Rūpinasi vaikų laisvalaikiu

Šaškių varžybų „Nepasiduok“ nugalėtojai

Kretingos rajono kultūros centro Jokūbavo skyriuje tris dienas vyko tradicinės vasaros vaikų ir paauglių šaškių varžybos „Nepasiduok“.

Jų metu jokūbaviškiai ir miestelio svečiai ne tik varžėsi dėl nugalėtojo titulo, bet ir sportavo, rungtyniavo, mokėsi važinėti riedžiu.

Prizininkais tapo I v. užėmęs Konstantinas Maštaras, II v. – Aironas Paulikas, III v. – Rusnė Mažonytė. Renginį suorganizavusi Jokūbavo skyriaus vedėja ir meno vadovė Albina Buntinienė didžiavosi nugalėtojais ir kalbėjo, kad vasarą vaikus stengiasi užimti, kuo galėdama: „Nors Jokūbave ir nėra daug vaikų – vasarą atvažiuoja dar vienas kitas pas senelius, gimines – vis tiek susitinkame ir ką nors veikiame, pavyzdžiui, einame į biblioteką ir skaitome knygas. Mūsų, Jokūbavo, bibliotekininkė Laimutė Paulauskienė taip pat vis suorganizuoja jokūbaviškiams visokių renginių.“

Pasak A. Buntinienės, vaikus į įvairius užsiėmimus stengiamasi įtraukti ne tik vasarą, bet ir visus metus. Pavyzdžiui, žiemą jiems rengiamos įvairios edukacijos – vaikai mokosi megzti kojines, gaminti kalėdinius burbulus ir visa tai vėliau dovanoja vienišiems seneliams. Kadangi pati skyriaus vedėja yra baigusi teatro režisūros studijas, ji taip pat drauge su vaikais stato spektaklius. „Vaikai labai noriai dalyvauja mūsų veiklose, tačiau yra problema: kai kurie vaikai, lankantys Jokūbavo mokyklą ir mūsų dramos būrelį, yra iš tolimesnių kaimų, todėl, ypač per atostogas, jiems labai sunku atvykti į Jokūbavą, į mūsų renginius. Aš vis pavėžėju tai vieną, tai kitą vaiką, bet visų atsivežti nepavyksta – kainuoja kuras, už kurį moku iš savo asmeninių lėšų, o jų ne visada užtenka. Be to, žiemą dar ir pavojinga važinėti užpustytais kaimo keliais. Jei turėtume autobusą, galėtume vežioti juos visus. Stengiamės viską daryti dėl tų vaikų, kad juos supažindintume su teatru, menu“, – kalbėjo A. Buntinienė.

„Sumo imtynės“

Vis dėlto ji labai džiaugėsi gaunama Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) parama – iš jos moksleivių reikmėms buvo nupirkta įvairių priemonių, technikos, kurios, pasak vedėjos, Kultūros centras nebūtų pajėgęs nupirkti: projektorius, spausdintuvas, garso kolonėlės.

Paklausta, ką nuveiktų, jei gautų gausiau šios paramos, A. Buntinienė sakė, kad organizuotų daug daugiau išvykų: vestųsi vaikus į spektaklius, vežtųsi juos į tolesnius Lietuvos miestus, nes dabar važiuoja tik į artimiausius – Palangą, Klaipėdą, Telšius, Plungę.

Kadangi A. Buntinienė su vaikais praleidžia daug laiko, jie pasitiki ja ir pasipasakoja tokius savo rūpesčius, kurių, pasak jos, neišsako net savo tėvams: „Dažniausiai vaikai pasakoja, kas ką kur veikė, o paauglius daugiausiai kamuoja meilės ir išvaizdos problemos. Aš pati jų prievarta nekamantinėju, tačiau mielai išklausau – kartais ne repetuojame, o išsiverdame arbatos, išsikepame blynų ir tiesiog kalbamės.“ Taip pat ji išsakė ir kultūros darbuotojus kamuojančią problemą – atlyginimai kaimuose yra maži ir kai kuriems labai sunku išgyventi.

„Daug mūsų į darbą Jokūbave važinėja iš Kretingos, ir būtume labai laimingi, kad mums bent jau finansuotų kurą – tada dėl bendruomenės galėtume nuveikti dar daugiau“, – tvirtino A. Buntinienė.

Gražina ŽILINSKAITĖ

• Rašyti komentarą (0)