintojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės taryba baigė formuoti naująją valdžią ir skirstytis aukščiausius postus. Kaip dar prieš rinkimus žadėjo trečiajai kadencijai perrinktas meras Šarūnas Vaitkus, jis bei jo vedama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija, sulaukusi didžiulio rinkėjų pasitikėjimo, į aukščiausius administracijos postus bei mero politinio pasitikėjimo komandą pakvietė tuos pačius bendražygius.

Konservatorių vienvaldystė

Naujoji Palangos miesto savivaldybės taryba pirmojo posėdžio rinkosi balandžio 16 dieną. Politinis jos spektras aiškus: kaip ir praėjusius ketverius metus, taip ir ateinančius ryškiausia spalva čia šviečia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, sugebėję prie turėto mandatų skaičiaus pridėti dar vieną ir užsitikrinti visišką vienvaldystę – 15 vietų iš 21. Į tarybą iškart pateko Andrius Bajoras, Arvydas Dočkus, Gediminas Gečas, Akvilė Kilijonienė, Sondra Kulikauskienė, Rimantas Antanas Mikalkėnas, Ilona Pociuvienė, Saulius Simė, Mindaugas Skritulskas, meras Šarūnas Vaitkus, Bronius Vaitkus, Pranas Žeimys, Dainius Želvys, Justas Žulkus bei Julius Tomas Žulkus.

Po du mandatus gavo Lietuvos socialdemokratų bei Lietuvos socialdemokratų darbo partijos. Nuo LSDP į tarybą pateko sąrašo lyderė Svetlana Grigorian bei vienos Kretingos įmonių vadovė Renata Surblytė, nuo LSDDP – Palangos skyriaus pirmininkė Elena Kuznecova bei nepartinis Domininkas Jurevičius.

Po vieną mandatą pasidalijo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuriai atstovaus į Palangos merus kandidatavęs Darius Kubilius, bei per teismus į rinkimų kampaniją grįžusio visuomeninio rinkimų komiteto „Palangiškiai“ lyderis Eugenijus Simutis.


Kretingai atstovaujanti pedagogė Indrė Juodeikienė neatskleidė, kokį pasirodymą ruošia superfinalui, bet užtikrino, kad bus įdomu.

Televizijos projekto „Finalo ketvertas“ dalyvė kretingiškė Indrė Juodeikienė pateko į superfinalą, kur varžysis dėl geriausiojo vardo. Paskutiniame projekto etape tarpusavyje kausis dar trys dalyviai iš kitų miestų – Gintarė Korsakaitė, Algirdas Daumantas, Gabrielė Banevičienė-Gabi. Kretingai atstovaujanti pedagogė superfinale tikisi geriausio, tačiau jau ir dabar džiaugiasi pasiektais rezultatais: „To tikrai nesitikėjau.“

Prisiminė kovas

Indrė „Finalo ketverte“ dalyvauja nuo ketvirtosios laidos. Tada atlikėja nustebino į dvikovą iškvietusi „Lietuvos balso“ nugalėtoją Kotryną Juodzevičiūtę. „Viduje kažkas kirbėjo, norėjau pabandyti, ar pavyks ją nugalėti“, – pradžią prisiminė ji.

Nors Indrei pavyko įveikti vieną stipriausių dalyvių, tačiau kiti dalyviai į ją nežiūrėjo, kaip į pavojingą priešininkę. „Tekdavo nugirsti, kad buvau laikoma silpniausia, todėl dauguma norėdavo pasirinkti mane“, – pasakojo I. Juodeikienė.

Tačiau antroje dvikovoje kretingiškė pergalę išplėšė projekto istorijoje dar neregėtu rezultatu – surinko 80 proc. balsų. „Nuo tada požiūris į mane pasikeitė“, – atviravo ji.

Per kitas dvi laidas dainininkei nereikėjo pasirodyti. Vieną kartą į dvikovą ją kviesti pabijojo, o kitą kartą – „užrakino“ teisėjai. „Tai man buvo vienas didžiausių įvertinimų, kurio tikrai nesitikėjau“, – tvirtino Indrė.

Vis dėlto dvi praleistos galimybės pasirodyti buvo ne tik įvertinimas, bet ir rizika, kad bus mažiau matoma. „Džiaugiuosi, kad viskas susiklostė gerai, ir mano pasirodymų žiūrovai neužmiršo bei palaikė mane“, – kalbėjo I. Juodeikienė.

Paskutinė kova kretingiškei buvo nelengva – teko stoti į dvikovą su savitą stilių turinčia Senjasa. Ši pergalė Indrei padovanojo bilietą į superfinalą, kuris įvyks sekmadienį.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas