Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Mūsų kraštietė profesorė Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė (centre) ir vertėja Karolina Masiulis-Paliulis (dešinėje) per vieną Kristijono Donelaičio „Metų“ prancūzų kalba pristatymų.

Tai, kad Kristijono Donelaičio „Metai“ suskambo prancūzų kalba, prisidėjo ir mūsų kraštietė humanitarinių mokslų daktarė buvusi Lietuvos edukologijos universiteto profesorė Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė.

Šių metų pradžioje prestižinė Prancūzijos leidykla „Classiques Garnier“ savo skiltyje „Littératures du Monde“ („Pasaulio literatūros“), vadovaujant Alainui Montandonui ir Francois Lavocat‘ui, pristatė leidinį „James Thomson et Kristijonas Donelaitis „Les Saisons“ („Metų laikai“). Vertimo ir kritinės apžvalgos autoriai – Laurent Folliot, Caroline Paliulis ir Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė.

Savita leidinio priešistorė

Anot profesorės, leidinio priešistorė siekia 2009 m., o istorija prasidėjo nuo 2014 m., kai buvo pasirašyta vertimo sutartis su leidykla „Garnier“. „Minint šį istorinį faktą, dera akcentuoti didžiausius prancūzų komparatyvistikos – lyginamosios istorinės kalbotyros – profesoriaus Alaino Montandono nuopelnus, suteikiant lietuvių rašytojui galimybę prabilti prancūzų kalba“, – neabejojo N. Vaičiulėnaitė-Kašelionienė.

Kai prieš 10 metų profesorius atvyko į bendrą Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos ir Europos lyginamųjų literatūros studijų tinklo kongresą Vilniuje, jiems besikalbant apie lietuvių literatūrą, A. Montandonas paklausė: „Ką prancūzams būtinai reikėtų išversti?“

„Atsakiau, kad labai reikia Kristijono Donelaičio, nes būtent jis griauna mitą, kad lietuvių literatūra atsirado XIX a. pabaigoje. Ir užtikrinau, kad vertėją surastume“, – prisiminė N. Vaičiulėnaitė-Kašelionienė, prisipažinusi, kad iškart prieš akis jai iškilo Karolina, tiksliau – Caroline Masiulis-Paliulis.

Tas momentas buvo lemtingas, tačiau praėjo nemažai laiko, kol pasėta sėkla profesoriaus dvasioje išvešėjo, ir A. Montandonas užsiminė dėl „projekto Donelaitis“. „Tada ėmiau vėl kalbinti Karoliną. Ši, nors abejojo dėl savo galimybių, entuziazmu užsidegė pavydėtinu. Mūsų tolesnis susirašinėjimas per elektroninį paštą baigdavosi „Valio Donelaitis!“ – neslėpė kraštietė.

Prasidėję vertimo rūpesčiai buvo apsivainikuoti gražiu rezultatu: A. Montandono galvoje gimė idėja surengti tarptautinę konferenciją metų laikų tema, ir 2016 m. vasarą ji vyko tris dienas Charoux vietovėje, profesoriaus kaimo sodyboje, dalyvaujant dvidešimčiai pranešėjų iš skirtingų pasaulio šalių.

„Ten pristačiau mūsų Donelaitį – perskaičiau „Metų“ ištrauką lietuviškai, o Karolina pirmą kartą – prancūziškai, ir tai buvo rimtas išbandymas, kuris baigėsi dideliu susidomėjimu bei susižavėjimu, manau, – visiška sėkme“, – pripažino N. Vaičiulėnaitė-Kašelionienė.

K. Donelaičio svarba – milžiniška

„Pasirašius sutartį su leidykla „Garnier“, buvo sutarta, kad Karolina yra poemos vertėja, o aš jai teikiu įvairiapusę pagalbą verčiant ir komentuojant. Be to, parašiau poemos pratarmę ir įžangą“, – kalbėjo profesorė, kurios pastebėjimu, kelias svarbiausias pratarmės ir įžangos idėjas tikslinga pristatyti ir mūsų skaitytojams.

Kristijonas Donelaitis (Donalitius) šiandien laikomas vienu didžiausiu XVIII a. Europos poetų. Pomirtinis jo kūrybos kelias tikrai stebina, ir tai paliudija vertimai į dvidešimt kalbų. Tarp Švietimo epochos kūrinių, svarstančių tą pačią temą, Donelaičio kūrinys išlieka unikalus daugeliu aspektų. Jis yra originalus: savo žanrų maišymu – epinė poema, idilių rinkinys, išvystyta pasakėčia; religiniu sinkretizmu – vienijant krikščioniškas idėjas ir archainio lietuvių pasaulio sampratą; idealizmo ir šiurkščiausios tikrovės sąsajomis, gebant išgauti ir komišką efektą; išradinga literatūrine forma – toninio ir kiekybinio hegzametro jungtimi. Kadangi poetas derino ne tik metrą, kaitaliodamas ilgus ir trumpus skiemenis, bet ir toną – kaitaliodamas kirčiuotus ir nekirčiuotus skiemenis, jis sukūrė originalų metrotoninį hegzametrą, artimą lietuvių kalbos specifikai. Kūrinio kokybė nekelia abejonių, ir tai iš tikro stebina, turint minty literatūrinio išprusimo stoką XVIII a. Lietuvoje.

„Kristijono Donelaičio svarba lietuvių kultūrai milžiniška“, – neabejojo mokslininkė, priminusi, kad 1977 m. UNESCO K. Donelaičio „Metus“ įrašė į geriausių Europos literatūros kūrinių sąrašą, o 2014-ieji buvo paskelbti jubiliejiniais – 300-ųjų poeto gimimo metinių minėjimo metais – visose Europos Sąjungos šalyse.

Originalus profesoriaus sumanymas

Įgyvendinant profesoriaus A. Montandono sumanymą, sudaryta knyga, į kurią sudėti dviejų XVIII a. autorių – James Thomsono ir Kristijono Donelaičio – kūriniai vienodu pavadinimu. Tai originalus ir vertas dėmesio sumanymas, tarnaujantis keliems tikslams. Pratarmėje A. Montandonas visų pirma nurodo temos svarbą: XVIII a. metų laikai susilaukė iki tol neregėto susidomėjimo, o savo laiku J. Thomsono poema pelnė didžiulį pasisekimą Europoje ir susilaukė daugybės pamėgdžiojimų.

“Šiandien metų laikų siužetas, kuris paradoksaliai gali atrodyti anachronizmas, tapo kaip niekada aktualus šylant planetos klimatui ir atgijus susidomėjimui žmogaus vieta gamtoje“, – akcentavo N. Vaičiulėnaitė-Kašelionienė, atkreipusi dėmesį, kad lietuvių literatūros šedevras niekada nebuvo išverstas į lietuvių kalbą.

Sumanymo autoriai pateikė dvi originalias ir labai skirtingas darbų ir dienų bei žmogaus ir gamtos socialinio ir moralinio ryšio vizijas, kurias sugretinus norėta suvesti akistaton. Koks bus to rezultatas, paaiškės po lyginamųjų tyrimų, kuriuos atliks profesoriaus suburta tyrėjų grupė.

Laukė nemenki iššūkiai

Versdama „Metus“, Karolina Masiulis-Paliulis susidūrė su dideliais iššūkiais. Epinei poezijai ypač svarbi eilių forma – jos nepaisant, poema lengvai gali virsti proziniu pasakojimu, o prancūzų kalba perteikti K. Donelaičio hegzametrą – neįmanoma. Iš pradžių vertėja mėgino versti nerimuotomis laisvosiomis eilėmis, neatsisakant nė vieno originalo žodžio ar įvaizdžio, ir eilutės buvo per ilgos. „Karolina man siuntė visus savo išverstus tekstus, tad teko garbė ir buvo įdomu dalyvauti vertimo procese. Pasiūliau ir net pati pabandžiau jos išverstas eilutes trumpinti, siekiant ritmo, artinančio prie klasikinės eilėdaros.

Kreipiausi į profesorių Kęstutį Nastopką, kurio žodis buvo lemiamas: reikia nusistatyti ir siekti išlaikyti tam tikrą skiemenų skaičių eilutėse. Taip susikūrė tam tikra eilėdaros schema, neabejotinai suteikusi prancūziškam tekstui daugiau skambesio ir gyvybės“, – sunkaus vertimo darbo užkulisius praskleidė profesorė.

Ne ką menkesnis iššūkis buvo perteikti turtingą K. Donelaičio leksiką ir kalbos ypatumus – derėjo išsiaiškinti visas XVIII a. antros pusės lietuviško kaimo realijas, suprasti kūrinio politinį, socialinį kontekstą, rašytojo nuostatas, jo pasaulėjautą bei moralę. „Tarėmės ne tik kaip versti sąvoką „būras“ ar, tarkim, įvairias pareigybes – amtmono, amstroto, dumčiaus, pakamorės, vardus ir pravardes – Durakas, Susukatė, Šlapjurgis, vietovių, įvairių darbų bei valgių pavadinimus, bet ir kaip suprasti vieną ar kitą pasakymą, vieną ar kitą situaciją. Mano užduotis buvo surasti geriausią atsakymą į Karolinos siunčiamus klausimus“, – akcentavo pašnekovė, pripažinusi, kad, prieš atsakydama, konsultuodavosi su žinovais, o daugiausiai padėjo kaimo žmonės, išmanantys konkrečią kaimišką buitį ir būtį.

Anot jos, Karolina Masiulis-Paliulis gerai susitvarkė su visomis užduotimis. Visų pirma, ji daug, kruopščiai ir atsakingai dirbo, ieškodama atitikmenų liaudiškai ir vaizdingai XVIII a. lietuvių kalbai, vartydama ankstesnių amžių prancūzų kalbos žodynus, pasverdama kiekvieną surastą žodį, patarlę ar frazeologizmą. „Regis, pavyko perteikti ryškiausias epinės poemos spalvas ir nuotaikų niuansus. Tačiau darbas dar laukia vertimo kritikų dėmesio“, – kalbėjo N. Vaičiulėnaitė-Kašelionienė.

Pristatymas – ir Lietuvoje, ir Prancūzijoje

Šiais metais buvo surengti keturi K. Donelaičio „Metų“ vertimo pristatymai: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Prancūzų institute ir pagaliau Paryžiuje per literatūrinę naktį gegužės 25 d. „Pastarasis renginys paliko didžiausią įspūdį, – neabejojo profesorė. – Jis vyko vienoje siauros Monmartro gatvelės (rue Androuet) kavinių nuo 18 iki 22 valandos kas valandą vis naujiems lankytojams. Man teko garbė kaskart pradėti renginį pristatant Donelaitį bei jo kūrybą ir perskaitant „Metų“ ištrauką lietuviškai. Toliau tą ir kitas ištraukas prancūzų kalba labai išraiškingai skaitė Karolina Paliulis – neveltui jaunystėje ji baigusi teatro studijas Paryžiuje – ir žinomas aktorius Jean-Christophe Mončys, garsaus dailininko Antano Mončio sūnus. Mūsų trijulė klausimų sulaukė įvairiausių: kas ta Mažoji Lietuva, ką tenai veikė prancūzai, iš kur toks įdomus realizmas, ir panašiai“, – prisiminimais pasidalinusi N. Vaičiulėnaitė-Kašelionienė buvo įsitikinusi, kad tas renginys paliudijo naują tiesą – knyga kelia prancūzų susidomėjimą šiuo neabejotinai originaliu XVIII a. pab. lietuvių rašytoju.

---

Humanitarinių mokslų daktarė profesorė Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė yra gimusi ir augusi Kretingoje, mokytojų šeimoje. Jos motina – Lietuvos nusipelniusi mokytoja ir choreografė Ligija Vaičiulėnienė.

N. Vaičulėnaitės-Kašelionienės mokslinė-praktinė veikla nuo praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio iki šių dienų – vertimai iš prancūzų kalbos ir lietuvių-prancūzų literatūriniai ryšiai. Jos bibliografijos sąraše – 70 pozicijų, tarp kurių vertimai užima nedidelę, bet profesorei svarbią dalį – 9 mokslinio ir grožinio teksto vertimai, tarp jų – 4 knygos (3 – su bendraautoriais).

Šiuo metu kraštietė verčia O. Balzako romaną „Kaimo gydytojas“. Apie jį vertėja yra rašiusi kaip apie kūrinį, liudijantį itin įdomų kultūrinių ryšių faktą. Pasirodo, vienas pagrindinio veikėjo prototipų – garsus visoje Europoje XIX a. pr. gydytojas, buvęs Vilniaus universiteto profesorius Jozefas Frankas.

Tačiau iki šiol romanas į lietuvių kalbą neišverstas. „Tad mėginu užpildyti šią spragą“, – prisipažino N. Vaičiulėnaitė-Kašelionienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas