Kol pasiekė pergalę, Darbėnų bendruomenei teko susitelkti į ne vieną visoje Lietuvoje atgarsio sulaukusį protestą.

Su iniciatyvinės grupės nariais praėjusį ketvirtadienį susitikęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius Auksūdyje planuotos statyti vandenilio ir metanolio gamyklos istorijoje, regis, padėjo tašką: objektas čia neatsiras, 400 mln. eurų ketinusi investuoti danų įmonė „European Energy“ pasitraukė.

Žodį tarė rajono Taryba

Apie asmeninį apsisprendimą neleisti chemijos gamyklos statybų Auksūdžio kaime rajono vadovas jau buvo prabilęs kovo 8-ąją Darbėnų gimnazijos salėje paskubomis suorganizuotame susitikime su vietos gyventojais – nė vienas euras nesąs vertas tokio didelio bendruomenės susiskaldymo ir nesantaikos. O praėjusiame posėdyje, vienam politikui susilaikius, darbėniškiams palankią poziciją išreiškė ir rajono Taryba.

„Ketvirtadienį meras mus dar kartą užtikrino, kad gamyklos nebestatys, tačiau norėtume žinoti priežastį, kas lėmė – ar investuotojų nenoras konfliktuoti su bendruomene, o gal buvo kokia kita priežastis? „European Energy“ staiga persigalvojo dalyvauti ir 700 megavatų galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurse, nors anksčiau apie tokius planus taip pat skelbėsi“, – po susitikimo su A. Kalniumi svarstė iniciatyvinės grupės atstovai Jūratė Laučiūtė ir Kęstutis Kulesius. Jie sakė laukiantys oficialios informacijos, kad tą žinią, jog chemijos monstras į Darbėnus „neateis“, galėtų pripažinti tikra.

„Na, turbūt, kad taip... Atsižvelgėm į Kretingos rajono Taryboje priimtą sprendimą. Poveikio aplinkai vertinimas nebuvo baigtas, mes jį sustabdėm“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė Danijos atsinaujinančios energetikos įmonės „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis.

Anot jo, chemijos pramonės objektui dairomasi kitų vietų, tačiau kur konkrečiai, neatskleidė. Esą lokacija nėra svarbu, svarbiau poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Vėliau ar anksčiau tokia gamykla, nebūtinai inicijuota „European Energy“, Lietuvoje vis tiek atsirasianti.

• Rašyti komentarą (22)
• Plačiau ...

Didžiosios „Jūros“ salės vaizdas, joje – 742 vietos žiūrovams.

Praėjusį savaitgalį po 5,5 metus trukusių renovacijos ir statybos darbų duris lankytojams Klaipėdos centre, prie Danės upės, atvėrė Muzikinis teatras, sumanių žmonių dėka tapęs meno kūriniu ir vienu gražiausių statinių ne tik mieste, bet ir šalyje. Specialistai jį laiko ir didžiausiu lietuvišku molio kūriniu pasaulyje.

Darbai kainavo kone 50 milijonų

Vos įžengus į statinį, kuriame modernus stilius puikiai dera su išsaugotais monumentaliais objektais, į akis krinta dekoratyvaus molio sienos. Jos tiesiog prikausto dėmesį 2-jų žiūrovų salių – didžiojoje „Jūros“ su 742 žiūrovų vietomis ir mažojoje „Marių“ su 164 vietų – interjeruose. Išsaugotas per tris aukštus žemyn besileidžiantis senasis sietynas, o ant išorinės pastato sienos – laiką uostamiestyje skaičiuojantis senasis laikrodis.

Prieš įvykstant pirmam renginiui – Gala koncertui – surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo Muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė, jos pavaduotojas Naglis Stancikas, darbus atlikusios bendrovės „Infes“ projektų direktorius Mantas Šalčius ir architektų komandos vadovas Marius Mateika, paaiškėjo darbų kiekiai ir mastai. „Šiandieną yra 2 tūkst. 143-oji diena nuo rangos sutarties pasirašymo, – praėjusį penktadienį akcentavo N. Stancikas. – Pradinė šio statinio renovacijos kaina nuo 24 mln. Eur išaugo iki 49,4 mln. Eur. Dalį lėšų – 9,3 mln. Eur – pavyko gauti iš ES fondų, kitas skyrė Vyriausybė. Buvo tūkstantis priežasčių nebaigti šio projekto: pandemija, išaugusios kainos, prasidėjęs karas ir logistikos sutrikimai. Tačiau optimistiškai nusiteikusių žmonių dėka šiandieną matote tikrą stebuklą.“

Pasak architekto M. Mateikos, vien teatro foje matosi 5 sluoksniai molio – tai lietuvių meistrų rankų darbas, paviršius dekoruotas interjerui pritaikytais raštais.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Šventės dalyvius pasveikino Kretingos rajono kultūros centro direktorės pavaduotoja Vita Urbonienė.

Balandžio 20-ąją Kretingos rajono kultūros centro salėje netilo šurmulys. Čia savo dešimtąjį gimtadienį paminėjo Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis KITEP, kurio pasveikinti atvyko Kretingos rajono savivaldybės atstovai, buvę mokiniai bei bendražygiai, o kartu scenoje pasirodę kaimyniniai kolektyvai, dėkodami už draugystę, linkėjo ilgų ir prasmingų kūrybinės veiklos metų.

Jubiliejinio KITEP gimtadienio dalyviai ir svečiai. Kolektyvo mokytoja V. Valeikienė – centre.

Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio KITEP vadovės Vitalijos Valeikienės paklausus apie kelio pradžią, jos akyse suspindi ašara: „Buvau jauna, pirmo kurso studentė, kurią pakvietė dirbti su „Liepaičių“ choro parengiamąja grupe. Apgaubta muzikos esu jau ne vieną ir ne du dešimtmečius. Ilgą laiką dirbau su chorais. O su tradicine muzika esu susijusi nuo Atgimimo laikų, kuomet atsirado noras gilintis į savo tautos palikimą.“

Pasidžiaugusi, kad dešimtmečio renginyje svečiuose sulaukė puikių kolektyvų, gavo dovanų Kretingos miesto vėliavą, Mero ir savivaldybės padėkas, kultūros centro palaikymą, dovanų iš draugų bei ją labai nustebinusį ir pradžiuginusį – ansamblio dalyvių tėvų palaikymą ir neeilinį sveikinimą, Vitalija Valeikienė pridūrė, kad kolektyvo KITEP pavadinimas šifruojamas pagal pirmąsias raides – Kretingos Intelektualūs Talentingi Empatiški Patriotai. Kolektyvo vadovė priminė, kad ansamblio ištakos – Kretingos Pranciškonų gimnazijoje: nuo 2014 m. jis gyvuoja kaip Kretingos rajono kultūros centro jaunimo folkloro ansamblis, o 2018 metais pasipildė ir vaikų grupe. Ansamblis aktyviai dalyvauja Kretingos miesto ir rajono kultūriniame gyvenime, daug metų organizavo tęstinius renginius „Iš tautos lobyno“. Po penkis kartus vyko į Respublikinį vaikų ir jaunimo folkloro festivalį „Zalvynė“ Zarasuose, į Respublikinį jaunimo folkloro festivalį „Papuošim Lietuvos žemę“ Vilniuje, nuo 2006 m. keturiolika kartų kasmet į Respublikinį modernaus folkloro festivalį „Lygaudė gaudžia“ Kaune. Kolektyvas yra istorinių dainų konkurso „Aušta aušrelė“ ir kitų konkursų laureatas. 2018 m. ansamblis parengė programą „Marijonas Daujotas – Lietuvos miškų sergėtojas“, su kuria dalyvavo Respublikinės Dainų šventės folkloro dienoje. 2022 m. dalyvavo LRT įrašuose laidoje „Duokim garo“. Šiais metais su tradicinių kanklių grupe dalyvaus Dainų šventės kanklių koncerte.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Aš tik pamatau ir užfiksuoju, o visa kita sukuria kūrybinė komanda – Saulė, Vėjas ir Jūra“, – taip savo fotografijas apibūdino kretingiškė menininkė Rasa Lapienė.

Kretingiškiams žinoma menininkė – fotografė, puikiai valdanti meninį žodį, giesmių ir dainų kūrėja bei atlikėja, Kretingos katalikų bažnyčios chorvedė, muzikos pedagogė – Rasa Lapienė, kūrybos pasaulyje populiari Pienės slapyvardžiu, Kretingos rajono kultūros centre surengė itin melodingai skambančią penktąją fotografijos darbų parodą „Čiurlionija“. „Čiurlionija yra tokia šalis, kur gamta mėgdžioja genialųjį Čiurlionį“, – taip savo parodą apibūdino R. Lapienė.

Į parodos atidarymą, kurį vedė Kretingos rajono kultūros centro dailininkė Jūratė Jonauskienė, nešini gėlėmis susirinko menininkės artimieji, draugai ir bičiuliai, kurie išvien su Rasa sukūrė bendrą šventę, siejamą bendryste ir dainomis.

Kūrybinė komanda – saulė, vėjas, jūra R. Lapienės parodoje – 15 spalvotų pastelinių nuotraukų, vizualiai nukeliančių į pajūrį, o fantazijose – į beribę erdvę. Vaizdus jose kretingiškė drįsta prilyginti tai muzikos ir tapybos dermei, kuri iš dalies atliepia genialaus kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą – jo potėpiai drobėse persipina su muzikos akordais. Tačiau tai esą ne jos, o Kūrėjo nuopelnas. R. Lapienės fotografijose pučia, ūžia, siaučia vėjas, lūžta ir ritasi šniokščiančios bangos, smėlyje palikdami fantastinio grožio raštus. O tai ir geba pamatyti ir fotoaparatu šių akimirkų trapumą užfiksuoti kūrybingoji Pienė.

„Yra tikra laimė turėti gyvenimą prie jūros – vis pagalvoju ir dėkoju Dievui, kad būtent man taip pasisekė. Ir užtenka plačiau atverti akis, kad imtumei regėti, jog josios pakrantė su vėjais, vandenais, šešėliais ir spindesiais yra atskiras pasaulis, kaip mozaikos dalelė, įsiliejanti į pasaulio visumą. Tai ir lekiu vis gėrėtis, stebėtis, pagauti sekundės žavesį. Nes kūrybinė komanda – Saulė, Vėjas, Jūra ir pulkelis šešėlių dirba kantriai, bet mikliai. Čia yr, čia nėr. Ir akivaizdu, kad didelę įtaką šiems menininkams yra padaręs mūsų genijus M. K. Čiurlionis. Ne tik jo tapyba, bet ir muzika liejasi krante, čiurlena vandeny. Aš gi tik pastebėjau, pagavau, dalinuosi...“, – šitaip savo parodą pristatė pati kūrėja.

Gyvename įtampos ir skubėjimo laike, bet yra itin svarbu, Rasos manymu, nuolat neskubėti, o rasti laiko sau pabūnant gamtoje, atsimerkti plačiau. Tuomet ir pamatai įstabų kūrinijos grožį, ypač prie jūros po audros. Sukurta tobulai. „Ir tam nereikia didelio mokslo ar išmanymo, tik – eiti ir pamatyti. Fragmentas, akimirka, blyksnis, – buvo ir pražuvo. Jų tikrovėje nebėra, bet sustabdyti jie tampa paveikslu“, – kalbėjo kūrėja, į tematinę parodą atrinkusi geriausius pastarųjų 5-erių metų darbus.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Sekmadienį apie 19.20 val. Kretingoje, J. K. Chodkevičiaus g., namo kieme, sulaikant agresyvų vyrą, gimusį 1986 m., jis priešinosi ir sužalojo du Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnus, gimusius 1985 m. ir 1973 m. Sulaikymo metu apgadintas tarnybinis automobilis „Škoda Octavia“. Sulaikytasis dėl sveikatos sutrikimo paguldytas į ligoninę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 286 str.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Kaip informavo nklyga.lt, iš sausakimšo Kretingos sporto centro pergalę išsivežė „Jurbarkas-Karys“ – ši komanda išvykoje 84:76 (23:18, 31:21, 18:21, 12:16) atlaikė „Kretingos“ šturmą ir išlygino pusiausvyrą „7bet-NKL“ finale.

Finale iki trijų pergalių serijos rezultatas tapo lygus (1:1), o trečiasis komandų susitikimas Jurbarke įvyks ketvirtadienį, balandžio 25 d.

„Kretinga“: Rytis Zabita – 21 (10/11 dvit., 8 atk. kam., 27 naud.), Mindaugas Stašys – 15 (3/8 dvit., 6/7 baud., 7 rez. perd., 5 kld.), Edgaras Danys (1/5 trit., 3 per. kam.) ir Mantas Ruikis (2/7 dvit., 1/6 trit., 5/6 baud., 5 atk. kam.) – po 12.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Lietuvos vaikų čempionate Kretingai ir „Shodan“ karatė mokyklai atstovavo gausus būrys karatekų, kurie sugrįžo su daugybe įvairių spalvų medalių.

Kėdainių arenoje įvyko Lietuvos kiokušin karatė vaikų čempionatas, kuriame varžėsi net 667 dešimties–keturiolikos metų sportininkai iš 38 Lietuvos klubų. Kretingos karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ auklėtiniai šiame čempionate iškovojo 21 medalį: 3 aukso, 3 sidabro ir 15 bronzos. Šios pergalės svariai prisidėjo prie bendros komandinės įskaitos: „Shodan“ karatė mokykla išlaikė pirmosios vietos poziciją tarp Lietuvos karatė klubų jau penkioliktus metus iš eilės.

Vaikinų U-10 amžiaus grupėje svorio kategorijoje iki 35 kg aukso medalį iškovojo Martynas Dorelis. Pirmoje kovoje jis įveikė priešininką Arną Rimkevičių („Shodan“), o finalinėje kovoje pirmą vietą užtikrintai laimėjo prieš Sruogį Balčiūną („Okinava“).

Merginų U-12 grupėje svorio kategorijoje iki 55 kg čempionės titulą iškovojo Kamilė Kontrimaitė. Pirmoje kovoje ji laimėjo prieš varžovę Kamilę Kolbą („Senshi“), o finale po atkaklios kovos įveikė Emiliją Nomgaudę („Shodan“).

Vaikinų U-12 grupėje svorio kategorijoje per 60 kg I v. ir aukso medalį laimėjo Mindaugas Viščiūnas. Pirmoje kovoje jis įveikė varžovą Kristupą Naką („Dao“), o antroje – finalinėje – kovoje šodanietis susirungė su Adrian Volodkovič („Sakura“) – po atkaklios sportininkų kovos pergalė bei čempiono titulas atiteko „Shodan“ mokyklos auklėtiniui Mindaugui.

Vicečempionų titulus laimėjo: Kamilė Ilgaudaitė, Kamilė Einikytė ir Kristupas Danyla.

Bronzos medalius iškovojo: Viltė Dervinytė, Matijus Stropus, Lėja Lubytė, Mantas Budrys, Jokubas Artiomenkovas, Nojus Dervinis, Dangė Gruzdytė, Justas Samulionis, Matas Valančius, Viktorija Lubytė, Kotryna Kasnauskytė, Tautvydas Letukas, Juozas Jonkus, Nojus Gaučius, Karolis Šlima.

Karatė mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius, treneriai Aivaras Baltmiškis, Laurynas Vaičikauskas, Dovydas Martišius, Erika Rukšėnaitė ir Žygimantas Šniaukas džiaugėsi kiekvienu šiose varžybose startavusiu auklėtiniu, jų pasiekimais, ryžtu ir nuosekliu darbu siekiant pergalių. Kitos svarbios artėjančios varžybos – Lietuvos jaunučių ir jaunimo čempionatas, kuris vėl Kėdainiuose įvyks gegužės 11 dieną.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Turnyro „Karalienės taurė 2024“ dalyvės ir organizatoriai

Kretingos sporto centre pirmą kartą buvo surengtas moterų krepšinio turnyras „Karalienės taurė 2024“, kuriame dalyvavo ir ne per seniausiai – praėjusių metų rugsėjį – suburta Kretingos moterų krepšinio komanda. „Imamės iniciatyvos prie krepšinio klubo „Kretinga“ telkti ir moteris, ir vaikus“, – sakė šios iniciatyvos autorius krepšinio treneris Arimantas Mikaločius, kuris vylėsi, kad moterų krepšinis Kretingoje tikrai išpopuliarės.

Krepšinio klubo „Kretinga“ iniciatyvą surengti „Karalienės taurės“ varžybas Kretingoje palaikė Lietuvos moterų krepšinio lyga, LTU Bascetball, Kretingos rajono savivaldybė.

„Norėtųsi, kad toks turnyras taptų nauja tradicija, juolab kad ir sąlygas tam dabar jau turime, antra, - Kretingos sporto mokyklos treneris Vytautas Šližius pradėjo dirbti su mergaičių krepšininkių komanda, vadinasi, atsiranda galimybių užsiauginti krepšininkių moterų komandą“, – kalbėjo A. Mikaločius.

Telkiant suaugusias moteris ir merginas į pirmą treniruotę atėjo 8 merginos, o šiandien sportuoti dukart per savaitę trečiadieniais ir sekmadieniais susirenka 26 krepšininkės nuo 18 iki 40 metų. Dauguma jų – kretingiškės, ir komandos pagrindą sudaro 1995–1996 m. gimusios sportininkės, kurios startavo Lietuvos moksleivių lygoje ir kurias treniravo Milda Žiubrienė, Irena Mineikienė.

„Nors jau turime ir aprangą, ir treniruočių lankomumas labai geras, tačiau reikia laiko, kad paaugtume, kad galėtume pasvarstyti apie dalyvavimą šalies moterų lygos vieno iš divizionų varžybose. Reikėtų mums ir trenerio, galinčio dirbti su moterimis, ir, žinoma, gerokai padirbėti, kad galėtume deramai atstovauti Kretingai“, – perspektyva pasidalino A. Mikaločius.

„Karalienės taurės“ turnyrą Kretingoje laimėjo „Klaipėdos V. Knašiaus KM-Neptūnas“, II v. – Druskininkų BC „Deivės“, III v. – Kauno KK „Patriotės“, IV v. – Vilniaus „Kamanės“, V v. – Kretingos „Kretinga“.

Naudingiausia mūsų komandos žaidėja pripažinta Dovilė Tarasevičiūtė.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Laidotuvėse dalyvavo kariai lietuviai ir paramą vežantys savanoriai iš Vilniaus.

„Mums yra uždrausta bendrauti su žurnalistais be specialaus karinės vadovybės pritarimo, nes Minsko diktatoriaus žvalgai labai įdėmiai skaito žiniasklaidos ir socialinių tinklų pranešimus siekdami atskleisti pavardes tų, kas kovoja prieš Rusiją“, – paaiškino baltarusių karys. Po to jis priminė, kad Lukašenkos šnipams pavyko demaskuoti iš Vilniaus į Ukrainą atvykusio kovoti vieno baltarusio pavardę ir Minske suėmė jo tėvus.

Šnipų prigąsdintas, kad tėvai bus nuteisti ilgiems kalėjimo metams, karys atsisakė toliau kariauti už Ukrainą ir išvyko į Vilnių. Tačiau kelionėje karys žuvo, kai į jo sugedusią mašiną Lietuvoje naktį atsitrenkė sunkvežimis.

Dėl grasinimų į kalėjimą pasodinti tėvus iš baltarusių pulko Ukrainoje pasitraukė dar keli kariai, kuriuos Lukašenkos šnipai demaskavo. Diktatoriaus gąsdinimai nėra iš piršto laužti, nes Kijeve įkurtą K. Kalinausko vardo baltarusių pulką Minskas paskelbė teroristine organizacija, ir graso jos narius, rėmėjus negailestingai bausti.

Dėl šių priežasčių buvo sugriežtinta asmenų, norinčių stoti į K. Kalinausko pulką, procedūra, o priimtiesiems buvo uždrausta bendrauti su žurnalistais ir platinti informaciją internete. Apie tai sužinojau tik po to, kai, atvykęs į vieno baltarusių kario laidotuves, buvau griežtai karių sudrausmintas.

„Išjunk aparatą, čia negalima fotografuoti ir filmuoti, ir išvis, kas toks esi ir kaip čia patekai, kaip apie mūsiškio laidotuves sužinojai“, – skubiai prišokusi griežtai įsakė ir ėmė klausinėti liekna šviesiaplaukė mergina. Kadangi šalia jos stovėjo du raumeningi ir maskuojančiomis kaukėmis veidus užsidengę vaikinai, prieštarauti nedrįsau ir fotokamerą telefone išjungiau.

„Parodyk, ką nufotografavai ir viską tuoj pat ištrink“, – mergina toliau kalbėjo įsakmiu tonu ir nenuleido griežto tiriamo žvilgsnio. Kadangi buvau spėjęs padaryti vos penkias nuotraukas, jas panaikinau ir paaiškinau, kas pranešė apie slaptas kario laidotuves, tada mergina su dviem palydovais nuėjo arčiau karsto.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Lietuvos šaulių sąjungos archyvo nuotr.

Visuomenės atsparumas ir piliečių pasirengimas pilietiniam pasipriešinimui – tvirtos valstybės bruožas, todėl pastaruoju metu Lietuvoje siekiama stiprinti šiuos visuomenės įgūdžius. Ukrainoje vykstančio agresyvaus Rusijos karo ir kaimyninės totalitarinės valstybės grėsmės suvokimas Lietuvos žmones veikia mobilizuojančiai, tačiau tuo pačiu kelia ir nerimą. Dalį civilių kamuoja nežinia, kaip jie elgtųsi kritinėje situacijoje, kur reikėtų kreiptis, jeigu reikalui esant apsispręstų dalyvauti pilietiniame pasipriešinime.

Mąstyti kaip nugalėtojams

Karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys pastaruoju metu daug dėmesio skiria edukacijoms, visuomenės švietimui pilietinio pasipriešinimo tema, dalijasi mintimis, kaip reikėtų elgtis užklupus provokacijoms. „Pirmiausia žmonės turi gebėti atsirinkti reikiamą informaciją. Viešojoje erdvėje daug informacijos šlamšto apie karo grėsmes. Patarimas aiškus: tikrinkite žinias, nepasitikėkite vienu šaltiniu, ypač socialiniuose tinkluose. Galimos šiurkščios priešų dezinformacijos žinutės ir į telefonus, pavyzdžiui, kad sprogo koks nors svarbus objektas Lietuvoje. Niekada nepulkite į paniką: įsijunkite televiziją, radiją, internetą, pagaliau išeikite į gatvę, pasidairykite, ar tikrai tai vyksta, apie ką perskaitėte, išgirdote“, – pataria A. Navys.

Dalyvavęs įvairiose karo misijose A. Navys akcentuoja, kad kaip ir sporte, taip ir ištikus kokiai nors grėsmingai situacijai, visada reikia mąstyti tik apie pergalę.

„Kariuomenė, valstybė, žmogus laimi tada, jeigu mąsto kaip nugalėtojai. Kitas dalykas, jei pralošiate savo galvoje ir širdyje, tai kalbant apie valią, jūs nesugebėsite pasipriešinti. Tas žmogus, kuris jaučiasi nelaisvas, kuris nekelia sau klausimų, tikėtina, pralaimės“, – į psichologinio pasirengimo poreikį atkreipia dėmesį A. Navys.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Vardinio ąžuolo sodinimo akcijos dalyviai

Ąžuoliukas suoš Pastauninko parko viršukalnėje.

Šeštadienį, balandžio 20 d., Kretingos Pastauninko parke iškilmingai buvo pasodintas Lietuvos dainų šventės 100-mečio ąžuolas.

Pirmoji dainų šventė surengta 1843 m. birželio 25 d. Šveicarijoje, Ciuricho mieste, tačiau šis unikalus kultūrinis reiškinys Europoje iki šių dienų išliko tik Baltijos šalyse, o 2023 m. lapkričio 7 d. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

Šiemet visa Lietuva, pasaulio lietuviai įvairiomis kultūros raiškos formomis vieningai įprasmina Lietuvos dainų šventės 100-metį. Kretingos miestas ir rajonas taip pat turi nepaprastai gilias dainų ir šokių švenčių saugojimo, puoselėjimo tradicijas, Lietuvos dainų šventėse dalyvauja nuo pirmosios Dainų šventės – 1924-ųjų metų. 100-mečio Dainų šventėje Vilniuje liepos mėnesį dalyvaus 30 (15 vaikų ir 15 suaugusiųjų) Kretingos rajono mokyklų ir kultūros centrų mėgėjų meno kolektyvų, iš viso – 476 dalyviai, 39 vadovai.

Kretingos rajono vaikų, jaunimo, suaugusiųjų meno kolektyvai, jų vadovai, Kretingos rajono savivaldos atstovai prisijungė prie Lietuvos nacionalinio kultūros centro inicijuotos akcijos – Pastauninko parke pasodino 2024 m. šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės KAD GIRIA ŽALIUOTŲ įamžinimui skirtą ąžuolą, kuris bus gyvosios gamtos dovana, nešanti žinią būsimoms kartoms apie čia gyvuojančių žmonių reikšmingus kultūros paveldo išsaugojimo darbus, skatinančius bendruomenes tęsti, puoselėti, kurti naujas tradicijas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Veiklios Kretingos moterys

Kretingos veiklių ir verslių moterų klube galima sutikti mezgėjų, siuvėjų, grožio srityje dirbančių, papuošalus kuriančių, duoną kepančių, nuostabaus grožio atvirutes gaminančių ir dar daugybę įvairiausių veiklų puoselėjančių moterų ir merginų.

Į balandį Kretingos muziejaus Žiemos sode surengtą klubo narių kasmėnesinį susitikimą į sugužėjo ne tik moterys iš Kretingos – viešėjo moterų iš Klaipėdos ir jos apylinkių. Kadangi kaskart į tokius susirinkimus suvažiuoja skirtingos moterys – vyksta kiekvienos moters ir jos veiklos pristatymas, tariamas ambasadorės žodis, atnaujinamos klubo naujienos, vyksta trumpa paskaita arba naujų galimybių pasiūlymas ar vienos situacijos narpliojimas, kai bet kuri susitikime dalyvaujanti moteris gali prašyti pagalbos ar patarimo, plėtojant ar vystant savo veiklą, kuri, tarkime, šiuo metu stringa.

Kalbėdama apie šio klubo veiklą, planus ir galimybes jo įkūrėja ir ambasadorė kretingiškė Jurga Jazdauskienė sakė: „Kretingos veiklių moterų klubas susikūrė prieš vienerius metus – siekėme suburti moteris įvairioms veikloms būtent gyvuose susitikimuose, sugrąžinti į gyvą bendravimą, dalintis naudingomis patirtimis, talentais, atskleisti savo kūrybiškumą, pajausti viena kitą. Šiuo metu klube – per 600 moterų, gyvenančių Kretingoje ar aplink ją, dalis jų tikrai aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose ir kol kas tai vienintelė ir pagrindinė sąlyga būti klubo nare. Kadangi tarp mūsų nemažai verslių moterų, mokytis verslumo ir kad palaikytume viena kitą jungiamės prie moterų-mentorių klubo iš visos Lietuvos „Sėkminga Aš“. Tokie susitikimai vyksta vieną kartą per mėnesį ir pas mus.

Juoko joga penktadieniais, „macrame“ dekoracijų pynimas, tapyba ant šilko, velykinio žaisliuko vėlimas, sapnų gaudyklės, sagės siuvinėjimas, šiaudinių sodų dirbtuvėlės intuityvusis tapymas, įvairios meditacijos. Ateityje laukia išvykos į keramikos dirbtuves, lankysim bičių ūkį ir kt. Planuojame 7 km žygį sengire, ties Olando kepure Karklėje, taip pat Šv. Jokūbo keliu iš Kretingos į Karteną Minijos pakrantėmis. Bus susitikimas ir Laukžemėje, palei Šventosios upę Latvijos pasienyje. Labiau atšilus orams sėsime ant dviračių po Kretingos apylinkes – laukia Erškėtynas, Tūbausiai, Palanga. Įdomu būtų organizuoti rūbų, papuošalų, knygų ar net kvepalų mainus.

Taip pat kviečiame moteris į Klaipėdos rajone, Lapių kaime, autentiškoje žemaitiškoje sodyboje vyksiančią stovyklą „Išgirsk save“, kuri rengiama birželio 7–9 dienomis. Labai laukiama kiekviena kretingiškė, kuriai nesvetimas bendravimas, ryšiai ir sielai malonios veiklos.“

Jurga BRAUKYLIENĖ

• Rašyti komentarą (4)

Esame taip įpratę prie greito ir paprasto siuntų keliavimo Europoje, kad nustembame susidūrę su siuntų sustojimu muitinėse, jų deklaravimu, muito ir kitais mokesčiais. Tad nuo ko priklauso reikalingi sumokėti už siuntą mokesčiai? Kaip užtikrinti spartesnį jos kelią? Kokie apribojimai ir draudimai taikomi siunčiant siuntas į trečiąsias šalis?

Nors šiame tekste apžvelgsime vos keletą muitinės niuansų, kurių galimai nežinojote, čia greitai ir paprastai pasiekiama viskas apie muitinės formalumus, ką pravartu žinoti.

Nuo ko priklauso muitinės mokesčiai?

Nors Europos Sąjungos (ES) šalyse tokie mokesčiai netaikomi, tačiau su jais galima susidurti siųsdami siuntas arba siųsdamiesi prekes iš ES nepriklausančių valstybių. Jie priklauso nuo keleto faktorių – siuntinio svorio, dydžio, vertės bei šalies, į kurią siuntinys siunčiamas (ar iš jos gaunamas) galiojančių įstatymų.

Po to, kai siunta pasieks gavėjo šalį, muitinės atstovai susisieks su gavėju informuodami apie siuntos atvykimą bei tolimesnį deklaracijos procesą. Įsigijus prekių iš tokių valstybių kaip JAV, Didžioji Britanija, Australija ar kt., jos gali būti apmokestinamos importo PVM mokesčiu, muito mokesčiu ir akcizo mokesčiu.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...