|
|
|
Darbėniškiai neabejingi užtvankos renovacijai
Darbėnų seniūnijoje susirinkę miestelio gyventojai išvien su Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistais svarstė būsimus Darbėnų užtvankos renovacijos darbus, jų poveikį aplinkai, o ypač – greta esančiam vandens malūnui ir žmonių pamėgtam Vytauto Didžiojo parkui su šviečiančiomis sūpynėmis. Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Raimondo Danielkaus žodžiais, jų skyrius parengė projektą atlikti Darbėnų užtvankos renovacijos-rekonstrukcijos darbus, tačiau kada jie prasidės, tiksliai negalėjo atsakyti, nes tebevyksta derinimo darbai – dabar laukiama leidimo statybai. Pagal projektą yra numatyta atnaujinti privažiavimo kelią nuo Palangos gatvės, paklojant 15 cm storio žvyro dangą, sutvarkyti ir trinkelėmis iškloti per 80 kv. m aikštelę, atnaujinti turėklus, išvalyti gretimas pakrantes, sutvarkyti 2 specialias akmenų konstrukcijas, remontuoti slenkstį ir atramines sieneles, taip pat – įrengti vandens lygio matuoklį. Malūnas skaičiuoja tris šimtmečius Darbėnų seniūno Alvydo Poškio žodžiais, miestelio žmonėms labai rūpi šis objektas: pirmiausiai todėl, kad šalia jo yra senasis vandens malūnas, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, o ir užtvanka mena gilią istoriją. Dvi upės – Darbos ir į ją įtekantis Dubupis – kažkada ir buvo užtvenktos tam, kad jų srovė suktų malūno girnas. Darbėnų vandens malūnas yra vienas seniausių statinių Kretingos rajone – šiemet jis skaičiuoja 268-uosius savo gyvavimo metus – pirmąkart Darbėnų vandens malūnas Palangos seniūnijos inventoriuje yra paminėtas 1756 m. Dokumente nurodyta, kad jis stovėjo šalia miestelio, ant Darbos upės kranto. Pakeitęs išvaizdą ir daugelį šeimininkų – ilgai vadintas Vainoros malūnu, šio pastato mūrai atsilaikė iki šių dienų. Malūno pastato ilgis – 28,4 m, plotis – 10,3 m, sienų aukštis – 2,8 m. Jis yra Respublikiniame kultūros paveldo registre kaip statinys, turintis istorinę, architektūrinę, techninę vertę. Kone prieš 20 metų malūną ir dalį žemės aplink jį įsigijo verslininkas iš Klaipėdos išvien su darbėniškiu partneriu, tikėjęsi, kad atkurti objektą būsią paprasčiau – gaus Kultūros paveldo departamento ar Europos Sąjungos fondų paramą. Tačiau, susidūrę su sunkumais, malūno liekanas pagal galimybes, kad pašaliniai asmenys nelandžiotų ir neniokotų likusio turto, užkonservavo. Darbėnų malūno šeimininkų iniciatyva buvo tik sutvarkytos prieigos prie upelio: išvalytas šabakštynas, atvežta žemės ir užsėta žolė, išlygintas kelias, kad būtų galima prieiti prie upės pasigrožėti jos vaga. O sklypą prie malūno praėjusią vasarą išnuomojo maitinimo verslą plėtojantiems darbėniškiams. Svarbu patogiai patekti į parką Darbėnų tvenkinys ypač pamėgta poilsiaviete su paplūdimiu ir vaikų žaidimo aikštelėmis tapo po to, kai, entuziastingų miestelėnų sumanymu, iš Gyventojų iniciatyvų projekto lėšų pernai sumanė įrengti vieninteles Lietuvoje šviečiančias sūpynes ir tuo išgarsėjo visoje Lietuvoje. Šiltuoju metų laiku į parką pasigrožėti ir pasimėgauti šviečiančių sūpynių malonumais atvyksta žmonės iš visos šalies, vakarais, kai užsižiebia sūpynės, – poilsiautojai iš Palangos. „Prie sūpynių nueiti patogiausiai ir yra nuo užtvankos, aikštelėje palikus automobilius. Kitas praėjimas į parką veda per Laukžemės gatvę, bet šis yra gerokai tolesnis – tenka apvažiuoti visą miestelį. Todėl buvo svarbu sužinoti, ar po renovacijos liks aikštelė – mums aktualu, kad ji tarnautų ne vien kaip ūkio subjektas, bet ir kaip turizmo vieta. Prašėme, kad užsakovai nuo užtvankos aikštelės įrengtų modernų taką į parką, kad žmonės galėtų patogiai į jį patekti. Tačiau projektuotojai atsisakė grįsti trinkelėmis, nes tai būtų papildoma investicija. Pažadėjo išgrįsti kieta granito danga, kad būtų patogu ir pėstiesiems, ir tėvams stumti vežimėlius“, – kalbėjo A. Poškys. Sieks įrengti apšvietimą Seniūnas neslėpė, kad darbėniškiai puoselėja dar vieną drąsią svajonę – jei jau ryžosi parke įrengti šviečiančias sūpynes, jiems norėtųsi, kad ir visas takas nuo Palangos gatvės palei sutvarkytą užtvanką būtų apšviestas. „Suprantama, kad į dabartinį projektą tie darbai negali būti įtraukti, tačiau puoselėjame viltį gauti lėšų apšvietimui įrengti – galbūt vėl teiksime paraišką Gyventojų iniciatyvų projektui arba prašysime Savivaldybės, kad lėšų skirtų iš seniūnijų infrastruktūros gerinimo programos. Šio sumanymo neatsisakome ir tikimės jį būsiant įgyvendintą“, – kalbėjo A. Poškys. Renovuoja ir kitas rajono užtvankas Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto R. Danielkaus žodžiais, be Darbėnų užtvankos, Kretingos rajone tvarkomos dar kelios užtvankos: Grūšlaukėje darbai iš esmės jau baigti, laukiama priduodant vertinti komisijai; Senojoje Įpiltyje renovacija prasidės netrukus, jau žinomas darbų rangovas „Šilutės polderiai“. Taip pat yra numatyta renovuoti Tūbausių užtvanką – projektas parengtas, vyksta jo derinimo procesas, Klibių užtvankai rengiamas projektas. „Visos šios užtvankos statytos dar sovietmečiu, prieš 40–50 metų, per laiką jos natūraliai susidėvėjo. Todėl būtina atnaujinti ir inžineriniu aspektu, ir dėl potvynių prevencijos“, – patikino R. Danielkus. Užtvankų renovacija vyksta iš Europos Sąjungos lėšų: Grūšlaukės užtvankos atnaujinimo darbai kainavo 100 tūkst. Eur, Senosios Įpilties užtvankai numatyta 80 tūkst. Eur, Darbėnų – 120 tūkst. Eur. Tūbausių užtvankos renovacija pareikalaus sudėtingiausių darbų ir jos sąmatoje numatyta 200 tūst. Eur, Klibių – sąmata dar derinama.
|
|
