Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

„Dievas mums davė tik skaičius, o žmogus, turėdamas smegenis, turi sugalvoti, kaip juos panaudoti, kokius matematinius veiksmus atlikti“, – teigė kraštietis, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Alfredas Račkauskas.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius, Ekonometrinės analizės katedros vedėjas ir habilituotas mokslų daktaras 66-erių Alfredas Račkauskas teigė, kad skaičių pasaulis žmones supa nuolatos. Iš Salantų kilęs mokslininkas tvirtino, kad šiandien Lietuvos visuomenėje matematika praranda prestižą, o likusiame pasaulyje ši mokslo šaka intensyviai vystoma.

Ketino studijuoti agronomiją

Alfredas Račkauskas mokėsi Salantų vidurinėje mokykloje. Pašnekovas teigė, kad matematika nebuvo ta sritis, kurioje matė savo ateitį: „Aštuntoje klasėje buvau sugalvojęs, kad būsiu agronomas.“ Vis dėlto, atėjus į IX klasę, matematikos mokytojas A. Ivanauskas padalino visus devintokus į dvi grupes – silpnesnius ir gabesnius matematikai. Pats pedagogas mokė silpnesniuosius, o A. Račkauskas buvo stipresnėje kito mokytojo grupėje. „Šio mokytojo dėka įsimylėjau matematiką“, – pradžią prisiminė A. Račkauskas.

Anot profesoriaus, mokytojas turi labai didelę įtaką moksleivio norui mokytis: „Jei ne mokytojo atsidavimas ir jo energija, nežinau, kur viskas būtų pakrypę.“ Paskutiniais metais mokykloje A. Račkauskas dalyvavo daugelyje matematikos olimpiadų.

Vyras prisiminė, kad net ir per žiemos atostogas mokiniai rinkdavosi spręsti matematikos olimpiadinių uždavinių, o mokytojas buvo labai didelis entuziastas. „Jeigu kurią dieną susigundydavau nueiti ant Salantų upelio pačiuožinėti, mokytojas ateidavo pas mamą ir paskųsdavo, kad nebuvau mokykloje“, – su šypsena kalbėjo A. Račkauskas.

Pasak pašnekovo, norint būti matematiku, reikia ją įsimylėti. „Aš ir studentams dažnai sakau, jeigu įsimylėsite – turėsite daug bemiegių naktų, daug galvosite apie tai – vaikščiodami, sėdėdami, tai jus kankins – nežinia ir noras išsiaiškinti“, – tikino mokslininkas.

Mokykloje nebemoko samprotauti

Matematika turi daugiau kaip 3 tūkst. krypčių. Viena didžiulė šaka, apimanti ne vieną matematikos kryptį, – jos mokymas.

VU dėstytojas teigė, kad pastaruoju metu mokyklose labai susilpnėjo matematinis raštingumas, neliko programose matematinio samprotavimo uždavinių. „Pati matematika tampa atgrasi, nes ji susiveda į automatizmą – paprastų formulių taikymą. Nėra susiejimo, kam ta matematika reikalinga ir ką ji suteikia mokiniui“, – teigė pašnekovas.

Anot A. Račkausko, svarbiausias dalykas, ką turėtų išugdyti mokykla, – matematinis samprotavimas: „Matematinio pagrindo, pvz. Pitagoro teoremos ar sinusų, kosinusų teoremų, trikampių lygybės įrodymų nebėra. Visi įrodymo uždaviniai treniruoja žmogaus smegenis, tai yra pagrindinis dalykas, ko reikia vaikui.“

Dar viena priežastis, lėmusi šiandien prastėjančias moksleivių matematines žinias – kompiuterizacija ir skaitmenizacija. „Greitas informacijos radimas internete padarė neigiamą įtaką visuomenei. Mokiniai ieško lengvesnių kelių, jie nebenori spręsti namų darbų, siekia surasti uždavinio sprendimą internete“, – tikino profesorius.

Kita problema, kodėl vaikai nebemoka matematikos – mokytojai. Anot A. Račkausko, pasaulyje ištisi institutai dirba ieškodami efektyvios mokymo metodikos, rašomi moksliniai straipsniai ir leidžiami moksliniai žurnalai. „Lietuvoje nėra parengtų mokytojų, kurie galėtų perimti naujas mokymo metodikas. Dabar reikia mokyti kitaip nei prieš 10 ar 20 metų. Uždavinių sprendimas prie lentos yra pasenęs metodas, reikia naujų efektyvių priemonių ir metodų, kad vaikai susidomėtų“, – svarstė pašnekovas.

Matematika – abstrakcijų pasaulis

Pasak Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesoriaus, matematikos pasirinkimas tarp stojančiųjų nėra labai populiarus. Fakultete studijų programos, kuri būtų skirta vien matematikai, neliko, studentams siūloma matematikos ir jos taikymo programa. Didžiausio abiturientų dėmesio sulaukia programų sistemų studijos, finansų ir draudimo matematikos programa.

Dėstytojas tikino, kad studentai, įstoję mokytis matematikos, yra motyvuoti, tačiau dauguma nežino, kas jų laukia. „Tai pajaučiau ir aš pats, baigęs mokyklą. Galvojau, kad visa matematika yra sudėtingi olimpiadiniai uždaviniai. Atėjęs į universitetą supratau, kad visa, ką iki tol mokiausi, buvo ne matematika, o jos užuomazgos“, – sakė A.Račkauskas. Pasak pašnekovo, abiturientams mokykloje sudarytas matematikos įvaizdis kardinaliai skiriasi nuo matematikos aukštojoje mokykloje, nuo pat pirmųjų paskaitų.

Alfredo Račkausko teigimu, dažnai studentai pirmame kurse yra kaip ežiukai rūke. „Jie iš pradžių nežino, nei kur eiti, vėliau viskas darosi šviesiau ir suprantamiau, tačiau tam reikia daug darbo.“ Anot profesoriaus, studentai turi sugebėti apsigyventi matematikos pasaulyje, jiems reikia pakeisti savo požiūrį, kad galėtų mąstyti abstrakcijomis, tai – vienas sudėtingiausių dalykų.

„Aš juos tikrai suprantu, reikia įdėti labai daug juodo darbo, ypač pirmais metais. Studentai turėtų pamiršti linksmybes ir malonumus, sėdėti skaitykloje ir bibliotekoje, galbūt kartu su grupe žmonių mokytis ir aiškintis. Bazinę matematiką jie privalo suprasti, norint pasinaudoti visa matematikos galia, reikia ją perprasti“, – įvardijo dėstytojas. Anot jo, vėliau studentams atsiveria akys – galbūt iš pradžių jie įžvelgia tik mažą spindulį tunelio gale, tačiau vėliau viskas prašviesėja. Vis dėlto nemaža dalis studentų nebaigia studijų.

Kita vertus, po studijų matematikos programų absolventai yra paklausūs darbo rinkoje. „Jie turi ištreniruotą protą, kuris leidžia dirbti bet kokį darbą, atėję į kokią nors kompaniją, įmonę ar gamyklą absolventai greitai įsisavina bet kokią informaciją ar procedūrą“, – atskleidė profesorius. A. Račkauskas svarstė, kad tokie žmonės gali būti geresni konkrečios srities specialistai negu ją baigę absolventai: „Matematiką pastudijavus kad ir blogesniais įvertinimais yra kur kas geriau nei labai gerai studijuoti kokius nors kitus mokslus.“

Apie 2000-uosius Matematikos ir informatikos fakultete A. Račkauskas pasiūlė naują studijų programą – ekonometriją, kuri sudaryta iš statistikos, susietos su ekonomika. Tai – tarpdisciplininė studijų programa, ji pastaruoju metu gana populiari. „Vis dėlto dabar mes ją baigiame ir pereiname prie kitos krypties – duomenų mokslo. Ši sritis pastaruoju metu „ant bangos“, pasaulyje duomenų analitika labai populiaru, o specialistai paklausūs darbo rinkoje“, – tikino pašnekovas.

Matematika Lietuvoje nepopuliari

Anot A. Račkausko, prasidėjus duomenų mokslų erai, matematika įgauna dar kitokį atspalvį. Matematikos ir biologijos sintezė, bendradarbiavimas su kitais mokslais sukuria daugybę naujų galimybių. Tačiau profesorius negaili kritikos visuomenei, kuri pati nebenori intensyviai tobulėti: „Dabar žmonės visas viltis deda į dirbtinį intelektą, o ne žmogaus smegenų vystymą. Manoma, kad sukūrus dirbtinį intelektą, jis viską padarys už žmones ir viską duos. Toks mąstymas – ydingas.“

Alfredo Račkausko nuomone, matematikos prestižas Lietuvoje yra sumenkęs. „Anksčiau matematika buvo labiau vertinama – galbūt tai lėmė ir pasaulinio garso matematikai: Jonas Kubilius, Vytautas Statulevičius, Bronius Grigelionis. Dabar tokių pat lygiaverčių asmenybių nėra“, – svarstė mokslininkas.

Matematikos mokslo lygis Lietuvoje, profesoriaus teigimu, yra labai aukštas ir vertinamas pasaulyje. „Vyksta aukšto lygio konferencijos, lietuviai keliauja į kitas pasaulio valstybes. Informatikos banga ir Lietuvos mokslų krypimas ne į teorinius, o į eksperimentinius mokslus sumenkino patį matematikos prestižą Lietuvos viduje. Daugumai atrodo, kad pakaks kompiuterio, jis viską pasakys. Retas kuris galvoja, kad be aukšto lygio matematikos nebūtų ir kompiuterių.“, – teigė A. Račkauskas.

Anot jo, pasaulyje matematika yra aukščiausiame lygmenyje, pagal įvairius klasifikatorius, matematika kartu su gamtos mokslais beveik visose pasaulio valstybėse išskiriama kaip prioritetas. „Indijoje kažkada matematika buvo priskiriama prie filologinių mokslų – kaip kalba. Kompiuterių era greitai baigsis – tai yra metalas, jo žaliavos greitai išsisems. Žmonijai vėl kils sunkumų, kol nebus pereita prie kokių nors biologinių kompiuterių. Tai padaryti bus galima, kai matematika vėl pakils į aukštą lygį“, – tikino pašnekovas.

Nesuformuoja mokslininkams iššūkių

Alfredas Račkauskas dėsto studentams Vilniaus universitete, gilinasi į matematines problemas. Mokslininko tyrimų kryptis – tikimybių teorija ir statistika, jos taikymas. Taip pat profesorius rengia doktorantus, šiuo metu jų – trys, iš viso A. Račkauskas parengė 10 mokslo daktarų. Dalį profesinės veiklos užima pasiruošimas įvairioms konferencijoms ir seminarams užsienio šalyse. „Pats dėstymas užima tik penktadalį viso darbo, tą patį kursą dėstau keletą metų iš eilės, tačiau stengiuosi beveik kasmet parengti po vieną naują kursą, kad neužsisėdėčiau, o juk ir matematika nestovi vietoje, ji vystosi. Studentams reikia perteikti pačias naujausias žinias ir atradimus. Tai reikia pateikti patraukliai ir taip, kad studentai suprastų“, – tvirtino dėstytojas.

Pasak A. Račkausko, Lietuvoje matematikos studentai retai sulaukia didesnio verslininkų dėmesio. „Susitikimų metu verslininkams dažnai mėgstu priminti garsius vieno verslo pasaulio atstovo pasakytus žodžius: „Didžiausia verslo paslaptis – žinoti tai, ko niekas nežino.“ Šią paslaptį galima atskleisti pasitelkus matematiką. Ji iš abstrakcijų gali sukurti kažką naujo“, – tikino mokslininkas. Anot profesoriaus, didžiausi visos istorijos atradimai – Niutono dėsniai ar Einšteino reliatyvumo teorija prasidėjo nuo matematikos ir skaičiavimų.

Alfredo Račkausko manymu, rodant didesnį dėmesį matematikai, galima sukurti daugiau vertės. „Dauguma verslininkų to nesupranta. Jie sako, duokit mums jau paruoštus specialistus. Matematikai yra parengti, tačiau jiems reikia pateikti suformuluotą problemą. Norint tai padaryti, verslininkas turi irgi turėti tam tikrą išsilavinimą – ne bet kas gali iškelti klausimą ar suformuluoti iššūkį. Pagrindinė verslininkų problema – jie mano, kad mokslininkai turi pasiūlyti idėjų“, – teigė profesorius.

Jo nuomone, universitete neturėtų būti verslo programų: „Žmogus gimdamas arba turi verslininko gyslelę, arba – ne. Panašiai kaip dainininkas, muzikantas ir jo talentas.“ Anot A. Račkausko, šiandien Lietuvoje verslas nenori investuoti į specialistų ateitį. „Lietuvoje verslininkai įdarbina antro kurso studentus, juos išnaudoja ir teigia, kad studijos – pačių studentų reikalas. Tokie studentai vakare ateina į paskaitas, pamiega, nes darbe pavargsta, ką galima padaryti?“ – problemą iškėlė mokslininkas. Pasak VU dėstytojo, studentus reikėtų skatinti bendradarbiauti su verslu – suteikę stipendijas studentams ir galimybę tik mokytis 4 metus, verslininkai pasiektų kokybiškesnių rezultatų.

Sigita RAZMUTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas