Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Žmonės mylėjo už nuoširdų darbą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-10-04

„Dirbau savo darbą kaip ir visi žmonės, – nesu Kretingai nei daugiau, nei mažiau nusipelniusi už kitus“, – tikino ilgametė gydytoja Aidyta Rumbutienė.

Praėjęs pirmadienis Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) gydytojai Aidytai Rumbutienei buvo paskutinė darbo diena – vaikų ir šeimos gydytoja iš viso ji dirbo 45-erius metus. Rankose laikydama glėbius gėlių ir pacientės Dovilės bei jos vaikų Anabelės ir Ilano parašytą jausmingą padėkos laišką, 70-metė A. Rumbutienė prisipažino: „Niekad nesu sulaukusi tiek šilumos, – nežinojau, kad žmonėms esu svarbi. Visuomet atrodė, kad dirbu kaip visi.“

Į priėmimus – ir sunkvežimiu

Medikė sakė jaučianti dvejopą jausmą: oficialiai paskutinė jos darbo diena – spalio 29-oji, nes dabar atostogauja: „Kažko trūksta, nes spalį niekad neatostogavau. Kita vertus, nebeliks kasdienės įtampos, džiaugsiuosi kiekviena diena, nes tų dienų – vis mažyn.“ Kretingos bei Salantų apylinkių šeimoms gydytoja atidavė 45-erius savo darbo metus, pastarasis dešimtmetis – tarsi viršvalandžiai. Gydytoja Aidyta sakė esanti tikra žemaitė – kilusi iš Židikų, o vardas toks keistas todėl, kad turėjusi būti Edita, tik to meto raštininkai iš „didelio rašto išėjo iš krašto“.

Kauno medicinos institute 1973-aisiais Gydomosios medicinos fakultetą baigusi A. Rumbutienė buvo paskirta dirbti į Salantus. Tuomet ji tebuvo vienintelė pediatrė, o rūpintis teko viso Salantų krašto – Kūlupėnų, Grūšlaukės, Imbarės, Tuzų ir kitų kaimų – vaikais. Dirbo Salantų poliklinikoj, ligoninėj, felčeriniuose punktuose, darželiuose, mokyklose.

„Atidirbus kitur, vien punktuose perdien tekdavo priimti po 30–40 vaikų. Šeimos tuomet buvo gausios, – žmonės gimdydavo daugiau vaikų. Sykį per mėnesį tekdavo apvažiuoti kaimus: skambindavau kolūkio pirmininkui ir prašydavau, kad nuvežtų – jei pats negalėdavo, atsiųsdavo sunkvežimį. Svarbu buvo nusigauti į darbo vietą, – anksčiau nebuvome tokie išlepę, kaip dabar“, – šypsodamasi prisiminė ilgametė medikė.

Gydytojos A. Rumbutienės (pirmoje eilėje centre) priėmimas į darbą Salantų ligoninėje, už jos dešinėje – vyriausioji gydytoja Nijolė Elijošaitienė, kairėje – gydytojas Jonas Simaitis.

Pirmoji darbovietė ir mokytojai

A. Rumbutienė atviravo, kad Salantuose sutiko ir savo būsimą vyrą Aloyzą Rumbutį, kilusį iš Tuzų ir po studijų Žemės ūkio akademijoje grįžusį į gimtąjį kraštą dirbti inžinieriumi mechaniku.Ten gimę abu vaikai: duktė Edita dabar gyvena ir dirba pedagoginį darbą Vokietijoje, o sūnus Evaldas perėmė iš tėvo vadovavimą bendrovei „Kretingos santechnika“. Seneliai šiandien džiaugiasi 4 anūkais.

„Salantuose patekau į puikų kolektyvą, – prisiminė pašnekovė. – Mano tikraisiais mokytojais tuomet buvo daktaras Klemensas Drozda, Jonas Simaitis bei vadovė Nijolė Elijošaitienė, – jų jau nebėra tarp gyvųjų. Labai darbšti ir pareiginga buvo slaugytoja Stefa Puotrienė, su kuria sykiu kabinete praleidome 8-erius metus“, – kalbėjo gydytoja.

Iš Salantų A. Rumbutienė persikėlė dirbti į mūsų miestą, – Kretingos PSPC tapo jos antrąja ir paskutiniąja darboviete. Per 37-erius darbo metus, gydytojos žodžiais, pasikeitė viskas: „Kai atėjau dirbti, pediatrių kolektyvas buvo jaunas, dabar – dauguma jau senjoros. Pacientų turėdavome labai daug, nemažai jų augo asocialiose šeimose, tad mamas reikėdavo mokyti kūdikius maudyti, prižiūrėti, maitinti.“

Kretingos vaikų poliklinikos kolektyvas apie 1982–1985 m.

Įžvelgia reformos klaidų

Vaikų poliklinika Kretingoje turėjo atskirą įėjimą, – dirbo per 10 pediatrių. Tačiau per reformą prieš du dešimtmečius pediatrų poliklinikoje nebeliko, vaikų gydytojos turėjo persikvalifikuoti į šeimos gydytojas.

„Manau, kad buvo padaryta klaida. Pediatrijos atsisakė, – ji liko tik stacionaruose, o centruose dirba šeimos gydytojai. Ir universitetai mažai beruošia pediatrų, todėl šiandien Lietuvoje jų trūksta. Ateina jauni gydytojai po rezidentūros labai stipriai teoriškai pasikaustę, tačiau stokoja patirties – reikia pažinti labai daug vaikų, kad išmanytum jų ligas. Mama juk nejaučia už kūdikį, pediatrui reikia turėti nemažai ir savos intuicijos“, – samprotavo A. Rumbutienė.

Medikė neslėpė, jog ir persikvalifikavusi į šeimos gydytoją, ji visvien labiau liko dirbti kaip pediatrė, – suaugusieji tesudarė vos ketvirtadalį visų jos pacientų.

Šiltų žodžių A. Rumbutienė negailėjo savo slaugytojai Daivai Stončaitienei, su kuria komandoje dirbo 35-erius metus: „Labai pareiginga, moka įteigti tėvams apie skiepų naudą – jos dėka visi rodikliai būna patys geriausi. Daiva turi unikalią atmintį: būna, tėvai primiršta vaiko gimimo metus, ji išsyk atsimena. Jai viskas įdomu, kur vaikas įstojo, kam ruošiasi. Buvo labai gera šalia turėti tokią pagalbininkę.“

Išvien su gydytoja A. Rumbutiene kurį laiką medicinos seserimi dirbo Adelė Kalnienė (dešinėje).

Apie garbės sampratą

Kelerius metus jai teko dirbti ir su dabartinio Kretingos rajono mero Antano Kalniaus motina Adele Kalniene, kuri vėliau persikvalifikavo į pedagoges. „Prisimenu atbėgant pas mamą ir Antaną, trumpai teko jį ir gydyti, o vėliau jo vaikai buvo mano pacientai“, – vartant nuotraukas, kur užfiksuotos abi su A. Kalniene, prasitarė gydytoja.

Su nostalgija medikė prisiminė jos akyse užaugus ir kitus žinomus kretingiškius bei jų vaikus. „Pažinojau šeimas ir naktį būčiau galėjus rasti jų namus. Dirbau savo darbą kaip ir visi žmonės, nesu Kretingai nei daugiau, nei mažiau nusipelniusi už kitus“, – tvirtino ji. Ir juokais prisiminė atvejį prieš 10 metų, kuomet iškilmingai Kultūros centre jai turėjo įteikti garbės raštą: „Eidama į sceną kaip tvojausi visų rajono medikų akyse, – nespėjau nė to rašto atsiimti ir dvi savaites buvau nedarbinga. Garbė, matyt, turi savo kainą.“

A.Rumbutienė džiaugėsi, jog jai teko laimė dirbti kartu su iškilia gydytoja Janina Rapaliene: „Ji buvo mūsų „vadas“ visa to žodžio prasme – visi jai rūpėjome, visus išklausydavo ir patardavo, dalindavosi naujausiomis žiniomis. Ligi jos skyriui vadovavo taip pat labai puiki daktarė Aleksandra Krikščiūnienė, kuri buvo J. Rapalienės kolegė ir mokytoja. Ligi šiol visos pediatrės turime tradiciją – kasmet aplankyti daktarės A. Krikščiūnienės kapą ir pagerbti jos atminimą.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas