|
|
|
Į Prisikėlimą – kūrybos stebuklu
Kūrybos pasaulio žmonės mūsų kraštietį, Palangoje gyvenantį 71-erių menininką Vytautą Kusą seniai vadina žmogumi-orkestru. Jis tapo paveikslus ir kuria eiles, tačiau šios dvi mūzos nenumaldė jo kūrybinio troškulio: menininkas ėmėsi miniatiūrų ir tapo net 8 Lietuvos rekordų autoriumi. Pastarąjį dešimtmetį Velykų laiką V. Kusas skiria įvairiems kūrybiniams eksperimentams su kiaušiniais – šiemet jis iš jų sukūrė per 50 originalių darbų. Dekoruoti kiaušiniai kiaušiniuose Jau anksčiau kiaušinius įvairiai dekoruodavęs, skutinėdavęs, skaptuodavęs, graviruodavęs raštais su šimtais ir tūkstančiais miniatiūrinių skylučių, iš jų sukurdavęs papuošalų bei interjero detalių – dėžučių, taupyklių, stalo lempų, šiemet V. Kusas „įsigudrino“ patalpinti kiaušinius kiaušiniuose ir juos dar išpuošti miniatiūriniais ažūriniais raštais, perliukais, karoliukais. Didžiausia šių metų įdomybė – žąsies kiaušinyje įkurdintas vištos kiaušinis ir jame įsodintas angeliukas, ornamentuotame vištos kiaušinyje – graviruoti arba ištapyti balandžio kiaušinukai. Yra netgi trigubas ažūrinis žąsies-vištos-balandžio kiaušinis su tūkstančiais plika akimi vos įžiūrimų skylučių.
Kiaušiniai pateikti taip, kad matytųsi jų erdvinis vaizdas – dažniausiai su nišomis, kuriose įtvirtintas dar koks nors dekoratyvus elementas ar paties menininko išpaišyta miniatiūra. Yra sukurtas kiaušinis su dėžute, kiaušinis su žiedu. „Prieš 30 metų iš juodosios keramikos buvau padaręs Kristaus galvą – ją įmontavau vištos kiaušinyje. Brolis Apolinaras kažkada buvo sukūręs ženkliuką su Laisvės statula, stovinčia prie Kauno karo muziejaus, – šios atvaizdą taip pat sugalvojau įkurdinti kiaušinyje. O vieną kiaušinį galėčiau pavadinti krikščionybės simboliu: žąsies kiaušinyje išskaptavau kryžių, o ant jo pritaisiau dar kitą ovalo formos kiaušinį“, – apie naujausius darbus pasakojo V. Kusas.
Gal taps tautos paveldu Menininkas sakė suskaičiavęs, kad jau eksperimentavo su 12 rūšių paukščių – nuo mažiausio amadino iki didžiausio stručio – kiaušiniais. Šioms Velykoms jis sukūrė visą seriją dekoracijų ir iš itin trapių balandžių kiaušinių. Tarkim, iš 20 balandžių kiaušinių, įkurdintų ant šakų, pagamino sietyną. V. Kuso artimieji ir per šias Velykas neliks be dovanų: žmonai Vidai jis sukūrė originalų žiedą su trijų pakopų kiaušiniais, o jos motinai – stalinę lempą-lėkštę su 40 vištos kiaušinių. „Kasmet bandau kažką naujo, ieškau naujų išraiškos formų. Velykų kiaušiniai tam ir skirti, kad jais džiaugtumėmės, juolab dabar reikia kelti žmonėms nuotaiką. Juk pats Velykų laikas yra stebuklas. Gal kada mano sukurti kiaušiniai taps paveldu. Norėčiau dalintis su kitais, parodyti, kaip tai daroma. Jeigu kam nors būtų įdomu, galėčiau pamokyti, surengti edukacinius užsiėmimus“, – kalbėjo menininkas, šiek tiek apgailestavęs, kad žmonės dabar negali pamatyti jo darbų. Bet tuoj pat pridūrė: „Nieko, dar ateis geresnis laikas.“ Reikia dirbti, o ne zyzti Erdviniai kiaušiniai neatsirado šiaip sau, iš niekur – jie yra ilgo ėjimo į juos rezultatas. „Vis tikrinu save, kiek dar yra galimybių. Dirbu daug, kaip juodas arklys. Dirbtuvės tapo mano namais. Išeinu įkvėpti oro: žmonių nėra, apsuku ratą ir vėl atgal į dirbtuves. Mes iš prigimties esame įpratę zyzti – oi, kaip sunku, koks dabar sunkmetis. Reikia ne dūsauti, o eiti į priekį, reikia daryti. O kai darai, ir pasidaro“, – apie kūrybą karantino laikotarpiu samprotavo V. Kusas. Kraštietis neslėpė, kad velykiniai kiaušiniai užima maždaug trečdalį jo visų metų kūrybos sumanymų. „Jau esu pasiruošęs 600 baltų vištų kiaušinių kitiems metams – išsipūčiau, išsiploviau ir išsidžiovinau. Esu sumanęs iš jų didelį darbą, jei Dievas dar duos laiko. Kiaušinius sudėsiu į vietas ir varysiu toliau. Jau trypčioju vietoje, kaip noriu dirbti. Reikia išlaukti laisvės, neturiu medžiagų“, – savo užsidegimo neslėpė V. Kusas. Šiuo metu pristojo tapybos procesas, – jis rengėsi Pasaulio žemaičių parodai, tačiau ši dėl koronaviruso atidėta. Pamažėl sakė rašosi ir eilės, – jų nuotrupos sudėtos lapų pluoštais. Prie jų, samprotavo kūrėjas, reikia tik rimčiau prisėsti, išeitų nauja poezijos knyga, – jų jau yra išleidęs vienuolika.
Nebesiekia šalies rekordų V. Kuso sukurti eilėraščiai, įkurdinti pačiose mažiausiose Lietuvos knygose, tapo vieni fiksuotų rekordų: paties iliustruotas eilėraštis „Būsenos“, išleistas 8 mm aukščio ir 7 mm pločio knygele, nurungė anksčiau jo išleistą 8x9 mm dydžio knygelę „Pojūtis“. Menininkas taip pat yra sukūręs 1 cm aukščio nesiekiantį miniatiūrinį staliuką, vos 6 mm taburetę, 4 cm smuiką ir 6,5 cm gitarą, beje, tikrai grojančius. Jis taip pat – ilgiausios Lietuvoje – 7 m – miniatiūros, kurios aukštis – vos 2 cm, autorius. Miniatiūra su daugybe paveikslų buvo nutapyta Lietuvos vardo tūkstantmečiui. „Jau nebesiekiu rekordų, nors nė neabejoju – jei Lietuvos rekordų agentūra „Factum“ pasidomėtų, ne vienas mano sukurtas kiaušinis pretenduotų į rekordininkus, tarkim, kad ir žąsies su 10 tūkst. skylučių“, – neslėpė kūrėjas. Jis, beje, taip pat yra Miniatiūrų galerijos ir Šunų skulptūrėlių muziejaus Palangoje įkūrėjas bei kolekcininkas.
|
|
