Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Dailės terapijoje žmonės ne tik piešia, bet taip pat projektuoja savo vidinę patirtį ir per akmenis, sagutes, gamtos teikiamas gėrybes. Kiekviena technika parenkama individualiai.

Per dailės terapiją piešdami ir ne tik žmonės gali papasakoti daug daugiau negu kalbėdami. „Dailės terapijos būdu galime pagerinti fizinę, psichinę ir emocinę aplinką“, – teigė Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė, vedanti dailės terapijos užsiėmimus, Vika Gridiajeva.

Kitokia technika

Terapija – tai saugesnis, jautresnis būdas pačiam žmogui pažvelgti į save. „Raktas į atvirą ir gilų pokalbį su žmogumi yra ne technikoje, o psichologo ir kliento ryšyje, pasitikėjime ir žmogaus vidiniame nusiteikime – pasiruošęs jis kalbėti ir spręsti savo problemas ar dar ne. Ir visai nesvarbu, ar taikysi muzikos, dailės, šokio ar rašymo terapijos techniką“, – kalbėjo V. Gridiajeva.

Terapeutui, psichologui padedant dailės terapijoje, saugioje aplinkoje, galima pažvelgti į savo vidų ir tam nereikia būti menininku. „Užteka to, kad turi problemą, kurią sieki išspręsti. Galbūt tai išgyvenami nemalonūs jausmai, galbūt esi pats pasiklydęs savyje ir ieškai atsakymo, o gal jūsų šeimoje vyksta procesai, kurių nesupranti“, – tvirtino V. Gridiajeva.

Dailės terapiją galima naudoti ir kaip išveiką, ir kaip psichoterapiją bei taikyti įvairaus amžiaus žmonėms. „Vedu ir skatinu dailės terapijos metodus taikyti darželiuose, nes tai gali būti nuostabus būdas ikimokyklinukams išreikšti pyktį, baimę, liūdesį. Šalia išraiškos išmokti, kaip su tais jausmais gyventi, suprasti jų reikalingumą. Dažnai taikau dailės terapijos technikas asmeninėse konsultacijose. Dažniausiai šiai avantiūrai pritaria moterys, ir tai būna nepaprasta kelionė po spalvas, formas ir vidinį pasaulį“, – patirtimi dalijosi V. Gridiajeva.

Dailės terapijoje ne tik piešiama, bet kiekvienas dalyvis projektuoja savo vidinę patirtį ir per akmenukus, sagutes, gamtos teikiamas gėrybes. Kiekviena technika parenkama individualiai, nes psichinis ir emocinis pasaulis nenuspėjamas.

Problemos – pagal amžių

Per konsultacijas ar grupinius susitikimus siekiama išspręsti problemas. Skirtingų amžiaus grupių žmonės susiduria su skirtingomis problemomis.

„Mamų dažnai užduodamas klausimas – ar esu gera mama? Kalbame apie savivertę, pasitikėjimą savimi ir baimę. Dažnai dirbant su moterimis iškyla ir vienatvės, bejėgiškumo jausmai“, – įvardino psichologė.

Jaunimui labai aktualios santykių šeimoje problemos. „Dažnai tėvai galvoja, kad jų keturiolikmetis sūnus ar dukra labiausiai išgyvena dėl meilės ar simpatijos klasės draugui ar draugei, bet grupiniuose užsiėmimuose dažniausiai paauglių užduodami klausimai: kodėl tėvai manęs negirdi? Ar aš jiems nesvarbus?“ – toliau vardino specialistė.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų problemos kiek kitokios – elgesio ir emocijų nevaldymo. Pasak V. Gridiajevos, dažnai į psichologą kreipiasi ne sunerimę tėvai, o vaikų auklėtojai, pastebėję, kad jo elgesys skiriasi nuo kitų. Vienais atvejais paaiškėja, kad vaikas turi rimtesnių problemų, tokių, kaip skyrybų krizė namuose, tėvų emigracija ir panašiai. Kartais specialistams tenka nuraminti ir auklėtojas, ir tėvus, kad viskas nėra taip blogai.

Dažniausiai žmonės vienu metu susiduria ne su viena problema. „Kai žmogui blogai – blogai būna iš esmės visur.

O kada viskas atrodo niūriai – apima beviltiškumo jausmas, ir esant tokioje būsenoje kalbėti dažnai žmonės nebemato prasmės: „juk vis tiek nieko nepakeisi“. Bet tie, kurie savo noru kreipiasi pagalbos į specialistus, dažniausiai jau yra stadijoje, kai ta būsena būna įkyrėjusi ir norisi pokyčių“, – sakė V. Gridiajeva.

Dailės terapiją galima naudoti ir kaip išveiką, ir kaip psichoterapiją bei taikyti įvairaus amžiaus žmonėms.

Pyktį išreikšti – piešiant

„Dirbdama su moterimis, kurios išgyveno prievartą, patyriau, jog klausimas „kaip tu jautiesi“ jas skatina užsidaryti. Nes nesinori nė galvoti, o juo labiau kalbėti apie tai, jog ji buvo prievartaujama savo vaikų akyse. Tačiau ši patirtis yra moters viduje, reiškiasi depresijos, savęs žalojimo, alkoholio vartojimo epizodais. Kai vietoj šio klausimo paimame baltą popieriaus lapą ir prašau jos parodyti, kas dabar jos viduje, gimsta nuostabūs asmeniniai darbai“, – prisiminė psichologė.

Dailės terapiją galima skirstyti į dvi dalis: dailės terapiją pasitelkti, kaip jausmų išveikos būdą – moteris išreiškia savo jausmus lape, ir jau taip dalį savo krūvio palieka nebe savyje; antroji dailės terapijos forma – kai po kiek laiko moteris pereina į stadiją, kurioje yra pasiruošus tikrajai terapijai. Tada galima kelti klausimus, kodėl ji yra linkusi į smurtinius santykius, kodėl trečią kartą išsirinko girtuokliaujantį vyrą, ir beveik atkartoja visą savo mamos gyvenimą. Šioje vietoje žmogus pradeda gyti.

Psichologė skatina tėvus problemų su vaikais sprendimų ieškoti namuose: „Sakykime, mažas vaikas turi baimę kokiam nors daiktui, tamsai, garsui ir panašiai. Kalbėti ir išdiskutuoti su keturmečiu ar penkiamečiu šia tema būtų sudėtinga. Tačiau galima apie tą baimę kalbėti spalvomis. Susėskite namuose prie didelio balto popieriaus lapo ir pasiimkite guašo. Paprašykite vaiko nupiešti, kaip atrodo baimė, ar ji turi akis, lūpas, rankas. Svarbu, kad tuo metu, kai uždavėte vaikui užduotį, nebėgtumėte kepti blynų vakarienei ar nesusirašinėtumėte feisbuke su draugais. Jūsų visapusiškas buvimas šalia yra ypač reikšmingas. Vaikui nupiešus baimę, galima apie ją pasikalbėti, užduodant klausimus, kokia ji, ar ji turi vardą, kur šiame kambaryje ji gyventų, kurioje konkrečiai vietoje, ar ji laiminga čia gyvendama.“

Vaikai, išpiešę, iškalbėję ir išveikę savo baimes, sumažina vidinę įtampą, padeda suvokti, jog tokius jausmus jausti nėra blogai, ir kad viskuo, ką jaučia gali pasidalinti su motina ar tėvu.

Vaikai, paaugliai ir net kai kurie suaugusieji natūraliai, remdamiesi savo instinktais, savo jausmus išlieja kūryboje: piešime, eilėraščiuose, muzikoje, teatre, fotografijoje ir panašiai. Net ir poroje, kai be keiksmažodžių neapsieina pokalbis, galima vienas kitam ką nors nupiešti.

„Prisimenu atvejį, kai konsultavau porą, kurios keliamas lūkestis konsultacijoms buvo „nesipykti“, nes jų konfliktai būdavo labai destruktyvūs. Iš esmės tokie tikslai yra „misija – neįmanoma“, bet atrasti konstruktyvesnių problemų sprendimų būdų – įmanoma, – vieną atvejų prisiminė psichologė. – Prisimenu, kaip moteris juokėsi konsultacijų metu, nes atsinešė 24 lapus šedevrų – keiksmažodžių savo vyrui ji nebesakė, o juos piešė. Pasirodo, kad galima į pyktį pasižiūrėti kūrybingai.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas