Priminė baltiškąsias žemaičių šaknis

Kartenos miestelio šventėje-festivalyje „Kuršių genties vartus pravėrus“ atgimė kuršių ir žemaičių praeities dvasia. Ketvirtą kartą įvykusioje Kartenos šventėje šurmuliavo amatų ir tautodailės mugė, koncertavo folklorai, ansambliai, kapelos, visiems gerai žinomos grupės, ištvermingiausieji dalyvavo žygyje, varžėsi sportinėse rungtyse, buvo prisiminti miestelio vietovardžiai. Šventę vainikavo neregėta šviesos instaliacija kuršių genties motyvais.

Senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakiai“ bei svečiai iš Latvijos imitavo riterių kautynes.

Prisiminė išnykusius kaimus

Šiais metais Salantų regioninis parkas festivalį organizavo kartu su miestelio bendruomene.

„Norėjome, kad augtų festivalis, ir pakelti renginių lygį Kartenoje, – esmę apibūdino Salantų regioninio parko direkcijos direktorius Modestas Šečkus. – Tikslas – kad šitos teritorijos ne tik pasakotų apie praeitį, bet ir atgimtų naujam gyvenimui – čia gyvenantys žmonės rastų šią vietą renginiams, šventėms, susibūrimams. Taip pat parodyti, kad tokioje vietoje gali vykti gražūs, tvarkingi renginiai, nebūtinai – miestų centruose ir panašiai.“

Jį papildė ir Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyriaus vedėja Janina Vaičekauskienė: „Ir miestelis, ir Salantų regioninis parkas susijungėme į dviejų dienų festivalį, kad būtų daugiau įvairesnės veiklos. Tuo pačiu išnaudojome ir nuostabią erdvę – Kartenos piliakalnį ir jo papėdę.“

Šventė prasidėjo penktadienį iškilminga eisena nuo Kartenos kultūros skyriaus iki Kartenos piliakalnio. „Nešėme mūsų miestelio išnykusių 9 kaimų vietovardžius. Istorija, manau, yra labai svarbi. Gaila, kad kažkada gyvavę kaimai, turėję ne vieną sodybą, kuriuose kažkada skambėjo tos pačios žemaitiškos dainos, buvo šokami šokiai, šiuo metu yra tušti ir neturi gyventojų“, – Vietovardžių metų minėjimą apibūdino J. Vaičekauskienė.

Per šventę lentelės puošė piliakalnio papėdę, tačiau po jos vietovardžius ketinama perkelti prie Kartenos seniūnijos. „Norime, kad jie toliau puoštų mūsų miestelį“, – sakė J. Vaičekauskienė. Pagaminti lenteles padėjo miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai. Sakuočių kaimo gyventojas Algis Narkus padarė medines lenteles, karteniškis Martynas Kupšys – įrašus, tautodailininkas Vytautas Grundulas juos nudažė, o stovus pagamino senjoras Vytautas Diburys kartu su Vladu Kupšiu.

Tądien koncertavo Kretingos rajono ansambliai – Žvainių skyriaus moterų vokalinė ir instrumentinė grupė, Kūlupėnų moterų vokalinis ansamblis, Kartenos skyriaus moterų vokalinis ansamblis, postfolkloro grupė ,,Vo tep". „Tiek daug žmonių Kartenos piliakalnio papėdė dar nebuvo mačiusi“, – džiaugėsi J. Vaičekauskienė.

Šeštadienį koncertavo folklorai ir kapelos – Kartenos skyriaus folklorinis ansamblis, Šateikių folklorinis ansamblis, taip pat pasirodė kolektyvai iš Plungės bei Skuodo rajonų. Publika turėjo galimybę pamatyti ir visiems gerai žinomus atlikėjus bei grupes.

Senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakiai“ vadovas Arūnas Bugvilionis paaiškino, kad festivalyje jie pristatė XIV a. LDK ir Žemaitijos šarvuotę ir ginkluotę.

Nuo amatų iki rungčių

Beveik 100 ištvermingiausiųjų šeštadienio rytą išjudėjo į „Septynių piliakalnių“ pėsčiųjų žygį, kuris prasidėjo nuo Imbarės piliakalnio, aplankė ir kitus piliakalnius. „Žygyje dalyvavo įvairūs žmonės, tarp jų – ir jaunos šeimos su vaikais, kurių tėvams neteko nešti, vadinasi, viskas yra įmanoma“, – teigė žygio organizatorius Salantų regioninio parko direkcijos ekologas Antanas Kubilius.

Šalia piliakalnio taip pat įsikūrė ir senųjų amatų ir tautodailės mugė, žemaičių karybos miestelis, lietuvių senųjų lauko žaidimų kiemas.

Kartenos bendruomenės centras „Kartena“ taip pat prisidėjo prie šventės organizavimo. „Toks bendradarbiavimas padeda į amatų mugę pritraukti daugiau norinčių dalyvauti verslininkų. Bendruomenė su rėmėjais taip pat inicijavome duonos kepimo edukacinę programą, kur buvo galima patiems pabandyti kepti duoną“, – bendradarbiavimo naudą įvardijo bendruomenės pirmininkė Rasa Kundrotienė.

Žaidimų kiemelyje tiek vaikus, tiek vaikystę prisiminti norinčius suaugusius pasitiko Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus Nasrėnuose direktorė Violeta Čėsnienė. „Pristatome žaislus, kuriuos naudojame ir edukacijų metu muziejuje. Vaikams yra smalsu sužinoti tiek liaudiškus žaidimus, tiek tuos, kuriuos žaisdavo jų tėvai. O suaugusieji atėję prisimena savo vaikystę“, – kalbėjo V. Čėsnienė, demonstruodama medinius žaislus – kojūkus, arklius, vežimus ir t.t.

Virvės traukimo rungtyje varžėsi penkios komandos – po dvi iš Gargždų ir Kartenos bei viena iš Kūlupėnų (nuotraukoje), pastaroji liko III. vietoje.

Šventė neapsiėjo ir be sporto varžybų – įvyko virvės traukimo rungtis. Šįkart virvės traukimo rungtyje dalyvavo dvi Kartenos komandos. „Antroji komanda pirmą kartą sudalyvavo varžybose. Ugdome dar vieną virvės traukimo komandą“, – įvardijo Kartenos seniūnijos sporto organizatorius Marius Meškauskas. Taip pat rungėsi ir Kūlupėnų bei dvi Gargždų komandos.

Šiemet šventės šeimininkai nusileido Gargždų sporto klubo „Kuršis“ pirmajai komandai ir liko II v., III v. užėmė Kūlupėnų komanda.

Kovėsi riteriai, žavėjo instaliacijos

Daug smalsuolių subūrė „Riterių kautynės“, kuriose antrą kartą pasirodė Senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakiai“ bei svečiai iš Latvijos. „Pristatėme XIV a. LDK ir Žemaitijos šarvuotę ir ginkluotę, – paaiškino Senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakiai“ vadovas Arūnas Bugvilionis, pridūręs, kad tas amžius buvo didžiausias kovų ir pasipriešinimo amžius, kuomet puolė kryžiuočiai, o žemaičiai, kaip skydas, pridengė lietuvius. – Šita žemė tuo metu krauju laistoma buvo labai dažnai. Čia atvažiavome atiduoti duoklę tiems karių provaikaičiams, kurie XIV a. kovėsi čia su kryžiuočiais.“

Apsilankiusieji festivalyje intensyviai domėjosi pristatoma šarvuote ir ginkluote, dauguma nepraleido galimybės ir ją išbandyti – pažiūrėti, kiek sveria šarvai, šalmai, klausinėjo, kaip valdyti įvairiausius ginklus. „Pristatėme įvairiausią ginkluotę – ietis, kirvius, kalavijus. Jie yra atkurti“, – teigė A. Bugvilionis.

Per šventę vaikai galėjo patirti, kokiais žaislais jų bendraamžiai žaisdavo praeityje.

Pirmą kartą Žemaitijos regione Kartenos festivalio žiūrovams pristatyti unikalūs Žemaitijos ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio bei jo sūnaus Vytauto Didžiojo šarvuotės komplektai, atkurti pagal 1379 metų oficialius jų antspaudus. „Tai pakankamai unikalus dalykas. Ilgai viską dėliojome, remdamiesi istorija, ikonografija, archeologiniais radiniais“, – atskleidė V. Bugvilionis.

Svečiai iš Latvijos pristatė vakariečių, žemaičių priešų, šarvuotę, ginkluotę. „Pristatėme ginklų funkcijas, imitavome realias tų laikų kovas.“

Ginkluotė sveria įvairiai. „Priklauso, koks yra karys ar raitelis, ar sunkusis, lengvasis pėstininkas. Sunkiojo pėstininko šarvuotė gali sverti nuo 20 iki 30 kg“, – įvardijo V. Bugvilionis.

Šiemet šviesos instaliacija ant Kartenos piliakalnio nukėlė į tolimosios kuršių genties ir žemaičių praeities klodus, priminė baltiškąsias žemaičių šaknis.

• Rašyti komentarą (0)