Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Klaipėdos universitetinės ligoninės Gimdymo skyriaus kolektyvas: (iš kairės) akušerė Rasa Šulčiuvienė, vedėjas Leonas Janušas, vyriausioji akušerė Rasa Liutikienė, vyriausioji slaugos administratorė Liuda Mažonienė, gydytoja Sigita Neverauskienė ir akušerė Regina Mačernienė.

Klaipėdos universitetinėje ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamente jau 11 metų sėkmingai veikia Mažos rizikos gimdymų poskyris, kuriame naujagimius priima vien akušerės, nedalyvaujant gydytojui. Gimdyvės vis drąsiau pasitiki savo prigimtinėmis galiomis, tačiau iškilus bent mažiausiai abejonei dėl jos, vaisiaus ar naujagimio būklės, gydytojai išsyk skuba į pagalbą, pasitelkę pažangią diagnostikos ir gydymo aparatūrą.

Kaip naujagimiui palankios ligoninės principai derinami su medicinos technologijomis, pasakojo Gimdymo skyriaus vedėjas Leonas Janušas, gydytoja akušerė ginekologė Sigita Neverauskienė bei Neonatologijos centro vadovė Albina Bulaukienė.

Gimdyvėms užtikrina privatumą

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kasmet pasaulį išvysta nuo 3 tūkst. 100 iki 3 tūkst. 200 naujagimių: pernai – 3 tūkst. 81 naujagimis, iš jų – 45 poros dvynių.

Ligoninė būtų pajėgi priimti ir dar 500–600 gimdymų, tačiau jų skaičius, kaip ir visoje Lietuvoje, mažėja. Specialistus neramina ir didelis Cezario pjūvio operacijų procentas, – pernai siekė 24,5 proc.

Du trečdaliai gimdyvių yra klaipėdietės, tačiau gimdyti atvyksta ir moterų iš Palangos, Kretingos, Plungės, Šilutės, netgi – Kaliningrado. Rusijos pilietes čia traukia natūralumas, namus primenanti palatų aplinka.

Po ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento remonto, atlikto Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis, aplinka pasikeitė neatpažįstamai – visur šviesu, jauku ir šilta, palatos aprūpintos naujausia įranga ir priemonėmis, palengvinančiomis personalo darbą. Ligoninėje yra 9 gimdyklos, kuriose lovų padėtis gali būti keičiama, taip padedant nėščiajai rasti patogiausią pozą sąrėmių metu, o vėliau ta pati lova performuojama į gimdymo stalą.

Kiekvienai pacientei yra užtikrinamas privatumas – Pogimdyminiame skyriuje yra 40 palatų, visos jos vienvietės ir jaukiai įrengtos. Sudaryta galimybė pernakt kartu su motina bei kūdikiu pasilikti ir tėvui ar kitam artimam žmogui, – ligoninėje yra 10 šeiminių palatų, iš kurių 7-ose įrengtas tualetas ir dušas.

Gydytoja Sigita Neverauskienė džiaugėsi, kad pernai Gimdymo skyriaus erdves papuošė Dalios Kirkutienės studijos dovanoti paveikslai.

Kas trečia pagimdo su akušere

Gerokai prieš dešimtmetį atidarius Mažos rizikos gimdymų poskyrį – tuomet jis buvo pirmasis Lietuvoje – naujagimius priima tik akušerės. Visos turi aukštąjį išsilavinimą, todėl kompetentingos nuspręsti, ar gimdymo eiga yra normali, ar reikalinga gydytojo konsultacija.

Ši naujovė pasiteisino: per pastaruosius keletą metų gimdyti Mažos rizikos gimdymų poskyryje panoro 35 proc. gimdyvių. Tačiau kai kurioms visgi prireikia gydytojo pagalbos, tad vien su akušere pagimdo kas trečia gimdyvė.

Maždaug ketvirtadalis visų gimdyvių renkasi epidūrinės nejautros procedūrą, kurios metu nuskausminamieji vaistai suleidžiami į stuburo smegenų kanalą, esantį tarp dviejų slankstelių apatinėje stuburo dalyje. Gydytojų teigimu, tai yra labai efektyvi pagalba skausmo nebeištveriančiai gimdyvei, tačiau kyla didesnė rizika, kad gali prireikti ir gimdymą skatinančių vaistų.

Pagal naujagimiui palankios ligoninės principus, vos pasaulį išvydęs naujagimis išsyk guldomas motinai ant krūtinės, nes ankstyvas kontaktas labai svarbus jo emocinei būklei bei tolimesniam gebėjimui žįsti.

Ir vėliau motinos skatinamos mažylius maitinti savo pienu, joms patariama, ką daryti, jei iškyla kokių nors nesklandumų.

Neišnešiotiems – ypatingas dėmesys

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kasmet gimsta apie 180-200 neišnešiotų kūdikių, – tai sudaro apie 5–6 proc. Pernai ligoninėje mirė tik vienas kūdikis, – jis buvo neišnešiotas.

Neišnešiotiems naujagimiams, gimusiems nuo 22 iki 37 savaičių, reikalinga ypatinga priežiūra. Pagal šalyje galiojančią tvarką, iki 34 nėštumo savaitės moterys gimdo perinataliniuose centruose Vilniuje ir Kaune.

Tačiau dažnai 32–33 nėštumo savaitę gimę naujagimiai gydomi ir slaugomi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nes čia tam sudarytos visos sąlygos. Naujagimių reanimacijos bei intensyviosios terapijos skyrius yra šiuolaikiškai įrengtas: jame yra ne tik 10 inkubatorių, užtikrinančių palankiausias sąlygas naujagimiui toliau augti, bet ir – minkšti supamieji krėslai, kuriuose motinos, patogiai įsitaisiusios, gali prie krūtinės glausti savo mažylius.

Naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje – šilta jauki aplinka.

„Kiekviena motina tikisi, kad pagimdys sveiką mažylį, – iš pradžių ją ištinka šokas, sužinojus, kad jos kūdikis pateko į Reanimacijos palatą. Tačiau pamačiusios, kad čia jų mažyliai saugūs, ir jos gali su jais pabūti, nusiramina“, – tvirtino gydytoja A. Bulauskienė. Į Reanimacijos bei intensyviosios terapijos skyrių taip pat patenka ir tie naujagimiai, kurių gimdymas užsitęsė, jiems diagnozuoti kokie nors sveikatos sutrikimai ar kyla bent menkiausių įtarimų, kad tokie gali išryškėti.

Per metus šio skyriaus personalui tenka pasirūpinti 700–800 mažųjų pacientų. Kai kurie jų čia praleidžia vos kelias valandas ir, jei gyvybinės funkcijos stabilizuojasi, sveikatos būklė gera, perkeliami į palatas pas motinas. Tačiau, esant sudėtingesniems atvejams, naujagimius reanimacijoje tenka stebėti, gydyti savaitę ar 10 dienų.

Pririekus, atsiveža patys

Jei kūdikiui nustatoma įgimta patologija, tarkim, širdies ir kraujagyslių, plaučių, centrinės nervų sistemos, tuomet jis siunčiamas į šiose srityse besispecializuojančias gydymo įstaigas Kaune bei Vilniuje.

Tačiau dar nėštumo metu pastebėjus, kad vaisius turi kokią nors patologiją, nėščioji iš karto ten nukreipiama ir gimdyti – kad specializuotą pagalbą ji gautų nedelsiant.

Maždaug 40–60 naujagimių per metus Klaipėdos universitetinė ligonė atsiveža iš Telšių, Tauragės, Šilutės ir Kretingos rajono ligoninių, kurių medikai informuoja apie priimtą neišnešiotą arba kokią nors patologiją turintį naujagimį.

Kūdikiai yra gabenami specialiu ligoninės transportu.

Atlieka genetinius tyrimus

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taip pat teikiamos genetiko konsultacijos, atliekami biocheminiai tyrimai, kurie reikalingi 12–13 nėštumo savaitę, taip pat paskiriami tais atvejais, kai motinai yra 35-eri ir daugiau metų arba, kai tėvui 42-eji ir daugiau. Jei kyla įtarimų dėl vaisiaus sveikatos, nėščioji nukreipiama detalesnei diagnostikai. Medicinos mokslui kol kas lieka iki galo neatskleistos genetinių ligų priežastys. Nors ir pastebima, kad jos dažnesnės tuomet, kai gimdyvės yra labai jauno arba atvirkščiai – vyresnio amžiaus, tačiau pasitaiko, kad Dauno sindromą turinčio kūdikio susilaukia ir šeima, jau auginanti tris savo sveikus vaikus.

Renata ir Jonas Paulauskai, susilaukę pirmagimio Jokūbo, gyrė skyriaus kolektyvą ir aplinką.

Kad mažylio gimimas taptų švente

Klaipėdos universitetinė ligoninėje dirbantys, nuolat savo žinias gilinantys, kvalifikaciją keliantys medikai yra pasirengę priimti ir visapusišką pagalbą suteikti viso Vakarų Lietuvos regiono moterims – būsimoms motinoms ir jų į pasaulį besibeldžiantiems kūdikiams. Tam yra sutelkti visi būtini materialiniai ir žmogiškieji resursai, kad mažylio gimimas šeimai dovanotų nepamirštamus įspūdžius.

Pirmagimį Jokūbą pagimdžiusi Renata Paulauskienė ir jos vyras Jonas džiaugėsi gimdyti pasirinkę Klaipėdos universitetinę ligoninę. J. Paulauskas sakė dalyvavęs gimdyme: nors žinojęs, kaip pagelbėti žmonai, tačiau žinios be akušerių pagalbos būtų niekinės.

„Puikios akušerės: jos mus, vos įžengus, apgaubė dėmesiu ir šiluma. Palatos aplinka primena namus – jau pirmąją naktį, gimus mažyliui, palatoje buvome lyg namuose: patogi plati lova, minkštas fotelis, yra dušas, tualetas. Ko gi daugiau reikia?“ – džiaugėsi mažylio tėvas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas