Konferencija pranoko lūkesčius originaliais pranešimais ir dalyvių gausa

Iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių į Kretingą suvažiavusius konferencijos dalyvius pasveikino vicemerė Vaida Jakumienė.

Rasti naujas patirtis, ne mokyti, o drauge mokytis pagal šiandieninio pasaulio taisykles, sužinoti apie kolegų nuveiktus darbus, diskutuoti – toks buvo aštuntąjį kartą Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje penktadienį surengtos respublikinės dailės ir technologijų mokytojų konferencijos „Kūrybinės pamokų interpretacijos“ tikslas.

Nyksta ribos tarp mokomųjų dalykų

Beveik 170 iš įvairių šalies miestų ir miestelių į Kretingą suvažiavusių svečių emocingu šokiu pirmiausia pasveikino progimnazijos šokių mokytoja Ema Marija Maslauskaitė, po žodį tarė rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė ir vicemerė Vaida Jakumienė.

Pirmoji konferencija „Kūrybinės pamokų interpretacijos“, sutelkusi savo darbą mylinčius, idėjomis dalintis norinčius šalies pedagogus, buvo surengta Kretingos meno mokykloje. Atėjusios dirbti į Simono Daukanto progimnaziją, iniciatorės Lina Nikartienė ir Živilė Sabaliauskaitė „atsinešė“ ir renginį.

„Prieš 8-erius metus organizuoti pradėjome nuo nulio, o šiandien džiaugiamės juo išaugusiu, ištobulėjusiu. Norinčiųjų dalyvauti ne tik iš aplink, iš Žemaitijos, o ir iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio šįkart buvo tiek, kad nebūtų tilpę į salę, turėjome stabdyti rezervavimą“, – sakė L. Nikartienė. Ž. Sabaliauskaitės žodžiais, konferencija vis labiau trina ribas tarp mokomųjų dalykų. „Jaučiu, kad nebesinori įvardinti pavadinimų: dailė ir technologijos... Konferencijoje mokytojai ir lektoriai neapsiriboja vien tik ties savo dėstomu dalyku, o mąsto plačiau, globaliau“, – teigė ji.

Tarp įdomiausių lektorių – Vilniaus dailės akademijos docentas Jonas Liugaila, prisidėjęs prie komandos Lietuvos mokykloms sukuriant universalaus dizaino leidinį, atnaujinto ugdymo technologijų programą.

Kas yra kūrybiškumas?

Pasak J. Liugailos, pagrindinė jo pranešimo „Kūrybiškumas nėra kūrybiškumas“ žinutė – kad tai, ką laikome kūrybiškumu, nebūtinai yra kūrybiškumas, o ko nelaikome kūrybiškumu, nebūtinai yra taip. Tarkim, tapybos ar grafikos darbus vertinti nelengva, kadangi nėra objektyvių kriterijų. Menas ir dizainas – du atskiri žanrai. Kurdamas meną, žmogus pats nusistato, ką nori pasiekti, o vertina meno vartotojai, stebėtojai. Dizainas – viena kūrybinio rezultato formų, susijęs su iššūkio sprendimu ir visada turi tikslinę auditoriją, kuri tą iššūkį patiria.

„Štai ir tos kėdės konferencijos salėje yra dizaino rezultatas, sėdintieji gali objektyviai įvertinti, geros jos ar blogos, patogios, ar ne“, – kalbėjo lektorius.

Lektorius Liutauras Degėsys kalbėjo apie tai, kad eksperimentai vyksta ne tik chemijos laboratorijose, bet ir gyvenime, kai žmogus formuluoja hipotezes ir bando patikrinti, pasitvirtins jos, ar ne.

Mokykloje neretai pateikiamos užduotys, kurias sunku atlikti, kai neaiškus tikslas. Technologijų pamokose ypač praverčia dizaino principai. „Pavyzdžiui, moksleiviai turi pagaminti inkilėlį paukščiams. Ką reiškia tokia užduotis, jeigu jie nežino, ar inkilėlio apskritai reikia, kokiems paukščiams reikia, ar tas inkilėlis bus geresnis už esamą, kokias medžiagas naudos, ar tos medžiagos paukščiams tinka?“ – išvardijo lektorius, akcentuodamas, kaip svarbu yra iššūkio konteksto analizė ir įžvalgos. Tik tada einama prie kūrybinio sprendimo – išsikeliamos idėjos, išsirenkama geriausiai kriterijus atitinkanti, padaromas prototipas, išbandoma.

„Dizaino kontekste mąstymas koduoja tam tikrus etapus, keliaujant nuo iššūkio iki sprendimo“, – kalbėjo J. Liugaila. Jo žodžiais, nei inkilėliai neturi būti daromi, nei servetėlės neturi būti neriamos be priežasties, nes tai nemotyvuoja moksleivių, neaugina jų kritinio mąstymo ir kompetencijų, reikalingų XXI amžiuje. Juolab kad dabar dar ir Europos Sąjungos „žaliasis kursas“ skatina atsakingai naudoti resursus.

Eksperimentai – ir gyvenime

„Technologinio žvilgsnio (ne)galia“ – tai filosofo, rašytojo, profesoriaus Liutauro Degėsio pranešimas, kuriame jis teigė, kad dailė ir menas yra būtent tai, kas padės išvengti mokslo beprotybės.

Pats lektorius kažkada yra buvęs geras chemikas, respublikinių olimpiadų nugalėtojas, mat baigęs Vilniaus mokyklą su sustiprintu chemijos mokymu. „Ateinu į klasę, ant stalelio randu baltų miltelių ir skysčio. Ir du parašytus žodžius: „Kas aš?“ – klausia manęs tas miltelis. Jeigu tik žiūrėsiu, – miltelis tylės. Vadinasi, turiu sugalvoti eksperimentą ir priversti miltelį kalbėti. Pasidalinu aš juos į kelias krūveles ir kiekvienai užduodu klausimą, keldamas hipotezę: jeigu aš jus paveiksiu, gal jūs pamėlynuosit, išsiduosit, kad jumyse atsirado vario sulfatų? Kitoje krūvelėje esančių klausiu – gal jūs man siera pasmirsit?“ – anot lektoriaus, kad sužinotų, teko sukurti reakcijų algoritmą. Taip jis supratęs tiesą, kad gyvenime žmogus turi išmokti klausti, o ne tik atsakinėti, ko, deja, vaikai dažnai mokomi mokykloje. Jei išmoks vien tik atsakinėti, tai ir atsakinės visą gyvenimą, klausinės kiti. Pasak L. Degėsio, eksperimentai vyksta ne tik chemijos laboratorijose, bet ir gyvenime, kai žmogus formuluoja hipotezes ir bando patikrinti, pasitvirtins, ar ne. Kiekvieno eksperimento metu labai daug sužinai apie save. Vienas paradoksų – kai mokaisi apie ką nors, pavyzdžiui, kad ir apie pingvinus. Ateini į egzaminą ir ką sužinai... kad tavo atmintis ne ta. Nes iš 36 rūšių prisimeni tik 24-ias.

Progimnazijos koridoriuje buvo eksponuojami Platelių, Klaipėdos, Vilniaus, Šilutės, Salantų, Plungės, Kauno, Šiaulių, Radviliškio, Kretingos ugdymo įstaigų moksleivių darbai.

Mokykla – vieta susitikti su savimi

Kaip padaryti, kad mokykla būtų ne tik ta vieta, kurioje mokiniai susitinka su mokytojais ir draugais, bet kad kiekvienas savęs paklaustų: kas aš toks esu, ką darau? Mokykla, anot profesoriaus, – apskritai įdomi vieta: visi čia susirenka tą pačią valandą, klasėje sėdintys yra gimę tais pačiais metais. „Tokioj didelėj „lygių“ žmonių kompanijoj daugiau nepavyks susitikti“, – kalbėjo L. Degėsys. Negana to, visi turi dar ir mokytis to paties. Taip yra todėl, kad visuomenė mokytojams delegavo funkciją mokinius suvienodinti, padaryti taip, kad jie gautų tokį pat socialinių žinių bagažą, kad visi vienas kitą galėtų suprasti ir susikalbėti. Komunikacija – pagrindinis dalykas.

„Kodėl visos mokyklos – bendrojo lavinimo, tai yra suteikia vienodą išsilavinimą? Kodėl nelieka vietos individualiam lavinimui?“ – retoriškai klausė profesorius ir pridūrė, kad būtent dailė ir technologijos galėtų būti disciplinos, kurios užsiimtų asmeniniu moksleivių lavinimu.

Įdomi lektoriaus pozicija šimtukininkų atžvilgiu. Esą absoliutus šimtukininkas – tai moksleivis, kuris viską išmoko taip, kaip reikėjo, į šoną – nė žingsnio, interpretacijų – jokių. „Su tokiu žmogumi aš bijočiau atsidurti viename lifte, nes jis yra toks formalus, toks tikras ir taip teisingai išmokytas, kad ekstremalioje situacijoje nežinotų, kaip elgtis“, – juokavo profesorius.

Kas tas technologinis žvilgsnis

Pagaliau – kas yra tas technologinis žvilgsnis, kuris ieško, konstruoja pasaulį iš naujo? Lektorius konferencijos dalyvius prašė įsivaizduoti turint pistoletą, primerkti vieną akį ir nusitaikyti į konkretų taikinį. Paskui, nejudinant rankos, primerkti kitą akį. Kas atsitiko? Ogi taikinys pabėgo. Vadinasi, mes nuolat turim du tikrovės vaizdus – kairės ir dešinės akies. Žmogaus galva-kompiuteris du vaizdus integruoja į vieną. „Jeigu neužmerksim vienos akies, tai niekada ir nepataikysim į taikinį, nes akys rodys ten, kur jo nėra“, – kalbėjo L. Degėsys.

Apie tai, kas svarbiausia kultūros ryšiuose, kalbėjo Pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ kultūrinio komponento koordinatorė Živilė Etevičiūtė, „Apverstos klasės metodas dailės pamokose“ – Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos atstovė Evelina Karčiauskienė, „X kilometrų pokyčių istorijoms“ – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos atstovės Andželika Aleksandravičiūtė ir Lina Sirgedienė, „Dailės bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijos – kūrybinių užduočių idėjų šaltinis“ – Nacionalinės švietimo agentūros atstovė Jolita Morkūnaitė... Iš viso konferencijoje nuskambėjo per 20 vienas už kitą įdomesnių pranešimų.

Progimnazijos koridoriuje mokinių kūrybinius darbus pristatė Platelių, Šilutės, Klaipėdos, Vilniaus, Kretingos, Salantų, Plungės, Kauno, Šiaulių, Radviliškio įvairių ugdymo įstaigų pedagogai.

• Rašyti komentarą (0)