Pajūrio naujienos
Help
2019 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną0°C debesuotumas 16 %
Naktį-2°C debesuotumas 91 %
Apklausa

"Metų žmogaus 2019" rinkimai

Marius MEŠKAUSKAS
Aušra KUNDROTIENĖ
Dalia BRUŽIENĖ
Indrė JUODEIKIENĖ
Benediktas JURČYS
Arnas KARUŽAS
Kristina RIMIENĖ
Birutė STALMOKIENĖ
Julius KANARSKAS
Nijolė RAUDYTĖ
Juozas PELIONIS
Simas KONČIUS
Apklausa

Ar jums patinka kalėdinių eglių lenktynės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1375) 2019-07-26

Jekaterina Labanauskienė teigė, kad žydinčių gėlių buvo pasodinta atsižvelgus į nuomonę kretingiškių, daugiamečiuose gėlynuose norėjusių matyti daugiau spalvų.

Gyventojų komentarai apie ne vienerių metų problema tapusius Kretingos daugiamečius gėlynus širdį užgavo ir nuo šio pavasario pagal sutartį su miesto seniūnija jais besirūpinančiai 34-erių apželdinimo specialistei Jekaterinai Labanauskienei.

Gėlynas – ne butas

Jos nuomone, gėlynas – ne butas, kuriame, dizaineriui sukūrus interjerą, iškart galima įvertinti rezultatą. Įrengus gėlyną, kad pamatytum tikrąjį jo grožį, reikia nemažai kantrybės ir laiko, nes ką tik susodinti daugiamečiai augalai, papiltas mulčas ir tįsantys laistymo „šlangai“ gero įspūdžio taip greit, kaip norėtųsi, nesudarys. Be to, ir kerui pradėjus žaliuoti, dar nesuprasi, koks augalas iš jo užaugs.

Viešojoje erdvėje Jekaterina yra mačiusi nuotraukų su pasiūlymais, kaip, kretingiškių manymu, turėtų atrodyti miesto gėlynai. „Įkelia nuotraukas, kuriose nufotografuota ryškiais augalų ornamentais arba iš gėlių sudėliotomis raidėmis papuošta aplinka prie pilių ar dvarų parkuose kur nors Prancūzijoje, Italijoje ar Austrijoje. Bet juk dvaro parkas yra viena, o miesto aikštė – kita. Kas tinka ten, visiškai netinka čia“, – akcentavo J. Labanauskienė.

Jos nuomone, be reikalo Kretinga kartais lyginama ir su Lietuvos kurortais – kaimynine Palanga arba Druskininkais, kurių erdvėms išryškinti skiriamos kosminės sumos – kad tik pritrauktų kuo daugiau nusifotografuoti norinčių turistų.

Į vyro gimtinę Kretingą prieš 10 metų iš Klaipėdos atsikrausčiusi Jekaterina gėlynų per tą laiką čia regėjo visokių. Viename Rotušės a. esančių namų gyvenanti jauna moteris ir anksčiau, išėjusi pasivaikščioti, sakė, į juos kreipdavusi dėmesį, kaip atrodo, apžvelgdavusi iš savo balkono antrame aukšte. O kai 2015-aisiais kraštovaizdžio architektas projekto autoriaus Petras Daukantas gėlynus sugalvojo visiškai kitokius – pagal naują ir Lietuvoje įsigalinčią kraštovaizdžio dizaino kryptį, – nuoširdžiai apsidžiaugė. Visos naujovės, Jekaterinos žodžiais, ir atplūsta iš užsienio. Vokietijos miestuose kitokių gėlynų nė nebepamatysi, ten taip pat pagrindinis augalas, kaip pas mus dabar, – kraujažolė, smilga. „Ir visiems ten gražu, ir visi patenkinti“, – pridūrė J. Labanauskienė.

Anot jos, kartais žmonės pyksta dėl nepjaunamos žolės, nesugrėbiamų lapų miesto parkuose, o štai užsienyje vis labiau grįžtama prie natūralumo. Pavyzdžiui, Danijos parkuose iki rugsėjo pabaigos ir žolė, ir nukritę medžių lapai specialiai paliekami, nes tai – ne tik naudingas paklotas, bet ir natūrali paukščių perėjimo bei vabzdžių buveinė.


Renalda SABULIENĖ:

– Iš pradžių valdantieji „valstiečiai“ žadėjo, kad nebus žiūrima į partijas, kad Vyriausybėje dirbs profesionalai. Bet po Prezidento rinkimų viskas apvirto aukštyn kojom. Dėl vietoj buvusių ministrų dabar siūlomų naujų trijų asmenybių Prezidentas galutinio žodžio dar nedavė, sakė, pirmiau susipažins su ankstesne jų veikla, tad, tikiuosi, apsispręs teisingai. Galėtų ir nekeisti. Kol nauji „įsivažiuos“, eis laikas, o sprendimai nebus priimami.

Vytautas GAURONSKIS:

– Kad Premjeru patvirtino Skvernelį, – gerai. Bet kodėl geresnius ministrus keisti į prastesnius? Vien faktas, kad žemės ūkio ministrą keičiantis Andrius Palionis pasirašė pataisą, kad visiems Seimo nariams būtų mokamos rentos, o į vidaus reikalų ministrus dabar siūlomas Jaroslavas Narkevičius dėl lenkų problemų Lietuvoje žadėjo sukelti „Maidaną“, kalba patys už save. Aurelijų Verygą, kuris iš žmonių atėmė jiems įprastus vaistus, tegu keičia.

Viktoras VASILEVIČ:

– Politika apskritai nėra mano mėgstama sritis, į kurią norėčiau gilintis. Kiek žinau, Premjeras Prezidentui pritarti arba nepritarti teiks naujų žemės ūkio, vidaus reikalų ir susisiekimo ministrų pavardes. Jeigu manoma, kad iš dabar esamų šiuos postus užimančių asmenų naudos nėra, tai tegul tik keičia, nuo to visiems bus geriau. Bet, mano galva, susisiekimo ministras Rokas Masiulis galėtų likti savo poste – ramus, protingas vyras, sprendžiant iš žiniasklaidos, dirba gerai.

Virginija SABONIENĖ:

– Ar pasitikiu formuojama Vyriausybe? Nežinau, kiek valdžia apskritai pasitikėti galima – prieš rinkimus visi kandidatai per galvas verčiasi, nori pasirodyti patrauklūs, tik po kurio laiko mes juos arba toleruojame, arba ne. Manau, ir Prezidentui Gitanui Nausėdai apsispręsti nebus lengva. Mano nuomone, kai iki kitų Seimo rinkimų beliko tiek nedaug laiko, nereikėtų nieko keisti, tegul darbus pabaigia tie, kurie pradėjo.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Praėjusi žiema Topolių mikrorajone Kretingoje. Kada Savivaldybė sumokės už seniai ištirpusio pernykščio sniego valymą, tebėra neaišku.

Praėjusią žiemą sniegui Kretingos mieste valyti Savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“ išleido 155 tūkst. eurų – daugiau negu dvigubai lyginant su ankstesne žiema. Toks išlaidų šuolis užkliuvo Savivaldybės valdžios naujokei. Inicijavo komiteto posėdį

Įtarimų, kad pinigai sniegui Kretingoje valyti galėjo būti „išpūsti“, kilo pirmąkart į Kretingos rajono savivaldybės tarybą su visuomeniniu rinkimų komitetu „Kretingos kraštas“ išrinktai Vaidai Jakumienei, tarybos Kontrolės komiteto narei. Aiškintis lėšų panaudojimo skaidrumą buvo sušauktas Kontrolės komiteto posėdis.

Neigė perteklinį išlaidavimą

Sniegui nuo gatvių, šaligatvių ir kelių valyti Savivaldybės biudžete visoms 9 seniūnijoms buvo numatyta 80 tūkst. eurų. Atskira pinigų eilutė biudžete yra skirta gatvėms, keliams laistyti, šie pinigai seniūnijoms išdalinami proporcingai jose esančių gatvių, kelių ilgiui, kai pinigai sniegui valyti yra bendroje sumoje, iš kurios seniūnijoms pagal poreikį juos dalina Savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos opozicijai priklausanti Kontrolės komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė netruko pastebėti, kad pernykštę žiemą išlaidos sniegui valyti išaugo ne vien Kretingos miesto, bet ir kitose seniūnijose. Tą patvirtino ir Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, pareiškusi, kad kitų 8 seniūnijų bendros sąnaudos šiai reikmei šoko nuo 6 iki 32 tūkst. eurų, t. y. daugiau kaip 5 kartus. Per komiteto posėdį pasigirdo balsų, kad praėjusią žiemą gatvių, kelių priežiūra brango ir dėl rinkimų metų, nes gatvės, keliai galėjo būti itin kruopščiai valomi norint įtikti rinkėjams.

Kretingos miestą pagal sutartį su miesto seniūnija prižiūri Savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“. Įmonės Aplinkos, gatvių ir apšvietimo priežiūros skyriaus vadybininkas Stasys Perkauskas, ekonomistė Vaiva Lukošienė tikino, kad tvarkant Kretingą žiemą išlaidaujama nebuvo, o išaugusias išlaidas lėmė gausiau negu ankstesnę žiemą iškritęs sniegas, skirtingos dviejų pastarųjų žiemų meteorologinės sąlygos. „Kretingos komunalininkas“ dirbo 55 dienas, kelininkai – 75-ias“, – argumentą neigiantį išlaidavimą pateikė jie.

S. Perkauskas atmetė ir įtarimus dėl galimo darbų prirašymo tvirtindamas, kad sniego valymo mašinose yra maršruto navigacinė įranga, ji kaupia apie atliktą darbą informaciją, ją galima patikrinti. „Darbų ataskaitas, grįžus vairuotojams, darome kiekvieną dieną ir iškart jas persiunčiame seniūnijai“, – aiškino „Kretingos komunalininko“ specialistai. Keliams, gatvėms barstyti druską įmonė perka iš regiono kelius prižiūrinčios įmonės. Druskos apskaita taip pat esanti griežta. „Ateinančią žiemą bus dar griežčiau – čekį išmuš iškart pasvėrus kaušą su druska“, – tarė S. Perkauskas. Iš 155 tūkst. eurų, išleistų sniegui Kretingoje valyti, 76 tūkst. komunalininkai sumokėjo už medžiagas.

„Kretingos komunalininkas“ nuo 2018 m. sausio mėnesio taiko naujus Savivaldybės tarybos padidintus miesto priežiūros paslaugų įkainius. Įmonės atstovai teigė išanalizavę kitų šalies miestų analogiškus įkainius. „Palangos komunalininkai eina į tarybą dėl įkainių didinimo“, – pastebėjo V. Lukošienė, leidusi suprasti, kad „Kretingos komunalininko“ dabartiniai įkainiai yra pagrįsti. Tam pritarė ir Kontrolės komiteto narys Dovydas Bajoras, akcentavęs, kad, lyginant skirtingų įmonių atskirus įkainius, vieni yra didesni, kiti mažesni, tačiau vertinant vidurkius didelių skirtumų nesą.

Nagrinėdama žiemos laikotarpio „Kretingos komunalininko“ apskaitos dokumentus, V. Jakumienė aptiko neteisingai už atliktus darbus Kretingos miesto seniūnijai išrašytą 5,167 tūkst. eurų sąskaitą. Patikinusi, kad klaida buvo netyčinė, V. Lukošienė patvirtino, kad įmonė ją ištaisė.


Kartenoje gyvenantis Viktoras Mačernis džiaugėsi paties išskaptuotu ąžuoliniu baubliu ir teigė, kad šis kūrinys – išskirtinė sodybos puošmena.

E. ir V. Mačerniai pasakojo, kad ši sodyba – Viktoro tėvų, namui daugiau nei šimtas metų, jis pastatytas 1900 metais. Ilgą laiką šeima iš Klaipėdos į Karteną atvykdavo vasaromis arba savaitgaliais, o nuolat miestelyje Mačerniai pradėjo gyventi prieš ketverius metus, kai Elena Mačernienė išėjo į pensiją. Persikėlę gyventi į Karteną, Mačerniai suremontavo kieme buvusį pieninės pastatą, kuris sodybai suteikė dar daugiau jaukumo.

Pasak pašnekovų, aplinkos tvarkymas jiems nesvetimas. „Sodyboje gali plušėti nuo ryto iki vakaro. Pjauti žolę, ravėti gėlynus, juos prižiūrėti reikalauja nemažai laiko, tačiau norisi gražios aplinkos. Nors dabar jau abu esam laisvi nuo ryto iki vakaro, vis dėlto kartais laiko pritrūksta“, – tikino E. Mačernienė.

Moteris teigė, kad jai labiausiai patinka tulpės ir rožės. Pastarųjų kerų šioje sodyboje netrūksta, vienam jų – daugiau nei pusšimtis metų. Pasak pašnekovės, vasaros pradžioje sodybą puošė gausūs bijūnų žiedai. „Dar norėčiau įsigyti levandų – jos man labai patinka“, – ateities planus atskleidė sodybos šeimininkė. E. Mačernienės puoselėjamus gėlynus juosia Juozo Želvio pinta tvora iš karklų vytelių.

Sodybos kiemą taip pat puošia V. Mačernio pagamintas baublys. Vyras prisiminė, kad grįžus jo šeimai iš tremties 1959 metais, žaibas trenkė į šį ąžuolą ir maždaug apie penkiasdešimt metų medis puvo iš vidaus, ilgainiui šakos, nebeišlaikiusios svorio, nulūžo. „Nusprendžiau šį ąžuolą nupjauti ir jo dalį parsivežti namo. Šį sumanymą įgyvendinti prireikė daug pastangų, medis svėrė daugiau nei tris tonas, mašina jo nepakėlė, tad turėjom jį sutrumpinti“, – tvirtino pašnekovas.


Per 20 metų ūkininkaujantis Stasys Sandaras džiaugėsi, kad vairuotojai tampa tolerantiškesni.

Kretingos rajono ūkininkai turi pasirūpinti ne tik derliumi, bet ir transporto priemonių technine būkle. Viešajame eisme dalyvaujančiai ūkio technikai yra keliami ir priešgaisrinės saugos reikalavimai, ir akcentuojamas Kelių eismo taisyklių (KET) laikymasis. Taip siekiama išvengti skaudžių nelaimių, kurių jau pasitaikė ir šiemet.

Situacija gerėja

Per 20 metų ūkininkaujantis Stasys Sandaras šiemet į laukus pjauti javų išvažiavo anksti – liepos 14 d. „Kol kas viskas klostosi neblogai“, – situaciją dėl derliaus apibūdino jis.

Penkis traktorius ir du kombainus turintis vyras tikino, kad kelyje situacija gerėja ir nedideliu, 30 km/val., važiuojančius traktorius vairuotojai draugiškai aplenkia ir jų „neužpypina“: „Vairuotojai darosi tolerantiškesni. Mes taip pat stengiamės esant galimybei pasitraukti į šoną arba sustoti šaligatvyje, taip praleidžiant kitus vairuotojus.“

Praėjusiais metais ūkininkas turėjo ir vieną nedidelį eismo įvykį. „Išvažiuodamas iš šalutinio kelio šiek tiek iškišau traktoriaus priekinę dalį ir moteris atsitrenkė į padangą. Žinoma, buvo įmanoma ir apvažiuoti mane, nežinau, kodėl taip nepadarė“, – prisiminė S. Sandaras.

Norėdamas išvengti nelaimių, vyras stengiasi laikytis Kelių eismo taisyklių: „Kai važiuojame pagrindiniu keliu, pjovimo aparatas yra vežamas ant vežimėlio, o lauko keliukais, žvyrkeliais ir tais atvejais, kai užgriebis neviršija 6 metrų ilgio, yra leidžiama važiuoti keliu.“

Ūkininkas tikino, kad rūpinasi ir savo vežamu kroviniu: „Užsandariname, juk nenorime savo derliaus veždami ant kelio barstyti. Auginti ir išberti kažkur yra gaila. Turime ir naujų, ir senesnių priekabų, bet visos jos – techniškai tvarkingos.“

Iš gyventojų nemažai skundų sulaukiama ir dėl sugadintos, apterštos kelio dangos. Ūkininkas teigė, kad prieš važiuodamas į gatvę stengiasi nuvalyti transporto priemonės ratus. „Ypač, kai lyja, labai svarbu nuvalyti padangas. Taigi ir žmona į kiemą nešvariomis padangomis neleis įvažiuoti“, – juokavo S. Sandaras.

S. Sandaras aprodė ir kombainuose bei traktoriuose esančius gesintuvus ir kitas gaisro atveju reikalingas saugumo priemones. „Kaimynui yra nutikusi nelaimė, kuomet abu savo gesintuvus teko panaudoti, – prisiminė jis, pridurdamas, kad naujoje žemės ūkio technikoje gaisras daugiausiai kyla dėl elektros gedimų, trumpų jungimų. – Lengvojoje mašinoje tiek daug elektroninės įrangos, kiek kombaine, nėra.“

Degė kombainas

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistas Alfonsas Vaišnoras atkreipė dėmesį, kad ūkininkai turi laikytis tam tikrų priešgaisrinių reikalavimų: „Kombainai pradeda kulti, todėl svarbu, kad juose būtų gesintuvai. Ugniagesiai gelbėtojai atlieka patikrinimus laukuose, nes būna taip, kad, vežant atlikti techninę patikrą, įsideda iš kitos transporto priemonės, bet vėliau gesintuvą išima.“

Vien tik per praėjusį savaitgalį šalies laukuose užsidegė 4 kombainai ir 2 ritinių presai. Kiekvienais metais ugnis sunaikina arba sugadina vidutiniškai apie 60 žemės ūkio technikos vienetų. Ne vienas toks gaisras išplito ir į javų laukus. Saugumo priemonių būtinybę įrodo ir liepos 24 d. Darbėnų seniūnijoje įvykęs gaisras, kuomet užsidegė kombainas. Nuo įkaitusio kombaino guolio užsiliepsnojo javų likučiai. „Ūkininkai ugnį prigesino gesintuvais, o ugniagesiai turėjo pabaigti aušinti įkaitusias konstrukcijas“, – apie pasiteisinusias saugumo priemones kalbėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė.

Kombaine kilęs gaisras išplito ir toliau – išdegė dar apie 1 ha ražienų. „Užtenka mažiausios kibirkšties, ir gaisras išplinta labai greitai“, – konstatavo S. Vasiliauskaitė, pridūrusi, kad, be gesintuvų, nedegaus audeklo, kastuvo, ūkininkai dar turėtų pasirūpinti, kad variklis nebūtų apibėgęs tepalais, kombainą ir kitą ūkio techniką valyti nuo javų likučių ir kitų degių medžiagų.


Talkon suėję žvainiškiai patys pastatė lauko sceną, kuri tarnaus ir bendruomenės renginiams, ir laisvalaikiui.

Šįmet žvainiškiai tradicinę vasaros šventę rengs jau nebe nuomotoje ar skolintoje lauko scenoje – jau beveik visiškai baigta statyti jų nuosava, užimanti 30 kv. m.

„Didesnės negalėjome statyti, nes mūsų teritorija patenka į Salantų regioninio parko plotus, o saugomose valstybės teritorijose reikalingi kitokie leidimai, kad nebūtų pažeistos rekreacinės zonos“, – kalbėjo šiomis statybomis besirūpinančios bendruomenės „Imbariškių draugija“ pirmininkė Daiva Stonkuvienė.

Scena pastatyta šalia Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus. Jos statyba, pasak pirmininkės, užtruko beveik metus ir atsiėjo apie 5,5 tūkst. eurų: „Tai – dar ne visa suma, nes kyla medžiagų kainos, o dar reikia teritoriją aplink sceną sutvarkyti, iškloti trinkelėmis“. Lauko scenos statybai pinigų skyrė Žemės ūkio ministerija, Kretingos rajono savivaldybė, lėšomis rūpinosi ir pati „Imbariškių draugija“ bei rėmėjai. Sceną savanoriškai statė patys bendruomenės žmonės: Antanas Stonkus, Darijus Kelpša, Gedeminas Stonkus, Justinas Bertašius, Vladas Budrys, Vladas Vaičius, Alvydas Daukša, Algis Daukantas, Augustinas Zaleckis, Juozas Baltaras, Gintautas Bertašius, Stasys Gaurylius. Talkininkams maistą, be bendruomenės pirmininkės Daivos Stonkuvienės, ruošė Vitalija Valančiutė, Olga Paulauskienė, Katrytė Pučkorienė.

Nors žvainiškiai jau seniai norėjo nuosavos lauko scenos, nes nuomotis mobiliąsias itin brangu, vis dėlto buvo ir šiomis statybomis nepatenkintų. „Sakė, kam reikia tokio statinio – juk čia pat Salantai, galima vykti švęsti ten. Daugiausiai prieštaravo bendruomenės nariai iš kitų kaimų“, – pastebėjo D. Stonkuvienė.

Naujojoje scenoje planuojama rengti šeimų, Kalėdų eglės įžiebimo šventes, poezijos vakarus ir kitus renginius, kuriuos galima rengti lauke. Kai nevyks joks renginys, čia laiką galės leisti Žvainių gyventojai, žaisti vaikai – statinys bus neaptvertas ir laisvai visiems prieinamas.

Gražina ŽILINSKAITĖ


Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė prie padovanotojo ananaso.

Kretingos muziejaus Žiemos sodą papildė naujas egzotinis augalas – kurmaitiškė Asta Tamošiūnienė sodui padovanojo savo pačios užaugintą ananasą su jau užsimezgusiu vaisiumi.

„Gyvename netoli muziejaus, dažnai lankomės Žiemos sode, labai domimės jo veikla, Kretingos istorija, todėl pagalvojome, kad reikia pagerbti muziejų ir sodą padovanojant ananasą jiems, o ne kažkam kitam. Be to, šie augalai namuose užima labai daug vietos“, – apie tai, kaip sugalvojo padovanoti Žiemos sodui tokį augalą, pasakojo moteris.

„Tiesiog vieną dieną man per Facebook‘ą parašė nepažįstama moteris, kad augina ananasus, turi jų daug, todėl norėtų padovanoti Žiemos sodui – kad daugiau žmonių pamatytų. Muziejaus lankytojams šis augalas dar nematytas, todėl tą dieną, kai jį atvežė į Žiemos sodą, visi jį apžiūrinėjo, – kalbėjo Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė. – Žiemos sode dirbančios moterys pasakojo, kad sodas yra labai seniai turėjęs ananasą, tačiau jis per renovaciją sunykęs.“

Kurmaitiškė šį ananasą užaugino iš pirkto parduotuvėje: nupjovė vaisiaus skrotelę, įsodino į vazoną ir ji tiesiog išleido šaknis. „Pamačiau internete paveiksliuką, kad galima iš ananaso viršūnės namuose užsiauginti šį augalą. Taigi, pasisodinau, jis išleido šaknis, ėmė augti, o po ketverių metų pamačiau, kad jis išleido tokį ūglį, iš kurio ėmė formuotis vaisius. Prireikė ketverių metų, kad jis išaugintų vaisių, nes jis visada augino tik didelius lapus“, – pasakojo moteris, jau šeštus metus auginanti šiuos augalus.


Derlius – auksinis, kainos – mažokos

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

„Gausus derlius džiugina, bet kainos galėtų būti didesnės“, – sakė ūkininkas Tomas Klapatauskas.

„Bijojom sausros. Jei dar kurį laiką būtų neliję, pasėliai laukuose būtų ir vėl išdegę, o rezultatas liūdintų kaip liūdino pernai“, – sakė Kūlupėnuose ūkininkaujantis Tomas Klapatauskas.

Gamta pasigailėjo

Tačiau po pastarųjų gamtos atsiųstų lietingų dienų pirmosios javapjūtės savaitės, sakė, teikia vilčių: ir orai palankūs, ir javų derlius, lyginant su pernykščiais metais, – didesnis keliskart.

Užvakar 4 ha ploto užimančiame lauke ketvirtą sezoną tarnaujančiu kombainu „Tucano 320“ Tomas kūlė kvietrugius, pakelėje grūdus išvežti į pagal sutartis superkančias įmones laukė draugo Audriaus Dauginčio vairuojamas traktorius su priekaba. Tačiau Audrius – ne vienintelis, kuris Tomui talkina išvežant parduoti šviežią derlių – namuose „signalo“, kada priekaba bus pripilta pilna, laukė tėvas Jonas Klapatauskas, o vakare, po savo tiesioginio darbo miškų ūkyje, prisidės ir brolis Darius.

„Vos spėju kulti – ir po 8, ir po 10 tonų kvietrugių iš hektaro šiemet byra“, – džiaugėsi 10 metų ūkininkaujantis vyras.

Per abu su tėvu Tomas turi 350 ha žemės, jų laukai išsidėstę Kūlupėnuose, Nasrėnuose, dar gabaliukas yra Raguviškiuose.


Kretingiškė Augustė Santockytė 73 tapybos darbus eksponuos Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje.

Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje nuo rugpjūčio 5 d. bus eksponuojama kraštietės 24 metų tapytojos Augustės Santockytės darbų paroda „Pojūtis“. Joje bus galima pamatyti 73 įvairaus dydžio paveikslus, iš kurių vienas bus eksponuojamas imituojant kūrybos procesą, ant molberto.

„Prie molberto bus padėta paletė, dažai, susiję su darbo eiga, kūrėjo aplinka“, – išskirtinę parodos detalę įvardijo kūrėja.

Pagrindiniai tapybos darbuose vyraujantys motyvai – gėlės. „Trys didžiausi paveikslai – gėlių laukai. Dažni motyvai – kūno detalės: lūpos, rankos, krūtinė ir panašiai“, – paveikslų turinį apibūdino A. Santockytė.

Parodoje vyraus moters, gėlių ir šiek tiek architektūros, maišto tematikos. „Bus ir keletas man svarbių darbų, parengtų dar mokykloje“, – atskleidė tapytoja.

Eksponuojami darbai yra rinktiniai. „Jie atspindi mano dabartinę pasaulėžiūrą, tačiau, kaip ir minėjau, – bus pakabinti ir keletas darbų iš mokyklos laikų, nes be praeities kūrinių nebūtų dabartinių. Mokykliniai darbai lyg „talismanas“, be kurių savo parodos neįsivaizduoju“, – tvirtino Augustė, pridūrusi, kad kūriniai daugiausiai skirti suaugusiems vyrams, moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir paaugliams.

Susitikimai su autore nebus rengiami, tačiau visi norintys kontaktus galės rasti parodoje. „Kam bus įdomu – galės „brūkštelti“, – sakė A. Santockytė. – Lankytojai galės ateiti jiems patogiu laiku ir ramiai, niekieno netrukdomi, apžiūrėti darbus. Paroda tiesiog veiks.“ Paroda „Pojūtis“ Kretingoje bus eksponuojama iki rugpjūčio 24 d.

Taip pat jaunos tapytojos parodos bus eksponuojamos ir Klaipėdoje, ir Palangoje. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje paroda bus atidaroma rugsėjo 1-ąją savaitę. „Ji bus perkeliama iš Kretingos, tad tematika ta pati, tik dėl erdvių dydžio skirtumo paveikslų skaičius kol kas nėra aiškus“, – paaiškino tapytoja.

Palangoje paroda veiks gruodžio mėnesį – vyks jungtinė trijų jaunųjų menininkų paroda Antano Mončio muziejuje. „Prioritetas teikiamas tokiems kūriniams, kuriuose vyrauja žiemos, skulptūros, akmenų motyvai. A. Mončys buvo skulptorius. Paroda erdvėje, kurioje jis gyveno, kūrė. Siužetai, manau, turėtų bent iš dalies atspindėti apliką, kurioje paroda bus eksponuojama“, – ateities planus atskleidė A. Santockytė.

„P. n.“ informacija


Edgaras Petrulis tvirtino, kad duetas su atlikėja Monique ir orkestru buvo svarbi patirtis, kurią jis prisimins ilgai

Kretingiškis Edgaras Petrulis liepos viduryje laimėjo atlikėjos Monikos Pundziūtės-Monique rengtą konkursą ir Vilniuje Valdovų rūmuose įvykusiame atlikėjos koncerte kartu su orkestru ir dainininke atliko kūrinį „Ateities žmogus.“

E. Petrulis teigė, kad šios atlikėjos kūrybinę veiklą stebėjo nuo pat jos karjeros pradžios, o paskelbtame konkurse sudalyvauti nedvejojo: „Labai džiaugiuosi jos kūryba. Monikai paskelbus konkursą, nutariau pasinaudoti šia galimybe. Viskas, ką reikėjo padaryti – tik pačiupti gitarą ir sugroti melodiją, nors, prisipažinsiu, vaizdo įrašo versija, kurią išsiunčiau, nebuvo pirmoji.“

Sužinojęs, kad tapo atrankos nugalėtoju, pašnekovas labai apsidžiaugė. „Pasirodymas su Monique man buvo vienas malonumas, ji – labai draugiškas ir mielas žmogus. Ir scenoje, ir už jos ribų su atlikėja bendrauti lengva ir jauku“, – gerų žodžių negailėjo vaikinas.

Jaunuolis tvirtino, kad prieš koncertą Valdovų rūmuose su atlikėja turėjo dvi repeticijas – vieną studijoje ir vieną prieš pat koncertą. „Koncerto metu prieš lipdamas į sceną patyriau jaudulį. Jaučiau atsakomybę gerai atlikti dainą, nes šis koncertas buvo svarbus Monikai, todėl jaudinausi“, – atskleidė E. Petrulis.

Vaikino teigimu, tokio dydžio scenoje ir stebint daugybei žmonių jis buvo ne pirmą kartą. „Net Kretingoje kažkada labai seniai teko koncertuoti prieš pilną Vasaros estradą“, – prisiminė jaunuolis.

E. Petrulis atskleidė, kad duetas su Monique jam buvo svarbi patirtis: „Scenoje pasirodyti su orkestru buvo vienas mano gyvenimo tikslų. Gyvenu dėl tokių momentų, tad tokioms progoms pasitaikius, noriu jomis pasinaudoti.“

Sigita RAZMUTĖ


Alfredas Kerulis nuo mažens mėgo konstruoti ir suprasti, kaip veikia jį supantis pasaulis.

Kretingiškis dvidešimtmetis Alfredas Kerulis šiuo metu Pietų Danijos universitete (SDU) studijuoja mechatroniką. Vaikinas nuo mažens mėgo konstruoti ir siekė suprasti, kaip veikia jį supantis pasaulis, todėl savo gyvenimo be įvairių cheminių bandymų ir elektronikos prietaisų neįsivaizduoja.

Lydi smalsumas

Viena priežasčių, kodėl Alfredas ėmė domėtis technika, – noras pačiam iš arčiau pamatyti ir suvokti, kaip viskas veikia. „Man labai įdomu ardyti, konstruoti, o vėliau pagaminti ką nors naujo. Ypač, kai prietaisai nei per daug paprasti, nei per daug sudėtingi“, – tvirtino jis. A. Kerulis teigė, kad jam nuo pat mažens buvo įdomi jį supanti aplinka. Kadangi jis vaikystę praleido kartu su seneliu, kuris buvo ūkininkas, vaikinas dažnai stebėjo, kaip jis taisė traktorius, kitus ūkio prietaisus.

Ilgainiui Alfredas pats ėmė bandyti ką nors konstruoti. „Senelis padarė didžiausią įtaką domėjimuisi technika, man jis – autoritetas“, – akcentavo kretingiškis.

Kiek sukūrė mažų prietaisų, Alfredas neskaičiuoja. Pirmas įrenginys, kurį jaunuolis būdamas dvylikos padarė pats, – radijo siųstuvas. Vėliau studentą sudomino saulės baterijos. Pastarųjų konstravimas – kelių, defektų turinčių, saulės baterijų detalių pritaikymas naujai baterijai – vaikinui buvo iššūkis. Anot jo, šie elementai labai trapūs, todėl buvo svarbu išmokti kruopščiai lituoti.

Viena didžiausių jaunuolio įgyvendintų idėjų – 3D spausdintuvas. Tai buvo vaikino XI klasės metų projektinis darbas. „Jam skyriau daug laiko. Ieškojau brėžinių internete, kuriuos vėliau pritaikiau ir tobulinau, bei tinkamų detalių, iš kurių galėčiau sukonstruoti spausdintuvą“, – prisiminė A. Kerulis.

Idėjos naujiems projektams studentui gimsta spontaniškai, dažnai mintis ką nors konstruoti diktuoja ir gyvenimo akimirkos. A. Kerulis prisiminė įvykį, kai prieš porą metų jis įsigijo riedlentę, išmokęs ją valdyti, nukeliavo į Palangą, tačiau grįžti jam pritrūko jėgų. Taip jam kilo mintis, kad reikia elektrinės riedlentės. „Dauguma žmonių patys galėtų įsigyti tokią riedlentę, tačiau aš manau kitaip – jei galiu pasidaryti pats, taip ir padarysiu. Galbūt bus ir brangiau, ir sudėtingiau, o galutinis rezultatas nebus idealus, tačiau labai daug išmoksiu ir tai bus neįkainojama patirtis“, – atkreipė dėmesį Alfredas.


Kretingiškė Roberta Rekašiūtė, baigusi mokyklą, pasirinko jai įdomią studijų kryptį – ekonometriją.

Kretingiškė Roberta Rekašiūtė, pernai baigusi Pranciškonų gimnaziją, pasirinko Ekonometrijos studijas Vilniaus universitete ir šiuo metu visiškai nesigaili dėl savo sprendimo. Nors dažnai visuomenėje dar vyrauja nuomonė, kad vyrai tiksliesiems mokslams yra gabesni už moteris, Roberta paneigė šį stereotipą.

Mėgo matematiką

Mokykloje priklausiusi Jaunųjų šaulių sąjungai, mokinių parlamentui, Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijai „Apskritasis stalas“, Roberta prisiminė, kad jai visada patiko matematika: „Ne tiek mokyklos suformuotas matematikos kursas, kiek olimpiadose pateiktų užduočių sprendimas, gilinimasis į matematinius procesus. Patinka suprasti, kaip ir kodėl veikia formulės, kurias mokykloje dažniausiai mokytojai pateikia nepaaiškindami, kodėl jos atrodo ir veikia būtent taip.“

Mergina tikino, kad priimti galutinį sprendimą dėl studijų pasirinkimo tikrai buvo nelengva: „Atrodė, kad tai bus lyg nuosprendis ir teks visada sėdėti prie knygų.“

Studijuoti matematiką ar jos kryptį mergina nusprendė jau X klasėje, kai reikėjo rinktis dalykų pamokas, jų lygius. Tuo metu mergina taip pat svarstė ir apie inžinerijos studijų kryptis, bet jau XI klasės pabaigoje suprato, kad tai – ne jai.

Mokykloje jai teko bendrauti ir su jau studijuojančiais matematikos ar informatikos sritis studentais. Be to, Robertos brolis Vilniaus universitete studijuoja informatikos mokslą, kas padarė įtakos jos galutiniam sprendimui. „Daug informacijos gavau iš jų, taip pat stengiausi domėtis pati, konsultavausi su karjeros specialiste gimnazijoje. Pačią ekonometrijos programą atradau tik dvyliktos klasės pabaigoje. Paskaičius apie programą, supratau, kad noriu studijuoti būtent tai“, – atviravo R. Rekašiūtė.

Buvusi Pranciškonų gimnazijos auklėtinė pastebėjo, kad didelę įtaką renkantis studijas turėjo ir matematikos mokytojos, kurios skatindavo nepamiršti savo dėstomo dalyko.

Roberta atkreipė dėmesį, kad mažuose šalies miestuose dažnai trūksta informavimo apie mokslines sritis, pasitaiko sutikti mažai žmonių, dirbančių tokiose srityse, dėl ko, anot jos, buvo gana sunku nuspręsti, kur stoti: „Mano aplinkoje nebuvo žmonių, kurie dirbtų kažką, susijusio su matematika. Manau, dauguma gyvena panašioje aplinkoje, ir dėl to kyla įsitikinimai, kad matematikai gali dirbti tik mokytojais.“


Šešiolikmetis Jonas Pakutka (kairėje) su draugu Arnoldu Bružu įkūrė grupę „Lil Ass & Insomnia”.

Prieš dešimt metų pradėjęs muzikuoti šešiolikmetis Jonas Pakutka dabar narsto muzikos paslaptis. J. Pakutka devynerius metus Kretingos meno mokykloje grojo trimitu, taip pat ir fortepijonu. Negano to, muzikos mėgėjas savarankiškai mokėsi groti gitara. Jaunasis muzikantas mėgsta ir teatrą. Savo pasirodymuose jis muziką ir teatrą bando suderinti tarpusavyje, nes mano, kad tai yra nuostabus derinys.

Muzikos mėgėjas teigė neturintis jokios išskirtinės istorijos, kuri jam primintų apie akimirką, kada pradėjo pažinti muziką. Vis dėlto atkreipė dėmesį, kad tai atsitiko Kretingos meno mokykloje. „Muzika man yra ir pomėgis, ir visas gyvenimas. Viskas mano gyvenime yra susiję su ja. Negaliu be jos nė vienos dienos”, – atviravo muzikos mėgėjas J. Pakutka.

Jonas tikino, kad nesistengia muzikuoti, bet su muzika visada bandė užmegzti gražią draugystę. Paklausus J. Pakutkos, ar jis yra apsuptas žmonių, kurie muzikuoja, jaunasis menininkas tvirtino, kad turi labai daug draugų, mėgstančių šią sritį, ir kartu su jais stengiasi kurti muziką, pasirodymus.

Jono šeimoje jis yra vienintelis menininkas. Pašnekovas nežino, kaip publika reaguoja į jo pasirodymus, tačiau jam svarbu, kad atlieka tai, kas daro jį laimingu.

J. Pakutka kartu su draugu Arnoldu Bružu šią vasarą sukūrė grupę pavadinimu „Lil Ass & Insomnia”. „Mūsų pavadinimas nėra replika”, – paaiškino grupės įkūrėjas, prisiminęs, kad su draugu A. Bružu juokavo, jog nori būti repo grupė, tad sugalvojo tokį grupės pavadinimą, kuris asocijuojasi su visiems gerai žinomu hiphopo muzikos duetu „Lilas ir Innomine“.

Jonas Pakutka atskleidė norą pakeisti šios grupės pavadinimą ir toliau tęsti grupės kūrybinę veiklą. Jiems jau kilo ir naujas grupės pavadinimas – „No Sleep For The Dreamers”, tačiau dar nėra iki galo nuspręsta, kad J. Pakutka ir A. Bružas keis jį.

Atrodo, grupė „Lil Ass & Insomnia“ yra susikūrusi visai neseniai, tačiau abu jos nariai jau sukūrė bendrą dainą, o Jonas turi ir dvi savo autorines dainas.

Atlikėjas atskleidė, kad jam patinka visi muzikos stiliai, ir mano, kad juos lyginti yra per daug sudėtinga, nes, pasak jo, visi muzikos stiliai – nuostabūs.

Pasidomėjus, ar vaikinas domisi televizijos muzikiniais projektais, paaiškėjo, kad jie jo nedomina, nes mano, kad tai yra „pasipinigavimas“. „Tikrasis menas yra viskas, į ką mes išliejame mintis, jausmus”, – akcentavo jaunuolis.

Simas MARTINKUS

„P. n.“ akademijos narys


Viltė Kniežaitė nebijo išsiskirti iš kitų ir visada stengiasi būti savimi.

Išmaniųjų technologijų pripildytame pasaulyje daugelio gyvenimo dalis matoma įvairiuose socialiniuose tinkluose. Vienas tokių tinklų yra „YouTube“ kanalas. Ten keliami muzikos klipai, paplitę ir vaizdo tinklaraščiai. Salantiškė Viltė Kniežaitė – taip pat įsitraukusi į vaizdo tinklaraščių kūrimo pasaulį.

Sulaukė neigiamų komentarų

Kai mergina buvo dar visai maža, teta padovanojo jai fotoaparatą. Dėl to V. Kniežaitė galėjo kartu su pusbroliu filmuoti reklamas. „Mama parvažiuodavo iš parduotuvės, pasiimdavome kokius nors nupirktus produktus, kurdavome apie juos reklamas. Šių vaizdo įrašų niekur neviešindavome“, – prisiminė Viltė.

Pradinėje mokykloje su draugėmis tinklaraštininkė filmavo ir į „YouTube“ kėlė įvairias parodijas, kur grojant muzikai jos šokdavo. „Mums buvo gal dešimt metų. Tuomet negalvojome apie pasekmes, bet tuos vaizdo įrašus pastebėjo kaimynai, tėvai, kurie tuoj pat liepė ištrinti viską ir paaiškino, kad esame dar per mažos, – atviravo pašnekovė. – Be to, pamenu, kad keldavau vaizdo įrašus apie tai, kaip žaidžiu kompiuterinius žaidimus. Pasidėdavau planšetinį kompiuterį ir su juo filmuodavau kompiuterio ekraną, kad matytųsi vaizdas jo ekrane.“

Kai V. Kniežaitė sulaukė dvylikos, jos geriausia draugė buvo labai susidomėjusi „YouTube“, todėl pasiūlė ir jai pradėti kelti vaizdo tinklaraščius. Viltė pasiūlymą priėmė. „Viskas atrodė normaliai, bet tada prasidėjo negatyvi aplinkinių reakcija, mokykloje bendraamžiai taip pat pradėjo į juos reaguoti. Koridoriuose šaukdavo, kad eina „youtuberė“, žvaigždė. Buvau dar jaunesnė, nepratusi prie viso to, todėl man tai nepatiko. Galiausiai viską ištryniau ir nusprendžiau daugiau nebekelti vaizdo įrašų į internetą“, – kalbėjo salantiškė.

Po maždaug pusės metų V. Kniežaitė nusprendė vėl įkelti vaizdo įrašą. Merginai atrodė, kad ji šiek tiek tapo supratingesnė. „Šį kartą nekreipiau dėmesio į neigiamus paspaudimus – „dislike“. Kai kurie neigiami komentarai pradėjo darytis kiek juokingi“, – kokybiškesnio tinklaraščio kūrimo pradžią įvardijo mergina.


Pranciškonų ir Vydmantų gimnazijų 48 mokiniai bei bendruomenės nariai vyko į jau tradicine tapusią kelionę po Slovakijos Aukštuosius ir Žemuosius Tatrų kalnus. Jie aplankė Švilpiko kalną, Krivaną, Slovakijos nacionalinį parką, Spišo pilį, Bialianska Jaskynia stalaktitų-stalagmitų urvus. Veiksmų sūkuryje dalyvavau ir aš, būsimas vienuoliktokas.

Vos įvažiavus į Slovakiją, mus pasitiko kalnų punktyrai horizonte. Buvo įdomu išvysti kitokį horizontą nei įprasta Lietuvoje.

Pirmą dieną ėjome į aklimatizacinį žygį, kad galėtume prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų ir pasiruošti sunkesniems, bei daugiau ištvermės reikalausiantiems žygiams. Išvydome nuostabių gamtos vaizdų – kalnų upę, miškų plotus, pilnus medžių, ir vabalų topografų išnaikintas teritorijas. Pėsčiomis nuo stovyklavietės nuėjome iki Stary Smokoveco (Stary Smokovec) miestelio, iš kurio grįžome traukiniu. Antrąją dieną lankėmės Švilpiko (Velka Svištovka) kalne. Kylant funikulieriumi, atsivėrė nuostabūs Aukštųjų Tatrų vaizdai, kalnų grandinės. Nuo Švilpiko buvo galima išvysti daugelį Tatrų viršūnių. Oras buvo puikus, diena vaiski, kiekviena akimirka įkvėpė žygiuoti toliau. Buvo sekmadienis, todėl kalnuose šventėme ir šv. Mišias.

Trečiąją dieną lankėmės Žemuosiuose Tatruose esančiame nacionaliniame parke, vadinamame Slovakų rojumi. Žengėme Sucha Biala upės kanjonu. Upė – nusekusi, tad eiti nebuvo sunku. Parke ypač pakerėjo gamta: kanjono vingiai, aplink stūksančios uolos, pavėsį sukuriantys medžiai suteikė gaivos, o darniai šniokščiantys kriokliai išties priminė rojų. Taip pat apsilankėme Spišo pilyje. Ji pastatyta XI–XII amžių sandūroje romaniniu architektūros stiliumi. Pilis dvelkia didybe ir tvirtumu. Joje daug įvairių patalpų – nuo koplyčios iki įrenginių mirties bausmei vykdyti. Pabuvojome ir Levočoj – Viduramžiais pastatytame pirklių ir amatininkų mieste.


Šiemet „kupriniečių“ komandą paliko trys jaunuoliai: Pranciškonų gimnazijos abiturientė Simona Armalytė ir devintokas Simas Martinkus bei išlydėtuvėse nedalyvavusi Irmina Montrimaitė.

Kretingos muziejaus „Dvaro saldaininėje“ „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai atsisveikino su senbuviais abituriente Simona Armalyte ir Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją pasirinkusiu Simu Martinkumi. Įvyko ir naujokų priimtuvės.

„Kuprinės“ komandą papildė du smalsūs jaunuoliai Linas Daugėla, norintis išmokti rašymo subtilybių, ir Vaidas Mažonis, į rankas imsiantis fotoaparatą bei jauniesiems kolegoms padėsiantis kurti jų straipsnių įvaizdį.

Jaunieji žurnalistai per išleistuves smagiai leido laiką šokdami, dainuodami, skambant gitaros muzikai, žaisdami įvairius žaidimus. Akademijos narė Pranciškonų gimnazijos abiturientė Simona atsisveikino su „kupriniečiais“. Ji iš Kretingos rudenį išvyks studijuoti į Vilniaus universitetą. S. Armalytei sekėsi rašyti gerai, tačiau su žurnalistika savo ateities sieti nežada. Vilniaus universitete ji ketina studijuoti moderniųjų technologijų fiziką ir vadybą.

Ši mergina sugebėjo XII klasėje ir rašyti, ir stropiai mokytis. Iš matematikos valstybinio brandos egzamino surinko 100 balų, kiti egzaminai buvo įvertinti taip pat aukštais balais, dėl ko gavo padėką už gerą mokymąsi.

Dažnai mokiniai sako, kad sekasi arba lietuvių kalba, arba matematika. Vyrauja vadinamųjų tiksliukų ir lituanistų grupės. Tačiau jaunoji korespondentė įrodė, kad įmanoma ir puikiai rašyti, ir suprasti matematiką.

„Kuprinė“ man suteikė ne tik daug praktinių galimybių rašant tekstus ir straipsnius, bet ir praplėtė akiratį, skatino domėtis viskuo, kas vyksta aplink. Taip pat „Kuprinė“ padėjo „perlipti“ per save, niekad anksčiau nebūčiau pagalvojusi, kad galėčiau imti interviu iš žmonių“, – savo patirtimi dalijosi abiturientė.

Kitas „Kuprinės“ narys būsimas devintokas Simas Martinkus rudenį išvyksta mokytis į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją. Simas mokysis muzikos meno – chorvedybos, ateityje vaikinas norėtų tapti garsiu chorvedžiu.

„Labai džiaugiuosi, kad „Kuprinės“ veikloje turėjau galimybę pažinti daug kūrybingų, talentingų, vykdančių prasmingą veiklą žmonių. Tai veikla, suteikianti vertingų pamokų, diskusijų, linksmų išvykų, pasibuvimų, įvairių svečių pasakojimų, didesnės praktikos bendraujant su pašnekovais. „Kuprinė“ leido pažinti kitokį rašymo stilių, išmokė mintis lieti kitaip negu įprasta“, – kalbėjo Simas, pasvarstęs, kad esant galimybei ateityje ir toliau dalyvaus „Kuprinės“ veikloje.

„Kuprinėje“ daug jaunų, talentingų, iniciatyvių jaunuolių, kurie nušviečia rajono jaunimo gyvenimą „Pajūrio naujienose“, už ką laikraščio redakcija yra jiems dėkinga.

Arnoldas JANKAUSKAS

„P. n.“ akademijos narys


Stovyklos vadovai mano, kad vaikams jie turi būti kaip brolis ar sesuo.

Jau įvyko katalikiška vaikų stovykla „Kodėl Jėzus?“, kurioje rinkosi vaikai nuo 9 iki 13 metų. O vyresni, norintys dalyvauti stovyklos veikloje, turėjo galimybę tapti vadovais. Tačiau tinkamas amžius dar nereiškia pasirengimo tam. „Būti stovyklos vadovu – tai tarsi būti vyresniuoju broliu“, – drauge tikino vaikų stovyklos „Kodėl Jėzus?“ vadovai.

Mąsto skirtingai

Vienas stovyklos „Kodėl Jėzus?“ vadovų Ignas Šopaga teigė, kad vadovas formuoja vertybes vaikams: „Jis yra vertybių pavyzdys, turi būti linksmas, tačiau mokėti ir apginti savo nuomonę. Vadovas vaikams yra lyderis, kurio pavyzdžiu jie norėtų sekti, turintis sugebėti vadovauti.“

Šioje stovykloje vadovui Ignui sunkiausia buvo rasti kompromisą su kitais vadovais. „Skiriasi bendravimo su vaikais filosofija, todėl yra sunku nusileisti savai nuomonei“, – atskleidė devyniolikmetis. Visavertiškumo jausmą jam suteikė savęs atidavimas kitiems: „Didžiulio nuovargio jausmas vakare verčia jaustis, kad laiką praleidau naudingai“, – įsitikinęs vadovas.

Stovykloje vyko orientacinės varžybos, kuriose stovyklautojai gavo įvairių užduočių. Viena jų – sudėlioti žodžius iš pagaliukų. Vaikai, dalyvavę orientacinėse varžybose, gautą užduotį suprato labai skirtingai. Vieni žodžius ėmė dėlioti vertikaliai, kiti ant žolės gulsčiai. Toks skirtingas tos pačios užduoties supratimas rodo vaikų beribę vaizduotę ir nesugadintą savitumą.

„Vaikai yra labai žemiški ir paprasti, su jais dirbti yra ypatinga patirtis, nes jie kiekvieną dalyką supranta skirtingai, jų mąstymas dar nėra suvienodėjęs. Dalykus, kurių vaikai nežino, jie bando paaiškinti patys“, – patirtimi dalijosi Ignas.

Reikia „super galių“

Ne pirmus metus stovykloje savanoriaujanti devyniolikmetė Agnė Buivydaitė prisiminė šią stovyklą: „Kai esi stovyklos vadovas, turi daugiau privilegijų nei stovyklautojas. Gali sau leisti tai, kas taisyklėse nėra galima, gali daugiau leisti vaikams, tačiau tokią laisvę visada lydi atsakomybė.“ Tėvai vadovų atsakomybei vaikus palieka visai savaitei, todėl jų pareiga – atsakingai pasirūpinti vaiku, suteikti jam viską. „Dažnai vaikai vadovus vadina „vadais“, tačiau stovykla nėra kariuomenė, o vadovai nėra vadai, kurie turėtų ką nors vaikams drausti. Vadovas turi būti tas žmogus, kuris paaiškina vaiko netinkamą veiksmą, padeda sunkioje situacijoje, bet nedraudžia ir nėra piktas“, – atkreipė dėmesį mergina.

Vaikai būna labai skirtingi, gyvena skirtingose šeimose, yra užaugę kitokiose sąlygose, todėl vadovas turi sugebėti prie jų prieiti, rasti bendrą kalbą ir užmegzti ryšį. „Su vienais vaikais reikia iškart kalbėtis, megzti kontaktą, o su kai kuriais ryšys yra užmezgamas per ilgesnį laiką, įgaunant pasitikėjimą“, – subtilybes įvardijo A. Buivydaitė.


Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba atliko tikslinę operaciją Palangoje, per kurią sulaikyta 1989 metais gimusi kanapių pardavėja.

Moteris įtariama neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Toks pat įtarimas jai buvo pareikštas ir 2018 m. Tąkart teisėsaugininkai pas sulaikytąją aptiko daugiau nei 100 g kvaišalų. Dėl pernai įvykdyto sunkaus nusikaltimo jai buvo paskirta 1 m. ir 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri paskelbta tik šiais metais, o birželį palangiškė buvo sulaikyta už naują tapatų nusikaltimą. Įtarimai dėl kvaišalų įgijimo ir laikymo taip pat pareikšti narkotikus įsigijusiam asmeniui.

Liepos mėn. teisėsaugininkai pradėjo 10 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto disponavimo kvaišalais. Tyrėjai apklausė 11 įtariamųjų. Į Palangos policijos komisariatą pristatyti kurorte vykusio festivalio ir naktinio klubo lankytojai linksminosi, vartodami narkotines ir psichotropines medžiagas. Tarp įtariamųjų – Nigerijos ir Norvegijos piliečiai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) struktūriniai padaliniai ir toliau aktyviai tęs neteisėtos narkotikų apyvartos užkardymo ir tyrimo veiksmus kurortinėse apskrities vietovėse, ypač pajūryje vykstančių masinių renginių metu.

Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti numatytas laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų.

Pagal Klaipėdos AVPK informaciją


Iš policijos suvestinių

  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGA

Liepos 22 d. policijos komisariatas gavo 1994 m. gimusio jaunuolio pareiškimą, kad apie 11 val. motelio kambaryje Vytauto g. pamatė, jog galimai pro paliktą pravirą langą yra pavogti jo daiktai: televizorius, žaidimų konsolės pultelis, du žaidimų valdikliai, du žaidimų diskai. Padaryta 290 eurų žala.

MELIORATORIŲ g. Liepos 24 d. apie 8 val. moteris, gimusi 1946 m., atėjusi į prižiūrimą draugės butą toje gatvėje pamatė, kad pro išlaužtą kambario langą į jį buvo patekę vagys. Padaryta žala tikslinama.

KRETINGOS r.

ĖGLIŠKIŲ k., Danės g. liepos 23 d. apie 10.30 val. sustabdytas automobilis „Ford Galaxy“, kurį vairavo vyriškis, gimęs 1974 m. Jam nustatytas 2,6 prom. neblaivumas. Vyras teisės vairuoti transporto priemonę nėra įgijęs, mašinai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Jis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

PALANGA

Liepos 22 d. pareigūnai gavo vyro pareiškimą apie tai, kad kavinės, į kurią įsibrauta per galinį įėjimą, rūsyje išplėšti seifai ir iš jų paimti trijų dienų inkasuoti pinigai. Bendrovei padaryta žala – 11 tūkst. 634 eurai.

Parengė Edita KALNIENĖ


Broliai Viktoras (dešinėje) ir Virmantas Butrimai – vieni tų, kurie kūrė futbolą Salantuose. Iš esmės, šis miestas dešimtmečiais augino vis naują futbolininkų kartą, tačiau dėl objektyvių aplinkybių žaidėjų mąžta, gęsta ir jų motyvacija.

Nors Salantų futbolas išgyvena ne pačius geriausius laikus, Salantų miesto seniūnijos sporto organizatorė Sonata Valinskienė ir futbolo entuziastas Martynas Draukšas salantiškius, miesto svečius rytoj, liepos 27 dieną, kviečia atvykti į Salantų dvaro parko stadioną ir atšvęsti Salantų futbolo 90-metį.

Dešimtmečiais futbolo aistruolių kurtą šlovę menantis Salantų stadionas šįsyk sulauks vietos žaidėjų, futbolo klubo „Jakai“ iš Mosėdžio atstovų, Skuodo, Kretingos „Veltūno“ futbolininkų, draugiškas rungtynes žais Salantų, Kretingos, aplinkinių vietovių veteranai.

„Negalėjome praleisti jubiliejinių Salantų futbolo metų, nors, kaip žinia, Salantų futbolui – ne patys geriausi laikai – nebėra, kam jį žaisti“, – pripažino S. Valinskienė, kaip vieną lemtingiausių priežasčių nunykti Salantų futbolui įvardinusi emigraciją ir, norint išgyventi, būtinybę išvykti svetur.

Iš esmės futbolą Salantuose dar žaidžia jaunimas, tiksliau – Salantų gimnazijos mokiniai. Salantiškiai futbolininkai ne tik kad nebedalyvauja kokioje nors futbolo lygoje – S. Valinskienės teigimu, šiais metais nepavyko surinkti komandos nė rajono futbolo „7x7“ pirmenybėms, tačiau rajono salės futbolo varžybose jie dalyvavo.

„Komandą dar surenkame Seniūnijų sporto žaidynėms, bandysime, o gal kitąmet pavyks sudalyvauti ir rajono futbolo „7x7“ pirmenybėse“, – vylėsi sporto organizatorė, kurios pastebėjimu, be futbolo rungtynių vis dėlto neapsieina nė viena Salantų miesto šventė per Porciunkulę – tik šiemet dėl sąsajų su 90-mečio jubiliejumi turnyras įvyks savaite anksčiau.

Tradicija paminėti Salantų futbolo sukaktis gyvuoja nuo 1979 m., ir jos iniciatorius – futbolo treneris žaidėjas futbolo veteranas Viktoras Butrimas, kuris prieš 5-erius metus, per 85-erių metų sukakties jubiliejinį turnyrą, Salantų futbolui linkėjo sulaukti 100 metų. „Ko kraštietis futbolo entuziastas Salantų futbolui palinkėtų šiandien?“, – „Pajūrio naujienos“ paklausė V. Butrimo.

„Tragiškos būklės futbolo aikštė, nėra, kur persirengti ir nusiprausti, žaidėjų iniciatyva, motyvacija ir entuziazmas nesulaukia tinkamo nei valdžios, nei rėmėjų dėmesio – visa tai žlugdo futbolo tradiciją Salantuose, – kalbėjo kraštietis. – Nebijau pasakyti, kad Salantų futbolas išgyvena pačius prasčiausius savo laikus, žvelgiant per visą jo istoriją.“


Vakar spaudos konferencijoje arboristų veiklą pristatė: (iš kairės) Dimitrijus Zvonka, de Gouret Litchfield, Renaldas Žilinskas, Janis Strausmanis, Paulina Zvonka ir viena arboristų čempionato organizatorių Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Šį savaitgalį Kretingos muziejaus Dvaro parke vyks „Baltijos šalių laipiojimo medžių laja čempionatas 2019.” Čempionate, kurį rengia Kretingos muziejus kartu su Lietuvos arboristų asociacija, dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Švedijos, Baltarusijos, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių arboristai.

Vakar Kretingos muziejaus Baltojoje salėje įvykusioje spaudos konferencijoje „Arboristika ir medžių priežiūra Lietuvoje“ buvo pristatytos medžių genėjimo tradicijos ir tendencijos Lietuvoje bei kitose Europos šalyse. Joje dalyvavo Lietuvos atstovai bei svečiai iš Latvijos, Rusijos ir Švedijos.

Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė teigė, kad šiame čempionate susirinko žmonės, kurie nori saugoti medžius. „Su arboristais bendradarbiavome pavasarį, kai vyko medžių genėjimas. Šiuo metu Dvaro parke sutvarkyti aštuoni ąžuolai ir viena tuopa, dar vienas ąžuolas surištas. Iki praėjusio pavasario Kretingos muziejaus Dvaro parko medžiai per pastarąjį šimtmetį profesionaliai nebuvo genimi. Šio čempionato metu suteikiame galimybę palaipioti istorinių medžių lajomis ir tokiu būdu sutvarkyti mūsų paminklinius medžius“, – tvirtino muziejaus direktorė. V. Kanapkienė tikisi, kad šis užsimęzgęs ryšys ir toliau tęsis ir kad toks čempionatas Kretingoje bus surengtas darkart.

Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Renaldas Žilinskas tikino, kad arboristika Lietuvoje yra naujas reiškinys: „Dauguma žmonių vis dar negalėtų atsakyti, kas yra arboristas.“ Anot R. Žilinsko, šios profesijos atstovas – ne tik medžių genėtojas, bet ir jų priežiūros specialistas, jis rūpinasi ne tik genėjimu, bet ir medžiu nuo jo pasodinimo momento. Šiuo metu Lietuvos arboristų asociacija vienija devyniolika arboristų. Čempionato rengėjai įvertino Dvaro parko medžius. Pasak jų, medžiai yra geros būklės.


Kurmaičiuose – bendruomenės šventė

  • Edita KALNIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse

Šventėje pasirodė atlikėja Laisva, renginį vedė Kretingos rajono kultūros centro Kurmaičių skyriaus meno vadovas Donatas Žilinskas.

Kurmaičių kaimo bendruomenės vasaros šventėje „Gimtinė – mano uostas 2019“ – ir sportinės rungtys, ir šventiniai koncertai. „Norime padaryti žmonėms šventę, kur jie galėtų pabūti, susipažinti su naujakuriais“, – esmę įvardijo Kurmaičių kaimo bendruomenės centro „Kurmaičiai“ pirmininkė Ingrida Rinkevičienė. Bendruomenės nariai varžėsi gatvės krepšinio „3x3“ turnyre, galiūnų trikovėje.

Šventės papuošimus dariusiai ir įvaizdžiu pasirūpinusiai Daivai Beržonskytei kilo mintis pastatyti ir imitaciją pilies, ant kurios iškėlė Žemaitijos vėliavą. „Statinį paskyrėme Žemaitijos metams. Taip pat bendruomenės nariai vieni kitus vaišino tradiciniais valgiais – varškės sūriais, kastiniu, gira“, – sakė I. Rinkevičienė.

Šventėje tradiciškai pasveikinti naujagimiai – jų buvo 6, bei šventusieji 60, 70, 80 metų jubiliejus. „Nors sakoma, kad kaimas sensta, bet čia kuriasi ir jaunos šeimos, čia augina vaikus. Naujakurių mūsų kaime netrūksta, kas tikrai džiugina, o vyresnio amžiaus žmonėms taip parodome pagarbą“, – tvirtino bendruomenės pirmininkė.

Išrinkti ir bendruomeniškiausi žmonės. Tai – neseniai Kurmaičiuose apsigyvenęs Nerijus Litvinas ir bendruomenės narė Renata Petrauskienė. „Jie niekada neatsisako padėti, aktyviai dalyvauja mūsų veikloje“, – kriterijus apibūdino I. Rinkevičienė.

Kurmaičiuose taip pat netrūksta ir jaunimo, norinčio sportuoti. „Turime jaunimo, kuris ateina žaisti krepšinį ir užsiimti kitokiomis sportinėmis veiklomis“, – teigė sporto klubo „Kurmaičiai“ vadovas Vaidotas Gedvilas.

Krepšinio „3x3“ turnyre varžėsi dvi jaunuolių komandos iki 15 metų. „Žaidėme trejas rungtynes iki dviejų pergalių“, – paaiškino V. Gedvilas. Nugalėtojais tapo Deividas Petrauskas, Edvinas Venclovas, Erikas Anužis.


Liepos 26–27 dienomis Palangoje ir Šventojoje įvyks jau tradiciniu tapęs tarptautinis amerikietiškų automobilių ir motociklų mėgėjų sąskrydis „American Spirit“. Šiandien, penktadienį, renginys prasidės 17 val. amerikietiškos technikos paroda Jūros gatvėje Šventojoje, o šeštadienį tęsis Palangos miesto žiemos stadione nuo 12 val. „Best Of Show“ rinkimais, rungtimis, konkursais dalyviams ir žiūrovams.

Jau dvyliktus metus vykstančio renginio organizatorė Rasa Riškienė pasakojo, kad į šį sąskrydį suplūsta amerikietiškos technikos mėgėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio – Estijos, Latvijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų. Čia susitikę jie dalinasi savo įspūdžiais, patirtimi, sprendžia iškilusias problemas, pristato savo amerikietiškus automobilius ir motociklus.

Šiame sąskrydyje taip pat ruošiasi dalyvauti ir kretingiškiai – šiuo metu jau yra užsiregistravę Juozas Bričkus su 1989 metų „GMC Vandura“, Andrius Anusas su 1980 metų „Cadillac Eldorado“, Audrius Lukošius su 1984 metų „Chevrolet monte carlo“ ir 1979 metų „Chevrolet camaro“ ir Aidas Abraitis su 1933 metų „Plymouth Special“. Tai – dar ne visi: organizatoriai tikisi sulaukti dar bent šešių ekipažų. „Ne visi užsiregistravo iš anksto. Kai kurie tai daro renginio vietoje sąskrydžiui prasidėjus“, – paaiškino R. Riškienė.

Žiūrovams R. Riškienė rekomendavo šeštadienį nepraleisti ir Palangos žiemos stadione nuo 14 val. stebėti naują konkursą „Aš ir mano automobilis“, kurio metu bus renkamas išradingiausiai, elegantiškiausiai ir artistiškiausiai pasirodęs vairuotojas su savo automobiliu. Organizatoriai taip pat kvietė stebėti ir tradicinį vieną įspūdingiausių reginių šeštadienį nuo 16.30 val.: „Labiausiai renginio dalyviai laukia kruizo, kai visi automobiliai išsirikiuoja į eilę ir išvažiuojame į Palangos gatves. Važiuojame iš Vytauto g. į Dariaus ir Girėno g., Plytų g., Ganyklų g., Druskininkų g., grįžtame į Vytauto g., tada užsukame į Basanavičiaus g., Birutės g., Kęstučio g. ir grįžtame į renginio vietą. Šio kruizo metu tiek dalyviai, tiek žiūrovai patiria daug džiaugsmo“. Tradiciniu tampa ir daug dėmesio sulaukiantis penktadienį Palangos miesto žiemos stadione 19.30 val. įvyksiantis eksperimentas „Paskutinė variklio daina“ – jo metu iš automobilio yra išleidžiami visi tepalai ir skysčiai, o paskui automobilis užvedamas ir stebėtojai spėlioja, kada jo variklis „užkals“. Tiksliausiai atspėjęs laiką yra apdovanojamas.

Pasak R. Riškienės, organizuodami šį renginį sunkumų jie beveik nepatiria – rūpesčių kelia tik pačių dalyvių nesugebėjimas nustygti vietoje: „Jiems sunkiausia suvaldyti savo eiklius žirgelius. Mes vis turime juos perspėti, kad „nedegintų padangų“ Basanavičiaus gatvėje“, – juokėsi pašnekovė.

Kiekvienais metais renginyje numatoma ir kažkas naujo – pavyzdžiui, šiemet vietoj tradiciškai lankomos Klaipėdos renginio dalyviai aplankys Šventąją, nudžiugindami jos gyventojus ir svečius. „Kasmet kyla vis naujų idėjų, sugalvojame vis naujų nominacijų“, – sakė R. Riškienė.

Renginio organizatoriai taip pat rengia ir zoną vaikams, kurioje bus pastatyta pripučiama pilis ir parduodami saldumynai, o lauke vykstančiose programose laukiami ir šeimininkai su savo augintiniais.

Gražina ŽILINSKAITĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas