Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Apie „olandišką bangą“ ir ko dar trūksta Kretingai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2019-07-26

Jekaterina Labanauskienė teigė, kad žydinčių gėlių buvo pasodinta atsižvelgus į nuomonę kretingiškių, daugiamečiuose gėlynuose norėjusių matyti daugiau spalvų.

Gyventojų komentarai apie ne vienerių metų problema tapusius Kretingos daugiamečius gėlynus širdį užgavo ir nuo šio pavasario pagal sutartį su miesto seniūnija jais besirūpinančiai 34-erių apželdinimo specialistei Jekaterinai Labanauskienei.

Gėlynas – ne butas

Jos nuomone, gėlynas – ne butas, kuriame, dizaineriui sukūrus interjerą, iškart galima įvertinti rezultatą. Įrengus gėlyną, kad pamatytum tikrąjį jo grožį, reikia nemažai kantrybės ir laiko, nes ką tik susodinti daugiamečiai augalai, papiltas mulčas ir tįsantys laistymo „šlangai“ gero įspūdžio taip greit, kaip norėtųsi, nesudarys. Be to, ir kerui pradėjus žaliuoti, dar nesuprasi, koks augalas iš jo užaugs.

Viešojoje erdvėje Jekaterina yra mačiusi nuotraukų su pasiūlymais, kaip, kretingiškių manymu, turėtų atrodyti miesto gėlynai. „Įkelia nuotraukas, kuriose nufotografuota ryškiais augalų ornamentais arba iš gėlių sudėliotomis raidėmis papuošta aplinka prie pilių ar dvarų parkuose kur nors Prancūzijoje, Italijoje ar Austrijoje. Bet juk dvaro parkas yra viena, o miesto aikštė – kita. Kas tinka ten, visiškai netinka čia“, – akcentavo J. Labanauskienė.

Jos nuomone, be reikalo Kretinga kartais lyginama ir su Lietuvos kurortais – kaimynine Palanga arba Druskininkais, kurių erdvėms išryškinti skiriamos kosminės sumos – kad tik pritrauktų kuo daugiau nusifotografuoti norinčių turistų.

Į vyro gimtinę Kretingą prieš 10 metų iš Klaipėdos atsikrausčiusi Jekaterina gėlynų per tą laiką čia regėjo visokių. Viename Rotušės a. esančių namų gyvenanti jauna moteris ir anksčiau, išėjusi pasivaikščioti, sakė, į juos kreipdavusi dėmesį, kaip atrodo, apžvelgdavusi iš savo balkono antrame aukšte. O kai 2015-aisiais kraštovaizdžio architektas projekto autoriaus Petras Daukantas gėlynus sugalvojo visiškai kitokius – pagal naują ir Lietuvoje įsigalinčią kraštovaizdžio dizaino kryptį, – nuoširdžiai apsidžiaugė. Visos naujovės, Jekaterinos žodžiais, ir atplūsta iš užsienio. Vokietijos miestuose kitokių gėlynų nė nebepamatysi, ten taip pat pagrindinis augalas, kaip pas mus dabar, – kraujažolė, smilga. „Ir visiems ten gražu, ir visi patenkinti“, – pridūrė J. Labanauskienė.

Anot jos, kartais žmonės pyksta dėl nepjaunamos žolės, nesugrėbiamų lapų miesto parkuose, o štai užsienyje vis labiau grįžtama prie natūralumo. Pavyzdžiui, Danijos parkuose iki rugsėjo pabaigos ir žolė, ir nukritę medžių lapai specialiai paliekami, nes tai – ne tik naudingas paklotas, bet ir natūrali paukščių perėjimo bei vabzdžių buveinė.

Efektą kuria banguojantys miskantai

„Nei tada, kai naujieji gėlynai Kretingoje tik atsirado, nei dabar apie juos negaliu pasakyti blogo žodžio, jie suformuoti pagal šiuo metu pasaulyje, o jau ir į daugelyje Lietuvos miestų, tarp jų Vilniuje, Kaune, Varėnoje, Alytuje ir kitur, populiarėjantį stilių, vadinamąją olandišką bangą. Gal tik daugiau kasdienės priežiūros iki šiol Kretingos gėlynams reikėjo“, – sakė J. Labanauskienė.

Be to, jos manymu, vaizdui šiek tiek kenkia tai, kad 650 kv. m plotą užimančius Rotušės aikštės gėlynus sudaro geometrinės formos – kvadratai, o turėtų būti kuo didesnė erdvė, kurioje „olandiškos bangos“ efektą atskleistų vėjui pučiant vilnijantys ilgi susodintų miskantų (smilgų) šuorai.

Būtent tokie gėlynai, specialistės žodžiais, ne tik atrodo įdomiai, bet į juos ir investuojama gerokai mažiau. Vienmetės gėlės, ypač įvedus eurą, tapo ypač brangios, negana to, vienos prigyja, kitos – ne. Kadangi kretingiškiams norėjosi matyti kuo daugiau spalvų, su miesto seniūne Gintare Liobikiene pasitarus, buvo nuspręsta tarp smilgų ir žaliuojančių kitų daugiamečių augalų pasodinti vienmečių žydinčių gėlių. Tam iš miestui tvarkyti skirtų lėšų seniūnija skyrė apie 5 tūkst. eurų.

Pasijautė viena komanda

Pašnekovės teigimu, Rotušės a. esančių gėlynų apačioje besidriekiančiam „kilimui“ sukurti žydinčius augalus teko rinkti ypač kruopščiai. „Nei kokios begonijos, nei ledinukės čia nebūtų tikusios, kad derintųsi prie esamų atspalvių, nusprendėm pasodinti baltų verbenų ir balto dekoratyvinio tabako, nemezijų, žydrūnių, taip pat melsvumą suteikiančio rusiško šalavijo, kitaip dar vadinamo Petrovskia atriplicifolia, taip pat katžolių, ilgai žydinčio meksikinio žydrūnio.

Paklausta, ko, jos manymu, Kretingos centro vaizdui dar trūksta, nedvejojo, jog reikėtų atsikartojančio daugiamečio gėlyno tuščiame Rotušės aikštės, kurią dar nežinia, kada kas rekonstruos, skvere, taip pat – daugiau vazonų su gėlėmis Vytauto gatvėje.

Naujoviškų gėlynų pranašumas, pasak specialistės, tas, kad pernelyg išvešėjusius ilgamečius augalus galima išskaidyti, pertekliniais dalintis arba į kitus augalus išmainyti su kaimyniniais miestais, o galima panaudoti ir savo miesto kitiems kampeliams pagražinti. Būtent panaudojus išskaidytus augalus, Jekaterinos iniciatyva, Kretingoje atsirado naujas gėlynas siauroje ilgoje vejoje prie M. Valančiaus viešosios bibliotekos.

J. Labanauskienė teigė, kad didieji darbai gėlynuose atidėti tam tinkamam metui rudeniui, o pavasarį yra suformavusi gėlynus žiede ties šviečiančiu kryžiumi Žemaitės alėjos ir Vilniaus g. sankirtoje, Bajorų žiede, prie stoties. Šias vietas pagal individualios veiklos pažymą dirbanti Klaipėdos universitete rekreacijos ir turizmo specialybę įgijusi, vėliau apželdinimo specialybės Kretingos technologijos ir verslo mokykloje mokiusis, o prieš tai dar ir ūkininkų kursus baigusi, užsakymų ir kituose miestuose turinti pašnekovė automobiliu apvažiuoja, pasidomi bent kartą per savaitę. Jekalterina sakė, kad jai pavyko susidraugauti, rasti bendrą kalbą su kruopščiai gėlynus prižiūrėti besistengiančiomis bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbuotojomis. „Jaučiu, kad esame viena darni komanda“, – džiaugėsi ji.

Nuo žemės ūkio nenutolo

„Mėgaujuosi tuo, ką svetimiems darau, o pati savo šeimos sodyboje kaime esu kaip šiaučius be batų – draugai atvažiavę nustemba neradę to, ko tikėjosi. Pas mus viskas paprasta, natūralu“, – juokėsi Jekaterina. O savo buto balkoną Kretingoje puošia gėles auginančio pusbrolio dovanotomis smulkiažiedėmis našlaitėmis, petunijomis, medetkomis, šlamučiu ar pelargonijomis.

Nuo vaikystės Jekaterina svajojo savo profesiją sieti su žemės ūkiu, ką nors auginti. Tačiau, turint mažą vaiką, Aleksandro Stulginskio universitetas Kaune buvęs per toli. Bet pašnekovė nuo žemės ūkio vis tiek nenutolo – kaime esančioje sodyboje augina vaistažoles, domisi fitoterapija. Anot Jekaterinos, būtent vaistažolių auginimas ir paskatino toliau domėtis augalais, mokytis kraštovaizdžio apželdinimo.

„Jei kas nors manęs paklaustų, kiek augalų pavadinimų žinau, galėčiau išvardinti jų begalę, tačiau – lotyniškai. Užtat, kai užsakovų projektams augalus renku mano pamėgtoje gėlių parduotuvėje ties „Lidlu“ Kretingoje, su savininke tarpusavyje susišnekam tik mudvi“, – šypsojosi J. Labanauskienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas