|
|
|
(1471) 2020-07-14Brukiu – ne dardėdami, o kaukšėdami
Archeologams tyrinėjant Rotušės aikštės prieigas, po nuardytu asfaltu atsivėrė senasis brukis, kuriuo kažkada buvo paklota visa aikštė ir dabartinė Vilniaus gatvė. Kretingos istorijai neabejingi miestiečiai sunerimo – ar, vykstant Vilniaus gatvės renovacijai, bus išsaugotas nors fragmentas senojo akmeninio grindinio, kuris primintų Kretingos vardo legendą ir suteiktų miestui savitumo. Pirminį projektą pakeitė Tolių kaime gyvenantis 83-jų Vaclovas Trakys redakcijai pasakojo dar prisimenąs tuos laikus, kai Vilniaus gatvės grindiniu kaukšėdavo kaustytų arklių kanopos, dardėdavę vežimai. „Gal galėtų ir dabar palikti nors gabalą brukio, kad senieji žmonėms prisimintų, o jaunimas įsivaizduotų, kokie keliai ir gatvės buvo senojoje Kretingoje. Nė vienas Žemaitijos miestas tokio kelio neturėtų, ir jis Kretingą padarytų išskirtine“, – samprotavo garbaus amžiaus vyras. Kretingos rajono tarybos narys Kostas Skierus prisiminė, kad 2017–2018 m. Savivaldybėje pristatant pirminį Vilniaus gatvės renovacijos projektą, jame buvo numatyta palikti senojo grindinio ruožą tarp važiuojamosios dalies ir šaligatvio palei visą Vilniaus gatvę – nuo centro ligi muziejaus. „Dabar gi, kiek žinau, brukį paliko tik tam tikrose gatvės vietose. Prie muziejaus, kur atkurti senieji dvaro pastatai, akmenimis galėjo išgrįsti tam tikrus plotus. Dabar tik kažkur be ryšio pamėtys akmenų“, – apgailestavo jis. K. Skierus įsitikinęs – miesto įvaizdis priklauso nuo rajono vyriausiojo architekto: „Gal kažkas įtikino Redą Kasnauskę, gal darė spaudimą, kad gatvės renovacija būtų atlikta kuo pigiau. Pas mus kažkaip taip yra: valdžia abejinga miesto grožiui, politikai taip pat žiūri pro pirštus. Arba jie neturi stuburo, arba trūksta meilės Kretingai“, – samprotavo K. Skierus, apžiūrėjęs Vilniaus gatvėje vykstančius darbus.
Kodėl akmenis iškėlė į pakraščius „Atkastas brukis Vilniaus gatvėje bus panaudotas, – užtikrino Kretingos rajono savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė. – Galbūt ne taip, kaip žmonės įsivaizduoja. Grindinio nebus važiuojamojoje kelio dalyje, tačiau jis bus paliktas tam tikruose kelio ruožuose, tarkim, žieduose. Akmenimis bus išgrįsta automobilių stovėjimo aikštelė prie bažnyčios. Taip pat tam tikrose gatvės vietose bus įrengti akmeniniai intarpai tarp gatvės ir pėsčiųjų tako.“ R. Kasnauskės žodžiais, atkastas gatvės grindinys išardomas ir vežamas sandėliuoti, o po to bus panaudotas, išklojant numatytas vietas. Taip pat bus panaudota ir dalis iš Žemaitės alėjos suvežto grindinio, nes vienur reikės tašytų akmenų, o kitur – riedulių. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis papildė, kad akmenimis bus išgrįstos gana plačios – maždaug 1 m – juostos lygiagrečiai su pėsčiųjų taku. Tad norintys pajusti miesto istorinę dvasią, drąsiai galės kulniuoti per akmenis nuo centro ligi senųjų kapinių ir nuo turbo žiedo ligi muziejaus. „Dėl gatvės numatėme kitokių niuansų: įsivaizduokit, joje paliekame akmenis. Važiuojant kiltų bildesys, – nuolatinis dunksėjimas neabejotinai sukeltų ir aplinkinių gyventojų, ir pačių vairuotojų nepasitenkinimą. Dėl to ir buvo nuspręsta akmenis iš važiuojamosios dalies iškelti į pakraščius“, – kalbėjo P. Černeckis.
Rajono Savivaldybė informavo, kad, praėjusią savaitę nustačius du naujus koronaviruso atvejus Kretingos rajone, Sveikatos apsaugos ministro sprendimu, gyventojai nuo vakar, liepos 13 dienos, iki liepos 19 dienos bus intensyviau profilaktiškai tiriami dėl koronaviruso infekcijos. Registracija vykdoma Karštąja koronos linija numeriu 1808, norintys išsitirti turi nuvykti į Klaipėdos mobilųjį punktą, esantį Dubysos g. 10. „Paskambinus būtina informuoti, kad esate Kretingos rajono gyventojas ir norite išsitirti prevenciškai“, – akcentavo rajono mero patarėjas Albertas Barauskas. Šią savaitę profilaktiškai bus tiriami Kretingos rajono gydymo ir socialinės globos įstaigų darbuotojai. Gydymo įstaigų pacientai bus tiriami atsitiktine tvarka. Taip pat prevenciškai išsitirti kviečiami kitų įstaigų darbuotojai, kurių darbo specifika susijusi su klientų aptarnavimu, pavyzdžiui, dirbantys vaistinėse, parduotuvėse. Patvirtintas Lietuvos epidemiologinis rodiklis yra 1,9 atvejo, tenkančio 100 tūkst. gyventojų. Testavimo apimtys didinamos tose savivaldybėse, kuriose sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra didesnis kaip 5, ir per paskutines 14 dienų yra nustatytas daugiau nei vienas užsikrėtimu koronaviruso infekcija atvejis. Kretingos rajone šis rodiklis yra 5,3. Šią savaitę intensyvesnis testavimas dėl koronaviruso taip pat bus atliekamas Anykščių (8,7), Vilniaus (7), Trakų (6,1) rajonų savivaldybėse. Vakar dienos duomenimis, Kretingos rajone koronaviruso infekcija serga 2 asmenys.
„P. n.“ informacija
Iš policijos suvestinių
Kretingoje Tiekėjų g. Liepos 9 dieną apie 15.45 val. automobilio „Volvo V 70“ vairuotojui, kuris gimęs 1966 m., nustatytas 3,01 prom. neblaivumas. Kretingos r. Jokūbavo k. Liepos 9 dieną apie 8.05 val. pastebėta, kad, sugadinus statybinio vagonėlio lauko duris, įsibrauta į vidų ir pavogtas vamzdžių virinimo aparatas „Fox“ ir optinio nivelyro komplektas „Stabila“. Žala – 2 tūkst. 300 eurų. Kurmaičių k. Liepos 5 dieną apie 9 val. pastebėta, jog iš spintelėje buvusios piniginės pavogti 600 eurų ir metalinė dėžutė, kurioje buvo įvairūs aukso ir sidabro dirbiniai. Žala – 4 tūkst. 725 eurų. Palangoje Kretingos g. ir Sodų g. Liepos 9 d. apie 8.30 val. 1992 m. gimusi automobilio „Toyota Avensis“ vairuotoja, išvažiuodama iš žiedinės sankryžos, nepastebėjo 1975 m. gimusios pėsčiųjų perėja ėjusios moters ir ją partrenkė. Nukentėjusi pėsčioji gydoma ligoninėje. Vaivorykštės g.Liepos 11 dieną apie 8 val. pastebėta, kad yra pavogtas kalnų dviratis. Žala – 370 eurų. S. Dariaus ir S. Girėno g. Liepos 12 dieną apie 9 val. pastebėta, kad kieme pavogtas dviratis, kuris buvo prirakintas prie dviračių stovo. Žala – 400 eurų. Meilės al. Liepos 12 dieną apie 21.11 val. pastebėta, kad pavogti du dviračiai, kurie buvo prirakinti prie dviračių stovo. Žala – 700 eurų.
Parengė Dovilė URNIKIENĖ
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse žaidžianti Kretingos „Minija“, treniruojama Valdo Trakio, šeštadienį namų aikštėje 1:3 pralaimėjo Alytaus „Dainavai“. Vienintelio minijiečių įvarčio autorius – komandos kapitonas Gvidas Juška. Kretingiškiams atitekę varžovai šį sezoną pradėjo keturių pergalių serija ir suklupę tik penktą turą, kai 0:1 pralaimėjo „Jonavos“ komandai. Penktą turą įvarčio neįmušė ir Kretingos „Minija“. „Dainavos“ branduolį sudaro iš Alytaus kilę žaidėjai, ir komandoje netrūksta turinčių žaidimo Aukščiausioje lygoje patirties, tokių, kaip Linas Savastas, Airidas Mickevičius, Lukas Kochanauskas, Titas Vitukynas. „Pridėjus jaunus ir ambicingus Alytaus sporto mokyklos auklėtinius, ši komanda tampa verta stiprios varžovės vardo“, – rungtynių išvakarėse teigė Kretingos „Minijos“ administratorius Martynas Viluckas, priminęs, kad praėjusį sezoną abiejose tarpusavio dvikovose minimalias pergalės šventė „Minija“: išvykoje – rezultatu 1:0, antrą susitikimą Kretingoje – 2:1. Rungtynes Kretingos miesto stadione, stebint 400 žiūrovų, aktyviau pradėjo „Minija“, o 14-ą minutę baudos aikštelėje neleistinai buvo nugriautas Dominykas Jakočiūnas. Prie 11 metrų žymos stojęs komandos kapitonas Gvidas Juška išvedė minijiečius į priekį, įmušę įvartį kretingiškiai toliau kūrė pavojingus momentus. Dvi puikiais progas pasižymėti turėjo Gvidas Juška ir legionierius Sibusiso Magwaza, tačiau „Dainavą“ abu kartus išgelbėjo vartininkas Martynas Matijoška. Antrą kėlinį vaizdas aikštėje kardinaliai pasikeitė – pavojingus momentus jau kūrė „Dainava“, 58-ą minutę rezultatą išlygino Titas Vitukynas. Pasiekę išlyginamąjį įvartį alytiškiai toliau kūrė pavojingas atakas prie „Minijos“ vartų, ir viena jų baigėsi antruoju įvarčiu: 78-ą minutę vienas prieš vartininką Eimantą Brezgį atsidūręs Titas Vitukynas išvedė dainaviečius į priekį. „Savąjį šansą išlyginti rezultatą turėjo ir minijiečiai – po pakelto kampinio vos iš keleto metrų tiesiai į varžovų vartininką smūgiavo Laurynas Bauža. Bet einant teisėjo pridėtam laikui varžovų persvarą įtvirtino Ruslan Kisil, kuris pakartotiniu smūgiu iš kelių metrų „sušaudė“ puikiai žaidusį Eimantą Brezgį“, – rungtynes komentavo M. Viluckas. Po šio pralaimėjimo „Minija“, sužaidusi šešto turo rungtynes, tarp 14 komandų užima XII turnyrinės lentelės poziciją. Kretingos „Minija“: Eimantas Brezgys, Deividas Šiuša, Neilas Urba, Tomas Gvazdinskas, Antonas Solovjovas, Sibusiso Magwaza, Gabrielius Bezerra, Dominykas Jakočiūnas, Valdas Jašmontas, Gvidas Juška, Ernestas Andriušis. Po keitimo: Erikas Jonauskis, Laurynas Bauža, Aidas Pipiras, Lukas Jakumas. Per kitas – LFF taurės III etapo – rungtynes, kurios Kretingos miesto stadione įvyks liepos 15 d. 19 val., „Minijos“ laukia rimtas išbandymas – kretingiškiai savo aikštėje priims šalies čempionę, taurės nugalėtoją Marijampolės „Sūduvą“.
„P. n.“ informacija
Parodoje – kino kamerų kolekcija iš JAV
Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje veikia į iki 1944 m. Užkanavėje gyvenusio, Amerikos lietuvių kino metraštininku vadinamo Vytauto Petrulio Lietuvai padovanotos kino kamerų, kino projektorių bei fotoaparatų kolekcijos paroda. Joje – per 100 Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomų eksponatų, seniausias jų – 1925 m. Prancūzijoje pagaminta kino kamera „Patex“. Pristatydamas parodą „Vytauto Petrulio (JAV) kino kameros“ jos kuratorius Vidmantas Kazlauskas priminė, kad 2017-aisiais Lietuvą pasiekusioje kolekcijoje – net 1 tūkst.710 garsiausiose pasaulio firmose 1925–1990 m. pagamintų filmavimo ir fotografavimo technikos vienetų. Parodos atidarymo metu vaizdo skambučiu buvo susiekta su tądien 90 metų jubiliejų šventusiu šiuo metu Kalifornijoje, Santa Monikoje, gyvenančiu architektu, kolekcininku, kino mėgėju Vytautu Petruliu. Jis papasakojo savo biografiją ir tai, kad nuo 1950 m. pradėjo rinkti kolekciją ir filmuoti viską, kas susiję su JAV bei Kanados lietuviais: Dainų šventes Kanadoje, atlikėjų Stasio Povilaičio, Vytauto Kernagio ir kitų gastroles, pirmąjį Vytauto Landsbergio apsilankymą Kalifornijoje, jo paskaitą Amerikos klubui. Juostose atspindėti archeologės Marijos Gimbutienės, aktorės Rūtos Lee gyvenimo epizodai. Kelionių į Lietuvą metu V. Petrulis fiksuodavo Palangos, Šventosios ir kitų Lietuvos gražiausių vietų vaizdus, kuriuos galima pamatyti ekrane šalia parodų salės. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Nideta Jarockienė ir Antano Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė pasidžiaugė pirma bendra paroda, kuri yra kartu įgyvendinimo projekto „Meniniai pasisveikinimai“ dalis.
Livija GRAJAUSKIENĖ
Sieks atgaivinti Amatų kiemelį
Tikintis didėjančio lankytojų srauto, Kretingos muziejaus Amatų kiemelyje siekiama atgaivinti prekybą tautodailės ir amatininkų gaminiais. „Norėtųsi, kad čia būtų gyva kiekvieną dieną, tik, kad žmonės priprastų, reikia kantrybės ir įdirbio“, – teigė Kretingos muziejaus etnografė Nijolė Kalvienė. Pirmiesiems bandymams prekiauti Amatų kiemelyje ryžosi kretingiškės tautodailininkės Ramunė Martinėnienė ir Birutė Reinikienė, „Katės Micės gardumynais“ prekiaujanti Jolanta Alšauskienė iš Klaipėdos. „Pasiilgome bendravimo – ir su žmonėmis, ir tarpusavyje. Per ilgai užsibuvome namuose per karantiną, tad su malonumu atsiliepėme į Kretingos muziejaus kvietimą paprekiauti Amatų kiemelyje“, – teigė moterys, neslėpdamos, kad joms norėtųsi ir komercinės sėkmės. R. Martinėnienė prekiavo savo siūtomis lėlėmis, B. Reinikienė – nertomis kepuraitėmis, megztomis kojinėmis. Tautodailininkių pastebėjimu, jų gaminiams sezoniškumas ne visada ir galioja: tarkim, vilnones kojines žmonės perka ir vasarą – kas dovanų, kas lauktuvių. Saldumynais prekiaujanti J. Alšauskienė sakė, kad Kretingoje ji – ne pirmą kartą: „Esu jau čia buvusi – juk gardumynai yra vaikų džiaugsmas. Sekdavosi visai neblogai. O kad šita vieta atgimtų, visų pirma reikia, kad baigtųsi gatvės remontas, antra, – daugiau prekybininkų ir pripratimo.“ Prekiautojos sutartinai kalbėjo, kad šiai vietai būtina reklama: „Galbūt netgi turbo žiede galima reklama-nuoroda, kad Amatų kiemelyje galima įsigyti tautodailės ir amatininkų gaminių – prošal važiuojantieji į kurortą greičiau susigundytų ir muziejų aplankyti, ir lauktuvių pasidairyti.“ Kretingos muziejaus etnografė N. Kalvienė teigė, kad tautodailininkus prekiauti kvies kiekvieną dieną – ne tik savaitgaliais. „Derinsime prekybą su lankytojų srautais – jų, pastebime, daugėja. Bet viskam reikia laiko – juk ir Palangoje, prie vadinamųjų akmenų, iš pradžių vienas kitas prekeivis testovėdavo, o dabar dėl vietų ten varžomasi“, – pastebėjo ji. Amatų kiemelyje prekybai yra įrengtos kelios vietos po stogine, atlaisvintas ir vienas stacionarus namelis. „Jeigu tik bus poreikis, paruošime ir kitus du namelius“, – teigė N. Kalvienė, tikėdamasi sulaukti aktyvių, norinčių prekiauti savo gaminiais tautodailininkų ir amatininkų.
Lietūs graužia kelią į sodybą ir ne tik
Salantiškės buvusios pedagogės 74-erių Monikos Lukoševičienės nuomone, pastarųjų dienų gausūs lietūs tik dar labiau išryškino šio miesto J. Janonio gatvės problemą: netinkamai įrengus nuotekų šulinius ir pralaidą, vanduo nuo šalia esančio kultūros centro pusės upeliais garma žemyn Kalno gatvės link. Nusileisti į pakalnę – misija neįmanoma „Kelyje į Kalno gatvėje esančią sūnaus sodybą – vien vandens išgraužos, kojos neįmanoma padėti. Esu neįgali, ir taip sunkiai paeinu – vaikštynė, kėdutė, lazda yra kasdieniai mano palydovai, tačiau, ir šias priemones naudodama, anūkų, kitų artimųjų, kuriuos noriu aplankyti, negaliu pasiekti“, – guodėsi pašnekovė. Gyventojų ten nedaug – be M. Lukoševičienės sūnaus šeimos, gyvena dvi kaimynės seserys. Dujininkai nemažą atstumą iki šių abiejų sodybų dujų balionus turį nešti užsivertę ant pečių, o prireikus greitosios medicinos pagalbos, ligonį, ko gero, tektų gabenti neštuvais. Neseniai išasfaltuotoje J. Janonio gatvėje įrengti du lietaus nuotekų šuliniai – į vieną nė lašas vandens nepatenka, kadangi šulinys yra ant kalvos, o, į kitą – kadangi uždarytas aklinai, vandenį, atitekantį nuo kultūros centro pusės, turinti surinkti pralaida prisipildžiusi smėlio bei kitų apnašų. Žmonių manymu, gatvę asfaltavę darbininkai dirbo neatsakingai, todėl turėtų grįžti ir ištaisyti broką. „Be abejo, nuvažiuosime, pasižiūrėsime, jei kas iš mūsų pusės padaryta ne taip, ištaisysime“, – „Pajūrio naujienų“ supažindintas su salantiškių nusiskundimu, taip reagavo Plungės įmonės VVARF generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Virbickas.
Sparčiai vystantis technologijoms, vis daugiau organizacijų linkusios investuoti į kompleksinius rizikų vertinimus ir sisteminius sprendimus. Specialistų teigimu, jau netolimoje ateityje tinkamai apsaugai bus skiriama gerokai daugiau dėmesio ir resursų negu dabar – teks spręsti individualius saugos uždavinius visose veiklose, o procesai taps decentralizuoti. „Kad ir kaip gerai procesai veiktų, įmonė nėra izoliuota. Kylančios hibridinės grėsmės, kurioms teks ieškoti prevencijos ir apsaugos, pačios įvairiausios – nuo kibernetinių atakų, pandemijos ir duomenų sistemų patikimumo iki išmaniosios fizinės žmonių, turto ir intelektinės apsaugos. Globalizacijos procesai iš esmės pakeitė saugos sampratą ir turinį. Grėsmių ir pavojų šaltiniai gali būti už tūkstančių kilometrų, tačiau atstumas neapsaugo. Būtina vertinti visas globalias rizikas ir imtis lokalių saugos priemonių. Ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje vis daugiau pasitikima privačiomis saugos įmonėmis, o tuo pačiu išryškėja ir valstybinių sistemų optimizavimo procesai. Modernus pasaulis jau priverstas susidurti su kibernetinėmis grėsmėmis, tarptautiniu terorizmu, infekcinių ligų protrūkiais... Ir tai gerokai arčiau mūsų negu atrodo“, – įsitikinęs uždarosios akcinės bendrovės Saugos tarnybos „Argus“ generalinis direktorius Romualdas Jonaitis. Verslo rizikų kompleksinio vertinimo paslaugą užsako ne tik tarptautinės kompanijos, bet ir šiuolaikiškai valdomos lietuviško kapitalo įmonės. Specialistų teigimu, verslas ją taiko savo veikloje bei jaučia apčiuopiamą naudą. Tai ne tik tiesioginė turto apsauga, tačiau ir įvairių galimų fizinių sabotažų prevencija, asmenų duomenų tvarkymo sprendimai bei, žinoma, kibernetinis saugumas ir su tuo susijusių galimų praradimų užkardymas nuolat besikeičiančioje darbinėje aplinkoje. UAB Saugos tarnyba „Argus“ – pirmaujanti bendrovė apsaugos rinkoje, atitinkanti aukščiausius europinius ir pasaulinius kokybės standartus, veikianti nuo 1995 m. liepos 11 d.
Pagal Saugos tarnybos „Argus“ informaciją
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo 5 tūkst. 190 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 32,9 proc. mažiau. Tai – mažiausias 6 mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų.
Miestuose žuvo 12 žmonių (23 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 40 (77 proc.). Penkiolika gyventojų žuvo Kauno apskrityje (iš jų po 4 – Kauno mieste ir Kauno rajono savivaldybėje bei 3 – Jonavos rajono savivaldybėje), 9 – Vilniaus apskrityje, 7 – Alytaus (po 3 – Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybėse), 6 – Klaipėdos, 5 – Šiaulių, 4 – Panevėžio, po 2 – Telšių ir Utenos, po 1 – Marijampolės ir Tauragės apskrityse.
Gaisruose žuvo 37 vyrai, 9 moterys, o 6 žmonių tapatybės nenustatytos. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 60 metų. Dvidešimt trys žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo (pernai per tą patį laikotarpį – 19), po 10 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi ir dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 2 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Dar dviejų žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Praėjusį savaitgalį Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai ypatingą dėmesį skyrė kontrolei keliuose ir viešosiose vietose – taip buvo išaiškinti 2 neblaivūs vairuotojai ir dar 5 asmenys, kurie alkoholį vartojo viešose vietose.
Per savaitgalį Kretingos rajono keliuose policijos pareigūnai patikrino 239 transporto priemonių vairuotojus, nustatyti 48 nusižengimai.
Vienam vairuotojui girtumas nustatytas, aiškinantis, kaip jis, šeštadienio naktį vairuodamas automobilį „Audi“, kelyje Šiauliai–Palanga nuvažiavo į griovį. Vairuotojui – 1957 m. gimusiam klaipėdiečiui – nustatytas 0,97 promilių neblaivumas, dėl sužeidimų jam prireikė medikų pagalbos.
Kitas neblaivus vairuotojas – 1998 m. gimęs skuodiškis – policijos pareigūnams įkliuvo Darbėnuose sekmadienį apie 5 val. ryto. Vyrui nustatytas 0,60 promilės girtumas, jis vairavo automobilį „Audi“.
„Penktadienį išaiškinti du vairuotojai, kurie pavojingai vairavo – padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atliko lenkimo manevrus neleistinose vietose“. – teigė Tomas Mikelkevičius, kuris laikinai vykdo Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko pareigas.
Pareigūnai taip pat dėmesį skyrė ir viešajai tvarkai – patruliuodami parkuose, skveruose. Nustatyti 5 asmenys, kurie vartojo alkoholį, jiems paskirtos piniginės baudos. „Paskaičiuokime, kiek kainuoja atsigerti alaus viešoje vietoje – bendra visiems šiems penkiems pažeidėjams paskirtų baudų suma būtų 230 Eur. Visi šie asmenys nubausti pirmą kartą, tad įkliuvus antrą kartą baudos būtų dar didesnės, – teigė T. Mikelkevičius. – Netoleruosime girtavimo viešose vietose, pareigūnai ir toliau patruliuos parkuose bei skveruose, kitose rekreacinėse vietovėse. Esame dėkingi žmonėms, kurie apie pastebėtus alkoholio vartojimo atvejus praneša policijai, raginame tai daryti ir ateityje. Noriu pabrėžti, kad tai nėra tik nekaltas „alaus atsigėrimas ant suolelio parke“ – nereikia būti orakulu, kad nuspėtum, kuo gali baigtis įkaušusių asmenų būriavimaisi: prasideda triukšmavimas, muštynės ir t. t. Kitiems žmonėms tampa nejauku praeiti pro tokią betvarkę.“
Juodupėnuose praūžė XXIV vasaros šventė „Čia mano pėda įspausta“. Nuo pat ryto vyko ir sporto varžybos: tradicinių rungčių – tinklinio „5x5“, krepšinio „3x3“, futbolo „5x5“, virvės traukimo, netradicinių rungčių vaikams ir suaugusiems – mažųjų „krepšinis”, lankų mėtymas, prisitraukimai, svarsčio kėlimas, rutulio stūmimas.
„Šventinėse sporto varžybose, be juodupėniškių, sulaukėme daug dalyvių ir svečių iš kitų miestų, apylinkių – Kartenos, Kūlupėnų, Salantų, Leliūnų, Bajoralių, Kretingos, Nasrėnų, Skuodo, Imbarės, Gargždų“, – sakė Imbarės seniūnijos sporto organizatorė Sonata Valinskienė.
Lankų mėtymo rungtyje I v. nugalėtoju tapo Imantas Velykis (Bajoraliai), II v. liko Astijus Stonkus (Salantai), III v. atiteko Dainiui Gliožeriui (Dvaralis). Mažųjų „krepšinio“ rungtyje I v. atiteko Karoliui Girdžiūnui (Šatės), II v. – Skaistei Gritavičiūtei (Klaipėda), III v. – Kamilei Grigaitytei (Juodupėnai). Rutulio stūmimo rungtis, moterų grupė: I v. – Gintarė Žilinskytė (Klausgalvai), II v. – Guoda Motužienė iš Nasrėnų, III v. – Janina Eversonienė iš Juodupėnų; vyrų grupė: I v. – Donatas Bumblys (Kūlupėnai), II v. – Adomas Samoška (Leliūnai), III v. – Ernestas Kazlauskas. Prisitraukimų rungtyje I v. atiteko Artūrui Saunoriui iš Juodupėnų, II v. – Mantui Stonėriui (Šatės) ir III v. – Valdui Grigaičiui iš Imbarės. Svarsčio kėlimo rungtyje laimėtoju tapo Adomas Samoška (Leliūnai), II v. atiteko Valdui Grigaičiui (Imbarė) ir III v. – Evaldui Malūkui (Klaipėda). Krepšinio varžybose „3x3“ nugalėtojais tapo Skuodo rajono komanda „Krakės“, II v. liko komanda iš Šačių „Over“, treti liko „Juodupėnai“. Tinklinio varžybose „5x5“ I v. atiteko Kartenos komandai „Šura“, II v. užėmė „Kūlupėnai“, III v. – šeimininkai juodupėniškiai „Savas kaimas“. Futbolo „5x5“ varžybose nugalėjo Juodupėnų komanda „Banga“, II v. liko „Kartena“, III v. atiteko mišriai komandai iš Kartenos ir Kūlupėnų „Tie geresni“. Įnirtingiausios ir daugiausiai emocijų sukėlusios kovos vyko virvės traukimo varžybose. Po sunkių kovų nugalėtojais tapo „Kūlupėnų“ komanda, II v. liko šeimininkai judupėniškiai, III v. užėmė mišri Kartenos ir Kūlupėnų komanda.
Varžybose teisėjauti padėjo Mantas Vaičekauskis.
Šeštadienį nuskambėjo vasaros šventės: Kalniškiuose – „Šiapus ir anapus Alantos“, Šukėje – „Sodžiaus takais“. Organizatorės Rita Viskontienė bei Violeta Ruikienė kaip susitarusios tvirtino: šių renginių, tradicinių ir tuo pačiu išsiskiriančių, kasmet laukia ne tik vietos ir aplinkinių kaimų gyventojai, o ir į gimtąjį kaimą specialiai tam sugrįžtantys jų vaikai.
Tautodailės akcentai
„Dėl žmonių ir rašau bendruomenėms skirtus projektus Žemės ūkio ministerijai, kad tik laimėtume lėšų kuo įdomesnėms pramogoms. Smagu, kad kol kas sekasi: iš ministerijos skirtų pinigų anksčiau esame pasistatę pačią lauko estradą, susitvarkę pavėsines, šiemet už tūkstantį 200 eurų įstengėme diskotekai pasisamdyti kauniečių grupę „Bernužėliai“, kurių, jei tik būtų galimybė, šventės dalyviai, ko gero, nebūtų paleidę ligi pat paryčių“, – teigė Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus vadovė V. Ruikienė. Ji pridūrė, kad tokie ir panašūs renginiai kaime neapsieina ir be vietos geradarių pagalbos, šiltus žodžius šiuokart ji skyrė verslininkui Juliui Kalniui.
Kadangi 2020-uosius metus Lietuvos Seimas yra paskelbęs Tautodailės metais, šį akcentą įgavo ir šukiškių šventė: kultūros skyriaus prieigose veikė fotografijų, kuriose užfiksuoti akmentašio iš Žiogelių kaimo Rimanto Jarošiaus, medžio drožėjo iš Rubiniškės Povilo Butkevičiaus kūrybos darbai, įmantriausius kojinių mezgimo raštus demonstravo tautodailininkė iš Juodupėnų Aldona Staniuvienė.
Šukė – išskirtinė tuo, kad vasaros šventės čia prasideda po dienos darbų, vakarėjant, mat nebe pirmi metai, kai nebeorganizuojamos sporto varžybos. „Kaime gyvena gal per 200 gyventojų, jaunimo turime labai mažai – nebėra kam varžytis“, – sakė pašnekovė, bet pasidžiaugė, kad auga mažųjų karta – keliolika berniukų ir mergaičių šventės metu straksėjo ant batutų, siautė kartu su Kake Šmake (viešnia iš Kretingos Karolina Moncevičiene).
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aktyviai dirba, kad padėtų Lietuvos pieno sektoriui, ir visi pieno gamintojai patirtų kuo mažiau sunkumų bei nuostolių šiais įtemptais metais. Parengti net du paramos projektai. Tačiau Žemės ūkio rūmai skleidžia žemdirbių bendruomenę kiršinančią realybės neatitinkančią informaciją, pagardintą epitetais „šokiruojantis projektas“, „padaryta klaida“, „ignoruojami maži ūkiai“, „nesitariama su socialiniais partneriais“.
Atkreiptinas dėmesys, kad, rengiant paramos schemas, visada tariamasi su socialiniais partneriais, jiems pristatoma visa juos dominanti informacija, o ŽŪM gauti pieno gamintojų organizacijų raštai yra įdėmiai išanalizuojami ir jį juos atsižvelgiama.
O iš tiesų reali situacija paprasta – paramos schemų yra ne viena dėl to, kad egzistuoja skirtingi ES teisės aktai, reglamentuojantys valstybės pagalbą skirtingomis sąlygomis mažiems, vidutiniams ir dideliems ūkiams.
Balandžio mėnesį ŽŪM pradėjo konsultacijas su Europos Komisija ir gegužę pateikė oficialiai derinti dvi paramos schemas pieno sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 pandemijos. Pirmoji schema – pieno gamintojų rėmimas mokant valstybės pagalbą už pienines karves, o antroji – valstybės pagalbos suteikimas pieno perdirbimo įmonėms su sąlyga, kad jos pieno gamintojams už superkamą pieną mokės 2017–2019 m. mokėtas vidutines kainas.
Pirmajai pagalbos schemai Europos Komisija pritarė birželio 5 d., paraiškos buvo operatyviai surinktos ir jau liepos mėnesio antroje pusėje daugiau kaip 27 tūkst. pieno gamintojų planuojama išmokėti daugiau kaip 18 mln. Eur. Šia parama, kuria kompensuojamos balandžio–gegužės mėnesių pieno gamintojų pajamų netektys, siekiama išsaugoti visą Lietuvos pieno gamybos potencialą.
O antrąją, sudėtingesnę, paramos schemą Europos Komisija vis dar nagrinėja.
Žemės ūkio ministerija, suprasdama karantino pasekmes pieno sektoriui ir norėdama pasiruošti atvejui, jeigu Europos Komisija nepatvirtintų antrosios pagalbos schemos, parengė dar dvi papildomas naujas pagalbos priemones pieno gamintojams už birželio–rugpjūčio mėnesius. Viena jų skirta pieno gamintojams, laikantiems 150 ir daugiau pieninių karvių (už faktiškai ūkyje patirtus nuostolius pardavus pieną), o antroji – pagalba ūkiams, laikantiems iki 149 pieninių karvių.
Tai padaryta dėl to, kad ES teisės aktai, reglamentuojantys valstybės pagalbą mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms (ūkiams) skiriasi. Atsižvelgiant į tai ir ministro įsakymų projektai buvo parengti ir paskelbti ne vienu metu. Pirmajai pagalbos schemai pastabas ir pasiūlymus buvo galima pateikti iki liepos 1 d., o antrasis įsakymo projektas paskelbtas liepos 10 d. ir pastabas jam buvo galima teikti iki liepos 17 d. (imtinai).
Su abiem įsakymo projektais galima susipažinti:
Pirmasis (per 150 karvių): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/15b23380b55111ea9a12d0dada3ca61b?positionInSearchResults=22&searchModelUUID=95d2707f-1879-4a54-8749-a6e2cd1769eb .
Antrasis (iki 149 karvių): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/5eb903f0c2a411eaae0db016672cba9c .
Ministerija kviečia Žemės ūkio rūmus kilus klausimams kreiptis ir aiškintis, o ne viešoje erdvėje spekuliuoti klaidinga informacija.
Visada pasidžiaugiu aktyviais, pilietiškais, nebijančiais išsakyti savo nuomonę rajono gyventojais. Tais, kurie kelia problemas, siūlo jų sprendimo būdus, kelia tas negeroves, kurios reikalauja rajono politikų, Savivaldybės administracijos sprendimų.
Štai ne per seniausiai kretingiškis Norbertas Kontrimas savo publikacijoje „Kur dingo autobusai?“ (PN, 2020 06 26) iškėlė ne tik Topolių mikrorajono, bet ir aplink esančių individualių namų kvartalo gyventojams aktualią problemą dėl autobusų stotelės: vykdant sporto komplekso statybą ji perkelta prie taip vadinamosios naujosios parduotuvės „Maxima“, o buvusi stotelė Savanorių gatvėje, šalia ūkininkų turgelio, liko nebeeksploatuojama, kadangi bevarde gatve, esančia tarp stadiono ir „Sodros“ pastato, autobusai kursuoti nebegalėjo. Straipsnio autorius teigė, kad viešojo transporto kursavimas Topolių mikrorajone, Savanorių gatvėje, turi būti atnaujintas ir netgi pasiūlė išeitį – autobusų stotelę pastatyti tolėliau, ties Savanorių g. 52-uoju namu, kad autobusai galėtų pasukti ir pravažiuoti gatve ties Savivaldybės pastatu.
Visiškai pritardama N. Kontrimo mintims, kreipiausi į rajono Savivaldybės administraciją, klausdama, ar bus atsižvelgta į šiuos gyventojų pageidavimus – reikia manyti, kad nuomonę išsakęs kretingiškis tikrai kalbėjo ne vien savo, o ir kitų gyventojų vardu, kas mums, ir rajono politikams, ir rajono Savivaldybės administracijos vadovams, skyrių darbuotojams turėtų būti ne tas pats – juk mūsų veiklos esmė – tarnauti žmonėms ir paisyti jų poreikių.
Deja, iki šiol aš, kaip rajono tarybos narė, neturiu jokio atsakymo. Suprantu, atostogų metas, suprantu, kad galbūt yra ir svarbesnių darbų, negu viešas gyventojų prašymas atkurti autobusų eismą Savanorių gatve, tačiau kiekviena smulkmena, galinti pagerinti žmonių gyvenimą, tampa nebe smulkmena, o kasdiene būtinybe ir poreikiu. Jeigu žmonėms būtų nesvarbu, tai ir Pastauninko parko liūčių išplauti takai, taip ir nepraplatėjusi Vilnius gatvė – žmonės irgi nesupranta, kaip tai galėjo nutikti, – kiti dalykai taip ir liktų nepastebėti ir apie juos niekas nekalbėtų.
Susidaro įdomi situacija: žmonės kalba, prašo, viešai kelia negeroves, tačiau niekas nesikeičia, nors tie prašymai, sakyčiau, susiję su ne pačiomis didžiausiomis investicijomis – iš esmės tereikia tik noro imti ir padaryti, o netūpčioti vietoje. Nepadarytas vienas, kitas darbas, neištaisytos klaidos, manau, tik didina rinkėjų nusivylimą ir nepasitikėjimą, kurį susigrąžinti nebus taip paprasta.
Todėl viliuosi, kad rajono Savivaldybės administracija nepraleis pro ausis žmonių prašymo atkurti autobusų eismą Savanorių gatve ir pasistengs, kad Topolių mikrorajono gyventojai gyventų patogiai, nepatirdami sunkumų, kai reikia spręsti paprastas gyvenimiškas situacijas – apsipirkti, patekti pas gydytojus, nuvykti į maldos namus – vienu žodžiu, patogiai pasiekti bet kurios, kad ir nedidelės, kelionės tikslą.
Vidurvasaris visada ramesnis laikas. Laikas, kai atsiranda minutė stabtelti, apgalvoti, įvertinti praėjusį laikotarpį. Pusantrų metų – būtent tiek laiko praėjo, kai gyventojai suteikė pasitikėjimo mandatą, leidusi žengti visiškai naują žingsnį ir atstovauti jiems Kretingos rajono savivaldybės taryboje.
Ėjau, puikiai suprasdama savo atsakomybę, kiek nedrąsiai dėl nepatyrimo, tačiau su dideliu noru ir konkrečiu tikslu – bent kažkiek padidinti pasitikėjimą ir sumažinti takoskyrą tarp valdžios ir gyventojų. Vienas būdų savo tikslui pasiekti – tai gyventojų įtraukimas į viešosios politikos procesą savivaldoje – nuo domėjimosi iki realaus kokybiško dalyvavimo.
Kas yra ta politika? Pačia paprasčiausia prasme – tai visuomenės problemų sprendimas, paskirstant turimus išteklius. Šis procesas prasideda nuo teisingo problemos įvardijimo, po to ieškoma visų joms spręsti galimų būdų, ir, pasirinkus tinkamiausią, priimamas sprendimas. Vėliau vyksta situacijos stebėjimas, vertinimas, ar tenkina pasiektas rezultatas, ar problema mažėja. Jei ne, ieškoma kitokių sprendimų, ir taip politikos procesas užsuka naują ciklą. Didžiausias sudėtingumas šiame procese – tai, kad problemų daug ir įvairių, kad žmonių poreikiai ir interesai skirtingi, neretai konfliktuojantys, o ištekliai riboti. O kur dar politikos „žaidimo taisyklės“, kai neretai aukštesniu tikslu tampa ne sutarimo ieškojimas, siekiant visuomenės gerovės, o politinių galių matavimasis. Ar to labai reikia rajono gyventojams? Manau, kad ne, kitaip jie nekeltų klausimų, diskutuodami, „kam mes jus visus išrinkome – dirbti Kretingai, kartu spręsti žmonių problemas ar įrodinėti, kuris įtakingesnis?“
Galvojant apie rajono gyventojus, dažnai kyla mintis, kad mažiau besidomintiems turėtų būti nelengva, norint objektyviai suprasti ir įvertinti, kas vyksta mūsų savivaldoje, juolab kad viešoje erdvėje informacijos ir nuomonių yra labai skirtingų, skiriasi žinojimas, ir tiesos dažnai būna kelios.
Neseniai „Pajūrio naujienose“ publikuotame straipsnyje „Ar valdančioji koalicija byra“ tarybos opozicijos lyderis priekaištavo merui, administracijos direktorei, kad jie esą negeba dirbti, yra neveiklūs. Galbūt kai kurie procesai vyksta ne taip greitai ir sklandžiai, kaip norėtųsi visiems. Tačiau tokią situaciją lemia ir tai, kad savivaldybės administracija turi taisyti praėjusių laikotarpių klaidas, tai užtrunka, ir nėra taip paprasta. Dauguma pagrindinių projektų, keliančių daugiausia emocijų šiandieną rajono žmonėms, Pastauninko parkas, Sporto kompleksas, dirbtinės dangos futbolo aikštė – yra tęstiniai projektai, todėl esu įsitikinusi, kad ne vieną sprendimą, kurį teko priimti šiai valdžiai, sąlygojo veiksmai, padaryti praėjusioje kadencijoje. Gana taiklus pasirodė vieno rajono gyventojo komentaras socialiniuose tinkluose: „Naujoji valdžia klysta taisydama senųjų klaidas“. Dirbant klaidų išvengti neįmanoma. Nemanau, kad dabartinė valdžia irgi neklydo ir niekada neklys. Tik natūraliai kyla klausimas, kodėl dabartinės valdžios klaidos oponentų vertinamos kaip nekompetencija, o anos valdžios – teisinamos nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis?“
|
|
