|
Vakarų LietuvaSkautų veikla jaunuolius atsijoja lyg rėtis
„Dievui. Tėvynei. Artimui“ – tokiu šūkiu besivadovaujančios Žemaitijos skautų organizacijos padalinys – Vydūno draugovė – prieš trejus metus pradėjo veikti Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.). Jos vadovė mokytoja draugininkė Ilona Jasaitienė sako, kad skautų organizacija miestelyje atsirado gana neįprastomis aplinkybėmis. „Tiesiog per pamoką su aštuntokais perskaitėme vadovėlyje išspausdintą tekstą apie skautus. Vaikai susidomėjo, ėmė klausinėti, o netrukus pareiškė, kad ir patys labai norėtų tokioje veikloje dalyvauti“, – pasakojo mokytoja Ilona.
Kas kitais metais gyvens geriau?
Artėja kitų metų valstybės biudžeto svarstymo pabaiga. Verta įsigilinti, kur dabartinė Vyriausybė numato realų žmonių pajamų padidinimą, o kur tik jį imituoja ruošdamasi rinkimams. Su nebloga nuotaika 2016-ųjų turėtų laukti kultūros darbuotojai, kuriems numatytas atlyginimų kėlimas. To pavyko pasiekti Seimo opozicijos siūlymu. Kadangi ankstesniais metais tokius mūsų siūlymus palaikė ir dalis valdančiųjų partijų narių, Vyriausybė šį kartą darbo užmokesčio padidinimą jau įtraukė į kitų metų biudžetą.
Kalakutų ūkio principas: nuo lauko iki stalo
Kretingos rajone, Kalniškių kaime, įsikūrusiame Vilijos ir Vlado Baltuonių kalakutų ūkyje – intensyvus darbymetis: įmonėms – nuolatinėms ūkio klientėms ar naujai atsiradusiems pirkėjams – suskubus pasirūpinti šventinėmis dovanomis, tenka spėriai suktis priimant užsakymus, sudarant produkcijos išvežiojimo maršrutus, skerdžiant paukščius.
„Didžiuojuosi, kad Lietuva yra didelės NATO šeimos dalimi“
Būtina stiprinti regioninę politiką
Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo rezultatai nėra geri. Nepaisant tam tikrų pastangų, tarpregioniniai socialiniai-ekonominiai skirtumai, matuojami įvairiais rodikliais, tarp dabartinių regionų-apskričių ir jų viduje iš esmės nemažėja arba mažėja, bet per lėtai. Regionuose kuriama per mažai darbo vietų, į kaimiškuosius regionus pritraukiama per mažai investicijų, juose nemažėja socialinė atskirtis. Manau, kad tai prisidėjo prie žmonių migracijos į miestus, taip pat emigracijos į užsienį. Jei būtų efektyvesnė nacionalinė regioninė politika, iš Lietuvos turbūt nebūtų išvykę tiek daug darbingo amžiaus Lietuvos žmonių. Būtina rasti naujų būdų ir galimybių efektyvinti nacionalinę regioninę politiką.
Sugėrovų byla – vėl ant teismo stalo
Klaipėdos apygardos teismas patenkino kretingiškės Virginijos Bazdaraitės apeliacinį skundą dėl Kretingos r. apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo Dariui Drungilui paskirta galutinė bausmė 6 mėn. po 40 val. dirbti viešuosius darbus visuomenės labui. Į bausmės laiką įskaičiuota bausmės dalis pagal ankstesnį baudžiamąjį teismo įsakymą. Be to, pagal BK 182 str. 1 d., 233 str. 1 d. kretingiškis buvo išteisintas, o pagal BK 182 str. 3 d. byla nutraukta. Iš D. Drungilo bendrovei „4finance“ buvo priteista 72,41 Eur, o V. Bazdaraitės civilinis ieškinys atmestas.
Reikia kurti vertybinę atsvarą
Ar lietuvių kalba Lietuvoje tebėra valstybinė?
Treji metai Šilutėje gyvuoja neformalus visuomeninis diskusijų klubas, pasivadinęs 17.17. Kiekvieno mėnesio antrą trečiadienį 17.17 val. susirinkę klubo nariai diskutuoja jų pačių pasirinkta aktualia tema. Diskusijos mintys publikuojamos Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštyje „Pamarys“. Praėjusį trečiadienį buvo diskutuota, ar lietuvių kalba Lietuvoje – vis dar valstybinė.
Atostogų parkas – nauja poilsio sala pajūryje
Praėjusį savaitgalį vos 4–5 kilometrus nuo Baltijos pajūrio nutolusiame Kretingos rajono Žibininkų kaime buvo oficialiai atidarytas Atostogų parkas, veikiantis apkritus metus, vienu metu žiemą galintis priimti apie 400, vasarą – apie 800 lankytojų.
Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijoje – apie žydus šalia mūsų
Spalio 23 dieną ne vienam Telšių rajono Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos moksleiviui, miestelio gyventojui buvo proga atsigręžti į praeitį – vyko baigiamasis „Žydai šalia mūsų“ renginys. Šiek tiek medžiagos apie kelių šimtmečių žydų gyvenimą miestelyje yra sukaupta gimnazijos muziejuje. Rugsėjo 23iąją – Holokausto Lietuvoje atminimo dieną – ne viena klasė lankėsi žudynių vietoje, veikė meninė instaliacija. Dar yra galima užrašyti senesniųjų tryškiškių atsiminimų, nors tokių žmonių, kurie patys prisimintų miestelio žydų gyvenimo detales, vis mažėja, o atmintis ne visada išlaiko esminius dalykus.
|