– Skaičiau, kad tokie namai statomi Kauno Santakoje, kad grindys bus sudėtos iš 6 tūkstančių specialių plytelių, ir didesnes pinigų sumas paaukojusieji jose galės įsiamžinti vardais bei pavardėmis. Aš nesu krepšinio aistruolė, bet šis sportas patinka sūnums. Vien dėl to kokius 10 eurų nieko prieš paaukoti.
Juozas JANKAUSKAS:
– Na, čia dabar? Mes, paprasti žmonės, aukosim milijonieriams? Tegu turtingi krepšinio sirgaliai aukoja. Žinau, kad statyba – nepigi, kainuos gerokai daugiau kaip 3 milijonai eurų. Aš geriau aukočiau, pavyzdžiui, senelių namams statyti arba, jeigu reikėtų, kokiam nors kilniam tikslui Kretingoje.
Lijutė STRIPEIKIENĖ:
– Nei mėgstu krepšinį, nei rungtynes žiūriu, nei aukosiu. Tačiau suprantu tuos, kuriems svarbu, kad Krepšinio namai būtų pastatyti. O aš ten juk niekada nenuvažiuosiu. Šiaip į labdaros akcijas žvelgiu teigiamai, kartais jų reikia. Pati sergantiems vaikams ar vargšams paaukoju.
Stasys DOMARKAS:
– Projektas įspūdingas. Reikia aukoti, jei deklaruojame, kad krepšinis antroji religija Lietuvoje. Tiesą sakant, aš anksčiau labiau mėgau šią sporto šaką – tuomet, kai dar žaidė pats Krepšinio namų iniciatorius Arvydas Sabonis ir kiti „Žalgirio“ komandos senbuviai. Dabar nebe taip įdomu.
