Išaugusią biokuro krūvą reikalauja aptverti

Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis (iš kairės), rajono meras Antanas Kalnius, Vydmantų kaimo bendruomenės pirmininkas Simas Končius ir vicemeras Dangiras Samalius teigė, kad verslui trukdyti nenori, tačiau didžiulį kalną smulkintos medienos aptverti tvora, anot jų, – būtina.

Apie Vydmantų pramoninėje dalyje kylančią biokurui ruošiamos smulkintos medienos krūvą, dėl galimų gaisrų pavojaus vasaros įkarštyje privertusią sunerimti vietos gyventojus, „Pajūrio naujienos“ jau buvo rašiusios. Situacija suskato domėtis aplinkosaugininkai, gaisrininkai, savo žodį tarė Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius, pareiškęs, kad privatus sklypas, kurio teritorija apima ir Vydmantų parką, pagal naudojimo būdą sandėliuoti medienai netinka.

Svarbiausia – saugumas

Prie gerokai į ūgį ir į plotį išaugusio medienos kalno Vydmantuose vakar, lydimi seniūno Rimvydo Šakinio bei bendruomenės pirmininko Simo Končiaus, pasišnekėti su ruošinius biokurui taip sandėliuojančiu verslininku bendrovės „Raguvilė“ vadovu Virginijumi Brazausku vėl atvyko komisija – Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, vicemeras Dangiras Samalius, Kretingos aplinkos apsaugos agentūros bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai.

„Biokuro kalnas – problema tiek mums, tiek tau“, – į V. Brazauską kreipėsi A. Kalnius. Užbėgdamas už akių, jis iškart perdavė vieningą komisijos nuomonę: nė vienas nenori užkirsti kelio verslui, bet rūpinasi vietos gyventojų saugumu, – vasarą buvo bijomasi savaiminio užsidegimo, o žiemą, ypač esant sniegui, nuslinkęs kalno sluoksnis gali užgriūti, pridaryti nepataisomų bėdų.

Merui antrino S. Končius. Anot jo, bendruomenėje vyrauja įvairios nuomonės: vieniems gyventojams pramoninėje Vydmantų dalyje laikomas biokuras „vienodai rodo“, tačiau yra tokių, kuriems skauda širdį.

„Kai pradėjot smulkintą medieną čia pilti, krūva buvo penkiskart mažesnė, paskui kasdien ji augo augo, gal ir dar augs, nežinia, kiek. Kitoje pusėje nuo kelio esanti stati krūvos siena siekia 8 metrus. Užtenka, kad du trys mažamečiai vaikai atėję pagaliu čia pakrapštys – užgrius trys ar penki kubiniai metrai medienos, ir rasim mes juos kaip kokius žiurkūčius toje pat vietoje“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas.

Tiek A. Kalnius, tiek S. Končius teigė neprašą nieko daugiau, tik kalną apsitverti tvora.

Vydmantiškiai bijo, kad sunkus nušliaužęs medienos sluoksnis neužgriūtų mažamečių vaikų.

Pinigai nenumatyti

Pasak V. Brazausko, šis susitikimas su komisija jam – nemalonus. Anot jo, vasarą, po to, kai „Pajūrio naujienų“ laikraštyje pasirodė straipsnis, ir priešgaisrinio saugumo, ir medienos dulkėtumo reikalai jau buvo aptarti, buvo liepta įsirengti įspėjamuosius ženklus. „Ką prašėte, tą padariau, kad galėtume vykdyti veiklą, su savininku ir žemės sklypo paskirtį jau pakeitėme. Dabar iš jūsų pusės – vėl nauji reikalavimai. Man jie trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – atviravo V. Brazauskas. Jis teigė nenorintis su rajono vadovais pyktis ar „eiti prieš įstatymo raidę“, tačiau klausė, kuriuose įstatymuose parašyta, kad tvora būtinai reikalinga?

„Yra lentelė, kurioje nurodyta, kad čia – privati valda. Kai taip, tai niekas svetimas kojos įkelti negali“, – akcentavo jis. Du su puse hektaro plotą tvora aptverti – ne juokas, reikia 4–5 tūkstančių eurų, o įmonės biudžete šiemet tam jų nenumatyta. Rezervinis kuras, kuris kaupiamas Vydmantuose, pasitarnaus ir Kretingos miesto katilinėms, bet, į sąnaudas įtraukus tvoros kainą, kuras gali būti brangesnis, tai atsilieps gyventojų piniginei.

„Žingsnio atgal žengti šiemet negaliu, kur kitur išsivežti medieną neturiu“, – apgailestavo V. Brazauskas. S. Končius patikino, kad ne ypatingos, ne mūrinės tvoros prašoma, pakaktų paprastos tinklinės, apie tūkstantį eurų kainuojančios.

„Sklypo plotas – didelis, tvorai reiktų 4 ar 5 tūkstančių eurų, o jų įmonės biudžete nesame numatę“, – tikino Virginijus Brazauskas, tačiau tikslų atsakymą, ką ketina daryti, žadėjo po dviejų savaičių.

Dėl leidimo dar nepaaiškėjo

Anot A. Kalniaus, komisija susirinko ne kas verslui naudinga ar nenaudinga svarstyti, o pasiūlyti teritoriją aptverti tvora – dėl gyventojų saugumo. Jis pasiteiravo, kieno yra sklypas, kuriame laikoma mediena ir ar turi leidimą ją čia laikyti. A. Brazauskas atsakė leidimo neturįs.

Nors patikslinta užklausa, ar laikinam medienos saugojimui būtinas aplinkosaugos leidimas, Aplinkos apsaugos agentūrai seniai išsiųsta, Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta patikino atsakymo dar tebelaukiantis. Jei atsakymas bus, kad leidimo reikia, tokiu atveju sklypas turės būti pramoninės ir sandėliavimo, o ne prekybos ir komercijos paskirties. Su tuo V. Brazauskas nesutiko – esą medieną jis ne sandėliuoja, o parduoda.

„Jūsų valia interpretuoti, kaip norit. Su teisininkais pats kalbėjau – galiu ir čia pat pasidėti taburetę, jei noriu, išrašinėti sąskaitas, prekiauti“, – ironizavo jis ir patikino savo veiklos Vydmantuose nepradėjęs savavališkai, be seniūnijos leidimo.

Verslininkas taip pat priminė, kad būtent jo įmonės pastangomis tarsi sušvito anksčiau buvęs apleistas Vydmantų parkas – išvalyta, veltui nušienauta ir sutvarkyta. „O pamenat, kas čia buvo prieš dvejus metus? Visiškas šiukšlynas. Turbūt tik šiandien po rajoną pradėjot važinėt, jei to nepastebit“, – įgėlė merui. Šis pakartojo laukiantis atsakymo, kada susmulkintos medienos kalnas bus aptvertas ir saugus.

Bendruomenės pirmininkas S. Končius neiškentė nepatikslinęs – parką sutvarkęs verslininkas už darbą esą atsiėmė mediena, o sklypą jam išnuomojęs savininkas išvengė padidinto nekilnojamojo turto mokesčio, kuris būtų taikomas už aplaidumą.

• Rašyti komentarą (31)