Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pusiaukelėje sustoti neketina

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2006-02-17
Muzika - bendras ūkininkų Daivos ir Jono Klapatauskų šeimos pomėgis. Nuotraukoje (iš kairės) – Daiva Klapatauskienė, duktė Vaida, sūnus Tomas ir Jonas Klapatauskas. Kartu nebuvo jaunėlio Dariaus, kuris su kapela repetavo prieš Vasario 16-ąją.

Kūlupėnuose ūkininkaujantys Daiva ir Jonas Klapatauskai jau porą metų savęs nebevadina jaunaisiais ūkininkais. “Išaugome iš to amžiaus,” – juokauja ūkininkų šeima, auginanti tris vaikus: 17 metų Tomą, 15 metų dukterį Vaidą ir 14 metų Darių. Šeimą jungia bendras pomėgis – muzika.

Pats Jonas groja akordeonu, Daiva apgailestauja, kad Kūlupėnuose iširo moterų ansamblis, kuriame ji dainuodavusi, Tomas Kūlupėnų mokyklos kapeloje braukia kontraboso stygas, o Vaida ir Darius lanko Salantų meno mokyklą. Vaida groja pianinu, Darius – triūba. Jaunėlis taip pat groja Kūlupėnų kultūros namų kapeloje, ir nusifotografuoti su šeima prie pagrindinio namų instrumento – pianino - jam sutrukdė repeticija prieš Vasario 16-osios minėjimą.

Daiva ir Jonas Klapatauskai sakė esą dėkingi mokytojams, kurie pastebėjo vaikų gabumus. “Mokytojai ir yra visa ko pradžia”, - įsitikinę jie.

Šeimos galva retsykiais su jaunėliu namuose, vakarais sugroja maršus. Retsykiais todėl, kad visą laiką suryja ūkis ir ūkininkavimo rūpesčiai.

Kūrėsi plyname lauke

Ūkininkauti Daiva ir Jonas pradėjo 1989-aisiais, pagal Valstiečių ūkio įstatymą. Pradėję nuo 10 ha žemės, praėjusį pavasarį jie deklaravo apie 80 ha pasėlių, šiemet, sakė, gal ir visi 110 ha susidarysią. Ūkyje dirba dviese, o turimą techniką patiki ir vyriausiajam sūnui: laukai – šalia sodybos, niekur per kelią važiuoti nereikia, tad sūnus prie darbo ūkyje pratinamas nuo jaunumės. “Manau, kad su samdomu žmogumi daugiau rūpesčio turėtume”, - į klausimą, ar ne per anksti sūnų prie traktoriaus vairo sodina, atsakė Jonas Klapatauskas. Technika domisi ir jaunėlis Darius.

D.ir J. Klapatauskai vysto mišrų ūkį – pieno ir augalininkystės. Laiko 12 melžiamų karvių, bandą didins iki 30, nes rengiamas tvartas būtent ir sutalpintų tokio dydžio bandą.

Iki šiol jiems gerai sekdavęsi auginti linus, tačiau keičiantis valstybės politikai, nebežino, ar šiemet beužsiims linininkyste.

Ūkininkų šeima labai gerai atsimena ūkininkavimo pradžią. Gavę žemės, pradėjo statyti namą. Aplinkui – plyni laukai. Tokiuose Jonas ir pradėjo kasti pamatus. “Turėjome 100 rublių, bet kažkaip tikėjome, kad viskas pasiseks – labai norėjome turėti savo namus. Aplinkiniai ir artimieji, galvas susiėmę sakė – “ką jūs darote”, bet mes nieko nepaisėme”, - prisiminė Daiva Klapatauskienė.

Kartu su trimis mažais vaikais, vykstant statyboms, teko gyventi vagonėlyje, o kai 1992 metų audra nuplėšė naujos statybos stogus, šeima buvo priversta glaustis pas kaimynus. Nukentėję nuo audros, tuomet gavo draudimo išmoką. “Parsivežėme terbą pinigų – “vagnorkių” pundulius, tačiau jų nė šiferiui neužteko”, - buvusius vargus prisimena šeima ir vieningai sako, kad dabar gyventi – daug geriau.

Stogą naujoje sodyboje ūkininkai iškėlė per porą metų. Išgelbėjo paskola, kurią gauti padėjo Ūkininkų sąjunga: apie 1990-uosius metus ši žemdirbių savivaldos institucija rajone rėmė 5 besikuriančių ūkininkų projektus, ir vieni iš laimingųjų buvo D.ir J. Klapatauskai. Už paskolos pinigus jie nusipirko ne tik statybinių medžiagų, bet ir porą traktorių, kurie buvo labai reikalingi, tik pradėjus ūkininkauti.

Greičiausiai vystys pieno ūkį

Pamažu D.ir J. Klapatauskai įsigijo ūkyje reikalingos technikos, per fondus – fermų įrangą, šaldytuvą. Įsigiję ruloninį presą, išsprendė šienavimo problemą. Pagal nitratų ir pieno direktyvas pavasarį žada įrengti mėšlidę, srutų surinkimo duobę, jau iškastas artezinis šulinys. Ūkininkai žino, kad pagal minėtų direktyvų reikalavimus iki 2007 metų reikės sutvarkyti tvartus.

Iki šiol ūkininkavimo darbus šeima dalinosi perpus: žmonai – karvės, vyrui – linai ir grūdai. “Jeigu linų auginimo teks atsisakyti, ir aš labiau kibsiu į fermos darbus”, - sakė Jonas Klapatauskas.

Didysis šių metų džiaugsmas - dveji karvių dvynukai, kuriuos Daiva ir Jonas Klapatauskai pasiliko auginti.

Anot ūkininkų, vystyti pienininkystę – apsimoka. Iš vienos karvės per metus D.ir J. Klapatauskai vidutiniškai primelžia apie 5 tūkst. 500 kg pieno. Pieną parduoda “Rokiškio sūriui”, kuris laiku atsiskaito. Šiuo metu už pieno litrą moka 55 cnt, vasarą – ir 62.

Karvės – jaunos, sveikos. Veisdami bandą, išpardavė senas karves, nes iš tokių – jokios naudos. Abu turintys zootechninį išsilavinimą, žinias pritaiko ūkyje, jei reikia – dar ir kaimynams pataria. “Domimės žindenėmis karvėmis. Ieškome literatūros, informacijos. Manome, kad tai turėtų pasiteisinti”, - apie ūkio perspektyvą galvoja D. ir J. Klapatauskai.

Neperseniausiai jie pasistatė naują daržinę. Galbūt ateityje ji bus pritaikyta šaltajam tvartui. “Šia technologija vėlgi reiktų labiau pasidomėti”, - svarsto ūkininkai.

Pašarus karvių bandai jie ruošiasi patys. Atvažiavęs malūnas vietoje sumala grūdus, o su vietiniu veterinarijos gydytoju Juozu Rimkumi vis pasitaria, ar ko netrūksta karvėms. J.Klapatauskas ypač džiaugiasi pradėjęs gaminti šienainį: karvės jau nebenori sauso šieno, o ir primilžiai, šeriant šienainiu, - gerokai didesni. “Pajutome, ką reiškia nebevargti šienaujant. Pakrauk, iškrauk, ieškok talkos. Atolą nupjovęs, ne visada esi garantuotas, kad jį išdžiovinsi. O gaminant šienainį, atolą galima sunaudoti be didesnio rūpesčio”, - sakė ūkininkas.

D. ir J. Klapatauskai bandą veisti pradėjo nuo vienos karvės. Gavę pirmąsias išmokas, nusipirko dar 4. “O juk kažkada laikėme veislines kiaules. Pajamos būdavo neblogos, tačiau jeigu dabar reiktų “prasidėti” su kiaulėmis, - nebenorėčiau”, - teigė Daiva Klapatauskienė.

Dabar jų sodyboje nelikę nei kiaulių, nei naminių paukščių. Jų ūkininkai atsisakė ir dėl naujų reikalavimų, ir dėl to, kad laisvos rankos liktų rimtiems darbams dirbti.

O tie darbai – nepabaigiami. Ūkis reikalauja vis naujų investicijų, tad ūkininkai, svajojantys susitvarkyti namus, vis save guodžia – “troba” palauks. “ Šiuo metu tvartai, banda, pieno blokas – svarbiau už viską, nes taip sunkiai pradėjus kurti ūkį, pusiaukelėje sustoti nesinori”, - kalbėjo D.ir J. Klapatauskai, niekuo nesiskųsdami ir nedejuodami.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas