Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Nepriklausomybės kare kovoję be ginklo

  • Edita KALNIENĖ
  • Kultūra
  • 2019-02-19
Parodos „Karo gydytojų auka Nepriklausomybei“ atidaryme – Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė (iš kairės), žurnalistas kolekcionierius Vilius Kavaliauskas ir rajono meras Juozas Mažeika.

Nepriklausomybės kare be ginklo kovojusius karo medikus prisiminė žurnalistas, kolekcionierius Vilius Kavaliauskas, kurio unikalios kolekcijos istoriniai portretai eksponuojami parodoje „Karo gydytojų auka Nepriklausomybei“, veikiančioje Kretingos muziejuje.

Pasaulį sužavėjusiame filme „Pjūklo ketera“ pasakojama reali istorija apie Antrajame pasauliniame kare dėl pacifistinių įsitikinimų atsisakiusį į rankas paimti ginklą amerikiečių armijos mediką Desmondą Dosą. Šis beginklis jaunuolis iš Okinavos mūšio lauko ant rankų išnešė 75 sužeistus amerikiečių karius.

Atsigręžus į Lietuvos Nepriklausomybės karą 1918–1920 m. sutinkame lietuvius, taip pat kovojusius už laisvę be ginklo – tai karo gydytojai. Tarp jų – ir kretingiškis generolas archeologas Vladas Nagevičius.

„Atrodo, kare gali dalyvauti tik kareiviai, tačiau kare būna visko. Tie karo gydytojai nešė sužeistuosius ant rankų, tvarstė žaizdas, jie padėjo mūsų kariams“, – atidariusi išskirtinę parodą kalbėjo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Karo medikų žygdarbis Nepriklausomybės kare buvo ne ką mažesnis nei karių savanorių. Lietuvos kariuomenės sanitarijos valdyba nuo mirties išgelbėjo ne vieną šimtą vyrų.

Karo gydytojai yra įdomus Nepriklausomybės karo atspindys. „Nepasakyčiau, kad Nepriklausomybės karas buvo labai kruvinas. Nuo ligų mirė du kartus daugiau žmonių. Karas buvo šiurpus tuo, kad daug žmonių mirė karo ligoninėse“, – tikino V. Kavaliauskas.

Žurnalistas tada vykusį karą su lenkais įvardijo džentelmenišku. „Kartą per mėnesį pasikeisdavo belaisviais ir niekas nieko nekankindavo. Vieną kartą į lenkų nelaisvę pateko divizijos vadas, dviejų pulkų vadai, 61 karininkas ir 1 tūkst. 600 kareivių. Tai buvo katastrofa per vieną dieną. Kareivius išvežė į lenkų stovyklą, karininkus atvežė į Vilnių ir apgyvendino Šv. Jurgio viešbutyje. Iš jų paėmė garbės žodį, kad nepabėgs bei atšaukė apsaugą. Po trijų dienų liko tik du. O lenkai į tai atsakė – „Ach, tie lietuviai, juk davė garbė žodį, – taip karą apibūdino V. Kavaliauskas, priminęs, kad kare kovojome ne vieni. – Borisas Strasburgas iš Ariogalos buvo žydas, karo medikas, Vyčio Kryžiaus kavalierius, labai tragiško likimo. 1944 m. gruodžio mėnesį žuvo. Užmirštame, kad tuo metu visų Lietuvoje gyvenusių tautybių žmonės dalyvavo kare.“

Aštuoni ar septyni karo medikai mirė Amerikoje, kadangi karo pabaigoje matė, kas jų laukė, ir išvažiavo.

Be B. Strasburgo, tragišką likimą patyrė ir Jonas Brunza. „Jį nušovė Palangoje, viduryje gatvės, kažkoks Amerikos lietuvis, kuris įtarė, kad jo žmona neištikima su J. Brunza“, – skaudų įvykį prisiminė kolekcionierius.

Parodą turėjo papuošti dar vienas eksponatas. „Buvome Niujorke ir aplankėme Ingelevičių šeimą, kurie padovanojo 42 instrumentus, su kuriais 1919–1920 metais Vladas Ingelevičius darė operacijas. Jie buvo visi surūdiję, o brezentas, kuriame buvo suvyniotas – visas kruvinas“, – sakė V. Kavaliauskas.

Parodoje pristatomi keturiolika iš daugelio karo gydytojų, kurie įvertinti aukščiausiu to meto valstybės apdovanojimu – Vyties Kryžiumi. Tai buvo Vladas Ingelevičius, Antanas Petraitis, Antanas Starkus, Borisas Strasburgas, Juozas Ūsas, Linas Janulionis, gailestingoji sesuo Ona Čebelytė, Jonas Brundza, Kristupas Gudaitis, Kazys Oželis, Vladas Nagevičius, Petras Radzvickas, Vincas Kanauka, Jonas Rimeikis.

„Paroda turėtų padėti susimąstyti, kad darytumėme viską, jog karo nebūtų“, – parodoje kalbėjo LR Seimo narys gydytojas Antanas Vinkus. Parodą apžiūrėti bus galima iki kovo 1 d. Kretingos muziejaus parodų salėje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas