Pajūrio naujienos
Help
2019 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną0°C debesuotumas 16 %
Naktį-2°C debesuotumas 91 %
Apklausa

"Metų žmogaus 2019" rinkimai

Marius MEŠKAUSKAS
Aušra KUNDROTIENĖ
Dalia BRUŽIENĖ
Indrė JUODEIKIENĖ
Benediktas JURČYS
Arnas KARUŽAS
Kristina RIMIENĖ
Birutė STALMOKIENĖ
Julius KANARSKAS
Nijolė RAUDYTĖ
Juozas PELIONIS
Simas KONČIUS
Apklausa

Ar jums patinka kalėdinių eglių lenktynės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1372) 2019-07-16

Neblaivus vairuotojas, sausio 26 d. kraupioje avarijoje pražudęs du jaunuolius, teismo nuosprendžio dar neišgirdo. O žuvusiųjų artimieji nesupranta, kodėl jis vairuoja automobilį ir važinėja Darbėnų miestelio gatvėmis.

„Pajūrio naujienoms“ teko atskleisti sausio mėnesio pabaigoje įvykusios kraupios avarijos puslapius, kuomet į redakciją kreipėsi vieno žuvusiojo mama Jurana Vaičekauskienė. „Nebežinau, kur kreiptis“, – nuogąstavo teisingumo laukianti moteris, klausdama, kodėl du jaunuolius pražudęs neblaivus vairuotojas vis dar važinėja gatvėmis.

Susapnavo nelaimę

Kraupioje avarijoje žuvusio Mato mama prisiminė, kad prieš nelaimę sapnavo pranašišką sapną. „Šeštadienio naktį sapnavau, kad kambaryje yra labai daug baltų gėlių. O vakare sužinau, kad vaiko nebėra. Kas galėjo pagalvoti, kad taip atsitiks“, – su ašaromis akyse kalbėjo netektį išgyvenanti moteris.

Tragiška nelaimė įvyko sausio 26 d. vakarą Padvarių kaime, už naujųjų kapinių Darbėnų miestelio link. Automobilis „BMW“ nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį privataus namo kieme ir apsivertė. Vairuotojui, gimusiam 1963 m., buvo nustatytas lengvas girtumas – 1,26 prom.

Per eismo įvykį žuvo du jaunuoliai: vienas gimęs 1993 m., kitas – 2000 m. Tuo metu liudininkai teigė, kad „BMW“ dideliu greičiu važinėjo po rajoną, anot jų, vairuotojas skriejo ir tą lemtingą akimirką, o greičio spidometro rodyklė buvo užstrigusi ties 150 km/h riba. Kadangi avarija įvyko žiemą, kelio danga buvo itin slidi, o automobilis lūžo pusiau.

Apie nelaimę artimieji sužinojo per socialinius tinklus. „Pirmiausia pamačiau internete tą sumaitotą automobilį, tada man labai negera pasidarė. Po to pradėjo skambinti draugai ir klausinėti, ar Matas namuose, pasakė, kad žuvo jo draugas. Tuomet ir supratau, kad mano sūnaus nebėra“, – prisiminė J. Vaičekauskienė.

Liudininkų teigimu, nelaimės akimirką pasigirdo didžiulis garsas, kuris buvo panašus į dujų baliono sprogimą. J. Vaičekauskienės sūnus žuvo iš karto. „Girdėjau, kad kitas jaunuolis dar bandė stotis, bet sukrito vietoje. O avarijos kaltininkas, kaip pasakojo ją mačiusieji, atsisėdo ant kelmo ir dar net užsirūkė, – kraupias detalias atskleidė ji. – Iš mano vaiko neliko nieko. Advokatas neleido man net pamatyti ekspertizės išvadų, nes jos buvo baisios.“

Vyras, avarijoje pražudęs du jaunuolius, ne kartą yra skambinęs jų artimiesiems. „Vieną kartą paskambinęs prisipažino, kad nebūtų padaręs avarijos, jeigu nebūtų išgėręs alkoholio ir „raminančių tablečių“, o kokios tos tabletės, aš nežinau. Tačiau dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų niekas jo netyrė“, – nuogąstavo moteris, pridurdama, kad vyras nė karto nėra atsiprašęs. – Dar pasako, kad nesigailiu, jog užmušiau.“

Artimieji nežino, kaip jaunuoliai susipažino su juos pražudžiusiu vyriškiu. „Man sūnus paskambino ir pasakė, kad eina su draugais pabūti, nes ruošėsi už kelių dienų išvažiuoti į užsienį, o dabar išvažiavo visam laikui. Manau, kad jie atsidūrė netinkamu laiku netinkamoje vietoje“, – pasvarstė žuvusiojo mama.

Tragišką nelaimę vis dar išgyvenanti J. Vaičekauskienė tikino niekada neatleisianti: „Jis užmušė mano mylimą vaiką.“


Rajono meras Antanas Kalnius (dešinėje) su Lietuvos futbolo federacijos vadovais, rajono futbolo atstovais aptarė dirbtinės futbolo aikštės perspektyvą ir kada numatoma atlikti galutinius darbus.

Žinią, kad nauja dirbtinė futbolo danga šiemet atkeliaus į Kretingą, patvirtino su Kretingos rajono meru Antanu Kalniumi susitikęs Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.

Savivaldybė šiuo metu baigia atlikti dirbtinės futbolo dangos aikštės pagrindo įrengimo darbus ir pradeda tvarkyti aikštės bei greta statomo Kretingos sporto ir sveikatingumo centro prieigas.

LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius, Kretingoje apsilankęs su LFF viceprezidentu ir Vidmantu Butkevičiumi ir Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidentu Rimantu Žvingilu, priminė LFF vykdomojo komiteto sprendimą apskrities savivaldybėms padėti skiriant dangą. Šiemet danga skirta Baltijos futbolo akademijai ir Šiauliams, o iki šių metų pabaigos planuojama skirti dirbtinę dangą Pilaitės stadionui, Kauno rajonui ir Kretingai. „Planuojama, kad iki metų pabaigos Kretingoje bus įrengta visų matmenų dirbtinė futbolo aikštė“, – neabejojo LFF generalinis sekretorius.

Rajono vadovo A. Kalniaus teigimu, greta Kretingos stadiono atsirasiančioje dirbtinės dangos futbolo aikštėje šiuo metu baigiami pagrindo įrengimo darbai ir, rangovui baigus visus darbus, jų kokybė bus tikrinama į pagalbą pasitelkus LFF specialistus.


Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai mokėsi naudotis defibriliatoriumi, atlikti širdies masažą.

Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai-gelbėtojai gerino pirmosios pagalbos suteikimo įgūdžius. Mokymuose dalyvavo Salantų, Darbėnų, Kartenos ir Baublių ugniagesių komandos. „Norėjome atnaujinti savo įgūdžius, nes jų dažnai prireikia“, – teigė priešgaisrinės tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis.

Pagal statistiką, daugiau kaip 80 proc. žuvusiųjų galėjo būti išgelbėti, jeigu jiems būtų laiku ir profesionaliai suspėta suteikti pirmąją pagalbą.

Net 37 šios tarnybos ugniagesiai drauge su administracijos darbuotojais pirmosios pagalbos kursų metu formavo gelbėjimo įgūdžius. Mokėsi, kaip naudoti defibriliatorių, kaip atlikti širdies masažą.

„Mokėti naudotis defibriliatoriumi, manau, yra reikalinga. Iš pradžių atrodė sudėtinga, tačiau ugniagesiai susitvarkė puikiai“ , – kalbėjo N. Ciparis.

Ugniagesiai taip pat imitavo bandymą padėti užspringusiam žmogui. Mokymuose buvo naudojama užspringimo liemenė, kuri padeda išmokti teisingai atlikti pilvo spustelėjimus – Heimlicho manevrą. Dar mokėsi, kaip imobilizuoti galūnes, tvarstyti žaizdas, kaip elgtis, esant nudegimams, gyvatei, erkei, plėšriems gyvūnams įkandus.

„Tokių įgūdžių mūsų darbe prireikia dažnai – per avarijas, kai dega gyvenamasis namas ir panašiai“, – tikino N. Ciparis. Mokymus vedė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kretingos skyriaus vadovė Roma Varnelienė.

„P. n.“ informacija


Pranciškonų gimnazijos abiturientai savo rankose atestatus jau laikė penktadienį.

Kretingos rajono abiturientus jau pasiekė egzaminų rezultatai, kurie vienus pradžiugino, kitus – ne itin. Šiemet maksimalų – 100 balų – įvertinimą gavo 9 rajono mokiniai: 6 Pranciškonų ir 3 Salantų gimnazijų auklėtiniai. Neišlaikiusiųjų taip pat buvo.

Egzaminus iš viso laikė 353 abiturientai (neįskaičiuojant Kretingos technologijos ir verslo mokyklos moksleivių).

Nepatenkintų gautais egzaminų rezultatais netrūko. Apeliaciją dėl brandos egzaminų vertinimų pateikė 21 abiturientas. Daugiausiai – 15 dvyliktokų – pateikė dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vertinimo, mažiausiai – 1 abiturientas dėl istorijos egzamino.

Lietuvių kalbos egzaminą pasirinko daugiausiai moksleivių. Lietuvių kalbos įskaitą laikė 397 abiturientai. Daugiausiai – 127 – įskaitą laikė Pranciškonų gimnazijos abiturientai, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos – 97, kitų gimnazijų – Salantų – 20, Vydmantų – 22, Darbėnų – 23, Kretingos rajono švietimo centro – 42, Kretingos technologijos ir verslo mokyklos – 66 abiturientai.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą rajone laikė 124 abiturientai, iš jų 9 neišlaikė, maksimalaus įvertinimo negavo nė vienas dvyliktokas. Valstybinį brandos egzaminą laikė 269 abiturientai, neišlaikė – 34, maksimalaus įvertinimo negavo nė vienas jaunuolis, o daugiau kaip 86 balus – 21 mokinys.

Valstybinį anglų kalbos brandos egzaminą pasirinko 300 rajono abiturientų, neišlaikė – 17: 3 – Pranciškonų, 9 – Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų ir 4 – Kretingos technologijos ir verslo mokyklos dvyliktokai. Tačiau čia sulaukta ir daugiausiai maksimalų įvertinimą gavusių abiturientų, jų – 7: 100 balų gavo 3 Salantų gimnazijos abiturientai – tai Marijus Žilinskis, Kotryna Meškytė, Martynas Kazakevičius ir 4 Pranciškonų gimnazijos auklėtiniai – Milda Leščiauskaitė, Akvilė Lūžaitė, Augustas Šipavičius, Liutauras Vyšniauskas.

Matematikos valstybinį brandos egzaminą pasirinko taip pat nemažai jaunuolių. Beveik 20 proc. laikiusių – 45 iš 248 – matematikos valstybinį egzaminą jo neišlaikė. Tik Pranciškonų gimnazijos auklėtinė Simona Armalytė gavo maksimalų 100 balų įvertinimą. Daugiausiai – 119 – abiturientų, surinko nuo 16 iki 35 balų.


Valstybės dieną Kaune įvyko jau tradicija tapęs festivalis „Operetė Kauno pilyje“. Ta proga kauniečiai stebėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatytą Viačeslavo Ganelino miuziklą „Velnio nuotaka“. Kartu su šio teatro orkestru scenoje pasirodė ir kretingiškis Dovydas Šulskis.

Jaunuolis nuo praėjusio rugsėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) studijuoja džiazo būgnų specialybę. Nors studijos daugumai gali atrodyti labai lengvos ir paprastos, tačiau, pasak Dovydo, studijuojant muziką yra labai daug juodo darbo: „Per mokslo metus kasdien būgnais groju apie 6–7 valandas“.

Pasibaigus pirmam studijų kursui vaikinas svarstė, kokia veikla galėtų užsiimti vasarą: Vilniuje jis dalyvavo keliuose nedideliuose koncertuose, o pajūry jam stigo veiklos. Dovydas atskleidė netikėtai sulaukęs skambučio iš Viačeslavo Krasnopiorovo, pedagogo, pas kurį mokėsi Kretingos meno mokykloje. Šis jaunuoliui pasiūlė prisijungti prie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro atlikti miuziklą „Velnio nuotaka“ ir dalyvauti tarptautiniame festivalyje „Operetė Kauno pilyje“.

Vaikinas nutarė pabandyti. Ir, nors jo partija iš pirmo žvilgsnio atrodė nesudėtinga, tačiau pasirengti šiam koncertui Dovydui buvo iššūkis.

Atlikti „Velnio nuotaką“ muzikantui patiko – groti teko beveik visą miuziklą, nebuvo didelių pauzių, o ir jo partija buvo kupina kontrastų. „Iki koncerto vyko trys repeticijos. Muzikuoti su dirigentu, stebėti ir jausti kitus žmones man reikėjo daug pastangų. Pirma repeticija buvo tikrai sudėtinga. Labai džiaugiuosi, kad ir pats dirigentas – Martynas Staškus – ir visas orkestras mane palaikė, įvardijo visas pastabas, ką reikia patobulinti“, – prisiminė D. Šulskis.


Iš policijos suvestinių

  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGA

LAZDYNŲ g. liepos 11 d. apie 12.05 val. 1994 m. gimęs vaikinas, būdamas blaivus, atbuline eiga vairuodamas automobilį „Renault Master“, partrenkė staiga į važiuojamąją kelio dalį išėjusį blaivų pėsčiąjį, gimusį 1926 m. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų senjoras buvo pristatytas į Kretingos ligoninės priėmimo skyrių, kur jam diagnozuotas dešinio šlaunikaulio gūbrinės dalies lūžis.

Parengė Edita KALNIENĖ


Kretingos sporto mokyklos auklėtinis Kasparas Jonauskas su pasaulinio lygio krepšinio žvaigžde Jonu Valančiūnu.

Pasaulinio lygio krepšinio žvaigždė profesionalioje Šiaurės Amerikos krepšinio lygoje (NBA) rungtyniaujantis krepšininkas Jonas Valančiūnas šiemet ir vėl talentingiausius 16–17 metų jaunuolius sukvietė į savo vardo treniruočių stovyklą. Joje dalyvavo ir Kretingos sporto mokyklos auklėtinis Kasparas Jonauskas, treniruojamas Vytauto Šližiaus.

Stovyklaujančius vaikinus krepšinio įgūdžių ir paslapčių mokė tokie žinomi specialistai, kaip pirmasis Jono Valančiūno treneris Gintautas Regina, Kauno „Žalgirio“ treneriai Darius Maskoliūnas ir Justinas Grainys, treneriai Arvydas Gronskis, Martynas Stankovičius, Sinilga Bartaševičiūtė ir Deividas Rinkevičius. Stovykloje didelis dėmesys buvo skiriamas puolimo įgūdžiams mokytis, puolimo „1×1“ bei komandinių puolimo veiksmų „2×2“ ir „3×3“ be užtvarų bei naudojant užtvaras žaidėjams tobulinimui.

J. Valančiūno stovyklos dalyviai gavo sportinės aprangos kompanijos „Nike“ aprangą, kojines ir kuprines.

„Kasparas jau nebe pirmą kartą yra kviečiamas į šią stovyklą, ir tikiuosi, kad įgytą patirtį jis panaudos siekdamas sėkmingos krepšininko karjeros“, – auklėtinio pasiekimais pasidžiaugė V. Šližius.

„P. n.“ informacija


Neringos miesto garbės piliečio regalijas Valdui Adamkui įteikė meras Darius Jasaitis.

Praėjusį sekmadienį Nidos

Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia buvo pilnut pilnutėlė neringiškių ir kurorto svečių. Tądien čia kadenciją baigusiam Lietuvos Respublikos prezidentui Valdui Adamkui po šv. Mišių iškilmingai buvo įteiktos Neringos miesto garbės piliečio regalijos. Tomo Mano festivalio ir Kuršių nerijos globėjas

V. Adamkų su Kuršių nerija sieja ypatingas ryšys: Prezidentas nuo 1999 m. yra Nidoje kasmet organizuojamo tarptautinio Tomo Mano (Thomas Mann) festivalio globėjas. Šeštadienio vakarą V. Adamkus pasveikino jau 23-ią kartą surengtos šios menų šventės dalyvius. Kasmet su ponia Alma Adamkiene festivalio atidarymą pagerbiantis Prezidentas Valdas Adamkus yra ne vieną kartą dalyvavęs ir festivalio diskusijose, jo parengti pranešimai išspausdinti ir T. Mano kultūros centro leidžiamame kultūros almanache „Nidos sąsiuviniai“. V. Adamkus apie Tomą Maną, jo svarbą Kuršių nerijos žemei yra pasakęs: „Tomas Manas savo darbais ir savo mąstymo elegancija visada buvo ir bus svarbiausias kultūros diduomenės atstovas, ir tai didelė istorijos ir lemties dovana Neringai, mūsų kraštams ir mūsų kultūroms, ir mūsų žmonėms. Dalinkimės Tomo Mano mokykla ir mokykimės jį išgirsti.“

Neringos miesto garbės piliečio vardą šio miesto Savivaldybės taryba V. Adamkui suteikė gegužės 30 d. Tomo Mano kultūros centro teikimu. „V. Adamkaus dėmesys festivaliui suteikia svarumo ir kokybės ženklą“, – per iškilmę bažnyčioje kalbėjo Tomo Mano kultūros centro, muziejaus ir festivalio vadovė Vitalija Teresė Jonušienė. V. Jonušienė akcentavo stebėtinai platų V. Adamkaus vertybių spektrą ir vieną svarbiausių jo veiklos sričių – aplinkos ir gamtos apsaugą. 1988 m. V. Adamkui suteiktas tarptautinis gamtosaugos apdovanojimas už išskirtinius nuopelnus tarptautinėje plotmėje, V. Adamkus yra apdovanotas JAV aplinkos apsaugos agentūros aukso medaliu, gavęs JAV prezidento apdovanojimą už pasižymėjimą aplinkosaugos tarnyboje, 2003 m. jam buvo suteiktas UNESCO Geros valios ambasadoriaus žinių visuomenei titulas. Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 2000 m. buvo įrašyta Kuršių nerija. V. Adamkus neliko abejingas Kuršių nerijos gamtosaugos ir aplinkosaugos problemoms. „Būdamas Prezidentu ir vėliau jis atvirai pasisakydavo prieš tilto į Kuršių neriją statymą, prieš nelegalias statybas, asmeniškai išgyveno Kuršių nerijoje 2006-aisiais kilusį gaisrą“,– kalbėjo V. Jonušienė.

Neringos miesto garbės piliečio regalijas V. Adamkui įteikė Neringos miesto savivaldybės meras Darius Jasaitis. „Bet kokiu oru, netausodamas sveikatos kasmet su ponia Alma atvyksta į festivalį. Vien jo atvykimas prikviečia svarbius pasaulio žmones“, – sakė meras, priminęs, kad Tomo Mano festivalyje yra dalyvavęs ir Vokietijos prezidentas. D. Jasaitis padėkojo V. Adamkui, kad jo pastangomis nidiškiai šiandieną geria švarų vandenį ir nuotekomis nebeteršia marių.


Scenoje – mažieji kaimo saviveiklininkai (iš kairės) Eva Stonkutė, Tomas Butkus ir Iveta Servaitė.

Su grupės „Dinamika“ dainomis, grupės „Skambesys“ šėlsmu gegužinėje bei vidurnaktį dangų raižančiomis fejerverkų ugnimis Kalniškiuose nugriaudėjo šventė „Šiapus ir anapus Alantos“.

Sportininkus sutelkė rungtys

Kaime gyva jau buvo nuo pat ryto: sporto entuziastai žaidė krepšinį, tinklinį, kas norėjo, dalyvavo šaudymo ir smiginio rungtyse, vaikinai, kurių amžius iki 18 metų, ištvermę išbandė kilnodami 16-os, o vyrai – 24 kg svarstį.

Svarsčio kilnojimo rungtyje tarp vaikinų nenugalimas buvo Edmundas Mažeikis, tarp vyrų – Artūras Šlyžius. Tačiau 8 kg svarstį kilnojo ir moterys. Nė viena jų nesugebėjo pralenkti Lenos Narvilaitės, iškėlusios 120 kartų.

Moterys varžėsi dar ir trinkos laikymo rungtyje – ilgiausiai pavyko išlaikyti Eugenijai Beržonskienei. Ir mergaitės, ir berniukai lenktyniavo, kam geriausiai seksis šokinėti per šokdynę. Pergale džiaugėsi Roberta Paulikaitė. Smiginio rungtyje merginų ir moterų grupėje nugalėjo Danutė Gaudutienė, o berniukų ir vyrų grupėje – Kęstutis Astrauskis.

Merginų ir moterų grupėje šaudymo rungtyje triumfavo Aušra Gedgaudienė, vaikinų ir vyrų grupėje – Edvinas Gaudutis. Krepšinio „3x3“ varžybose nugalėtojais tapo komanda, pagal kaimo pavadinimą Lubiai žemaitiškai pasivadinusi „Lobe“. Tai broliai Karolis ir Mantas Venckai, Julius Beinoras ir Ruslanas.


Kūlupėnų bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė džiaugėsi žmonių noru prisidėti prie šventės rengimo.

Jau tradicija tapusi, kasmet visą bendruomenę sutelkianti, vasaros šventė ir šiemet įvyko Kūlupėnuose. Kadangi 2019-ieji paskelbti Žemaitijos metais, šventėje netrūko akcentų, susijusių su šio etnograinio regiono papročiais ir tradicijomis.

Kūlupėnų bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė džiaugėsi, kad ruošiantis šiam renginiui sulaukė labai daug iniciatyvių žmonių. „Vasaros šventė – didžiausias metų renginys Kūlupėnuose, reikalaujantis daug minčių, idėjų ir lėšų. Organizuojant šventę išsikėlėme tikslą išsaugoti ir puoselėti vietines tradicijas, kulinarinį paveldą, tarmę, papročius, folklorą. Džiugu, kad organizatoriai sulaukė savanorių pagalbos.

Bendruomenės nariai, ypač jaunimas ir jaunos šeimos savanoriškai prisidėjo prie šventės organizavimo. Sceną papuošė dvi šeimos iš kaimyninio Tintelių kaimo – Jurgita ir Edmundas Griciai bei Jolita ir Darius Drąsučiai, renginio dieną lauko gėlių scenai puošti atnešė Irma Benetienė. Atrodė, kad ir akmuo, rengiantis šventei, kruta“, – gerus žodžius bendruomenės nariams skyrė J. Mačernienė.

Šventę bendruomenė surengė bendradarbiaudama su kitomis Kūlupėnuose veikiančiomis įstaigomis bei organizacijomis – Kretingos rajono kultūros centro Kūlupėnų skyriumi, Kūlupėnų seniūnija, Motiejaus Valančiaus pagrindine mokykla. Organizatoriai ypač dėkingi Kūlupėnų seniūnijos ūkio reikalų specialistui Petrui Kazlauskui ir jo darbščių vyrų komandai, be kurių pagalbos būtų buvę sunku surengti šventę. „Ši šventė kaime – renginys, sulaukiantis daug žiūrovų ir dalyvių, suburiantis norinčius pabendrauti ir prasmingai praleisti laiką. Renginyje susitinka seniai nesimatę, užsimezga ir naujos draugystės“, – teigė Kūlupėnų bendruomenės pirmininkė.


Pagerbti sodybų aplinką gražiai tvarkantys gyventojai.

Liaudiška ir estradinė muzika, skanumynai bei ūkininkų ūkiuose pagamintos kaimiškos gėrybės, apdovanotų sodybas gražiai puoselėjančių, taip pat garbingus jubiliejus pasitikusių vietinių žmonių plačios šypsenos, – tokie tad buvo pagrindiniai savaitgalį Šukėje nuvilnijusios vasaros šventės „Sodžiaus takais“ akcentai.

Kam medaus, kam puokštę gėlių

Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus vedėjos Violetos Ruikienės žodžiais, kaimas šeštadienį bruzdėjo jau nuo pat ankstyvo ryto – sceną ir jos prieigas ruošti, iš Aldonos Puodžiūnienės, Irutės Barasienės ir Onos Turauskienės užaugintų gėlių puokštes, kuriomis bus apdovanoti jubiliatai bei sodybų puoselėtojai, kurti sušoko ir aktyvus bendruomenės jaunimas.

Pasak vedėjos, galbūt kai kurie žmonės mano grožį kuriantys tik dėl savęs, bet iš tikrųjų taip nėra. Gražindami savo namų aplinką, jie gražina visą kaimą, o gražindami kaimą – seniūniją, rajoną ir Žemaitiją. Tarp tokių buvo paminėti ir padėkomis apdovanoti Liuda ir Juozas Martinkai iš Kašučių, Adolfina Viskontienė, sodybos savininkai Aušra ir Darius Kazlauskai iš Vaineikių, Virgilija ir Artūras Turauskiai, Onutė ir Povilas Turauskiai, Laura ir Mindaugas Norkai, Darutė ir Rimantas Ruikiai, Stasys ir Genutė Lomsargiai iš Šukės.

Po gėlę kaip pagarbos simbolį, o plojimų energiją kaip palinkėjimą sveikatos renginio vedėja plungiškė Irena Stražinskaitė-Glinskienė kartu su V. Ruikiene sakė skiriančios 90-mečius šiemet mininčioms Stasei Kartavičienei ir Aleksandrai Tamošauskienei, 80-mečius minintiems Viktorijai Brazdauskienei, Juozui Brazdauskui, Anastazijai Benetytei ir Romui Žiliui, 70-mečius švenčiantiems Jonui Domarkui, Antanui Radikui, Justinui Riniui, Danutei Anusaitei, Virginijai Bručkienei, Broniui Miliui, 60-mečius pasitinkantiems Alfonsui Jonušui, Genutei Šalnienei, Aldonai Paškevičienei bei Gedeminui Barkauskui.

Anot renginio vedėjų, kiekvieną šeimą aplanko džiaugsmas, kada ji susilaukia mažylio. Tačiau gali būti, kad dar didesnė laimė užlieja močiučių širdis sulaukus anūkų ir proanūkių. Tapus Jorio „probabūne“ buvo pasveikinta Liuda Paulienė. Pasveikinta ir Aušra Kazlauskienė, kuri turi anūkę Arielę, Sofija Beniušienė – gimė anūkas Patrikas, Bronė Venslovienė – gimė anūkė Kotryna, Albertas Martinkus – anūkės Rūtos gimimo proga.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas