Darbėniškiai – prieš chemijos gamyklą, A. Kalnius laikinai atsitraukia

Prieš chemijos gamyklą Auksūdyje protestuojantys žmonės vakar savo nuogąstavimus išdėstė į rajono Tarybos posėdį susirinkusiems politikams.

Per 100 plakatais nešinų protestuotojų vakar prieš rajono Tarybos posėdį sugužėjo prie rajono Savivaldybės administracinio pastato ir dar kartą pasakė tvirtą „ne“ vandenilio ir metanolio gamyklai Auksūdžio kaime.

Įteikė 1000 parašų, politikams išdėstė problemas

Iniciatyvinės grupės atstovas Mažučių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Kulesius merui Antanui Kalniui įteikė per tūkstantį prieš gamyklą protestuojančių gyventojų parašų, patvirtino, kad jų bus gerokai daugiau, nes savo poziciją išreiškia kiekvienas seniūnijos kaimas.

Jūratė Laučiūtė politikų prašė įsiklausyti: Darbėnų regiono bendruomenėms labiausiai rūpi geriamojo vandens problema, nes miestelio gyventojai turi liūdną patirtį, kai, eksploatuojant žvyrduobes, dalies gyventojų šuliniuose vanduo dingo, o jokia Savivaldybės institucija problemos išspręsti nesugebėjo. Projekto vystytojai aiškina, kad gamykla vandenį trauktų iš 200 m gylio gręžinio. „Bet jie net nežino fakto, kad Darbėnų vandenvietės gręžinys, kuris būtų apie 500 m nuo gamyklos, traukia vandenį iš požeminio telkinio, esančio taip pat 200 m gylyje“, – teigė J. Laučiūtė. Žmonės pasigedo verslininkų atsakymų ir į elementarius klausimus: kaip bus tvarkomos nuotekos, kaip planuojama saugoti pagamintą produkciją, kokiu transportu bus gabenamos žaliavos, kaip avarijos atveju būtų gesinamas gaisras?

Pagaliau meras nusileido: pranešė, kad kreipsis į valstybines institucijas ir, kol bus išsiaiškintos visos detalės, gamyklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrą prašys sustabdyti. Šią žinią protestuotojai pasitiko griausmingais plojimais

Avarijos įvyksta, tai – tiesa

Su tokiais pat plakatais, kaip ir vakar prie Savivaldybės: „Mere, vandenilio gamykla – ne bandelių kepykla!“, „Sprogimo pavojus arti mūsų namų!“, „Kas užtikrins mūsų saugumą?!“, „Statykit gamyklą tyruose!“, „Vanduo – mūsų turtas“, sausakimša salė protestuotojų A. Kalnių bei metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Auksūdyje planuojančios statyti Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ biuro Lietuvoje atstovus prieš keletą dienų pasitiko ir Darbėnų gimnazijoje.

A. Kalnius diskusiją pradėjo nuo to, kad socialiniuose tinkluose buvo paskelbta neva tikrovės neatitinkanti informacija, kuri neturėtų būti viešinama nepagrįstai. Mintyje jis turėjo atvirą kivirčą su Seimo nariu Mindaugu Skritulsku, kuris juodu ant balto išdėstė, kiek gali būti pavojingas planuojamas chemijos gigantas. Tačiau ir šiame susitikime su gausiai susirinkusiais gyventojais, suplūdusiais ne tik iš Darbėnų miestelio bei seniūnijos kaimų, bet ir iš Šventosios, Palangos, Rūdaičių, Vydmantų, Žibininikų, pozicijos Seimo narys nekeitė.

„Gerbiu šią pramonę, tai – ateities pramonė, kuri leistų atsisakyti iškastinio kuro, tačiau ji neturi būti vystoma prie pat gyvenvietės, juolab kad netoli yra vaikų darželis“, – sakė A. Skritulskas, investuotojus paraginęs galimybių pasiieškoti atokiau. Cheminiai elementai – sprogūs, atsitikus nelaimei, užterštų aplinką, apnuodytų namus. Pavyzdžiui, Lietuvoje vien per „Achemos“ gyvavimo laikotarpį įvyko 9 avarijos, per kurias žuvo žmonės, krito gyvuliai. Paskutinė avarija buvo 2014-aisiais. „Gal sakysit, kad tai – sovietinių laikų statinys ir senos technologijos?.. O čia štai ateina moderni įmonė su naujom technologijom, gamybos procesai vyks viduje. Bet juk ir tokios gamyklos patiria avarijas: vien Norvegijoje – nuo 2006 iki 2010 metų jų buvo keturios, toje pačioje gamykloje dėl dujų nuotėkio – dvi. Nėra taip, mere, kad Skritulskas sako netiesą, taip būna iš tikrųjų“, – kalbėjo Seimo narys.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ biuro Lietuvoje atstovai (dešinėje) sulaukė daug gyventojų klausimų, bet ne į visus galėjo atsakyti.

Žemės paskirtį pakeisti – vieni juokai

M.Skritulsko žodžiais, PAV, kuris pradėtas Auksūdyje, tik atsakys į klausimą – gali gamykla veikti esamomis sąlygomis ar ne. Bet neatsakys į kitus: kas bus, jeigu įvyks I ar II laipsnio avarijos, kiek toli aplinka užsiterš, kaip paveiks gruntinį vandenį? Neatsakys, ir kiek nuvertės žmonių turtas, į Darbėnus statytis namų nebeatvyks naujakuriai. O tai, kad, kaip meras kaskart kartoja, gamyklai numatyti sklypai tebėra žemės ūkio paskirties, esą nieko nereiškia. Kadangi Bendrajame rajono plane čia numatyta pramoninė zona, tai savininkams neuždrausi su prašymu kreiptis į Savivaldybę ir tą paskirtį pasikeisti.

Anot M. Skritulsko, Kretingos rajonas yra pasitvirtinęs 2021–2030 m. Strateginį plėtros planą, kuriame prioritetu laiko didinti turizmo patrauklumą, plėsti infrastruktūrą, įgyti kurortinės teritorijos statusą. „Man tai džiugu kaip palangiškiui, juolab aš pats Seime inicijavau ir Kurortinių teritorijų įstatymą, galiu pasakyti: ten, kur vystoma sunkioji pramonė, apie kurortinės teritorijos statusą reikia pamiršti“, – kalbėjo Seimo narys. Jis teigė nesuprantantis ir džiaugsmo, kad planuojamoje gamykloje neva bus įsteigta naujų darbo vietų.

„Jeigu pasidomėtumėt, šių įmonių grupėje per visą pasaulį yra 700 darbuotojų. Vadinasi, gamykla bus automatizuota, joje paprastų darbininkų nereikės, dirbs nebent vadovai, aukštos kvalifikacijos chemikai, technologai, inžinieriai, o ir tie patys greičiausiai bus atvažiavę iš užsienio“, – kalbėjo M. Skritulskas.

Gelbėjimosi ratas ir investuotojams, ir rajono vadovams

[ Seimo nario nuomone, ne nuo poveikio aplinkai vertinimo, bet nuo politinio sprendimo – ar Strateginės plėtros plane keičiam kryptį ir plėtojam nebe turizmą, o pramonę, – reikėjo pradėti kalbą apie gamyklos statybą. PAV atliekamas ne tik norint išsiaiškinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, bet gali tapti gelbėjimosi ratu investuotojams. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas jau dabar nustato dujų, taigi ir vandenilio, gamybos įmonėms 500 metrų apsaugos zoną. Atsižvelgiant į tai, tokia gamykla negalėtų būti statoma šalia Darbėnų, nes artimiausi gyvenamieji namai, esantys vos už 45 metrų, patenka į šią zoną. Kita vertus, sanitarinės apsaugos zonų dydis gali būti keičiamas ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose.

„Spėju, kad šiuo metu rengiamas poveikio aplinkai vertinimas turi du tikslus: sanitarinę apsaugos zoną nuo 500 metrų sumažinti iki tokio dydžio, kad nesiektų artimiausių gyvenamųjų namų, – tai leistų statyti gamyklą ir už PAV rengėjų pečių pasislėpti Kretingos rajono vadovams, norint išvengti politinės atsakomybės, aiškinant, kad kompetentingi specialistai tokiai gamyklai leidžia čia būti“, – savo įžvalgomis su „Pajūrio naujienomis“ pasidalijo Seimo narys.

Mero A. Kalniaus argumentą, kad į rajoną ateis investicija, jis pavadino abstrakčiu, finansinė nauda rajonui, lyginant su 400 mln. eurų investicijos dydžiu, būtų trupiniai: nedidelė dalis gyventojų pajamų mokesčio, žemės ir turto mokesčiai, bet ir tai, jeigu visi įrenginiai nebus danų koncerno nuosavybė, išnuomota vos vieną tūkstantį eurų įstatinį kapitalą turinčiai Lietuvoje registruotai bendrovei. PVM, pelno mokestis, jeigu toks bus, – mokami į valstybės biudžetą.

„Susidaro įspūdis, kad kažkas užkibo ant pigaus Ostapo Benderio jauko, arba verčiamas taip elgtis dėl kitų išskaičiavimų, kurie visuomenei nežinomi. Na, nebent žinomi Nekilnojamojo turto registro specialistams, kurie patikimai saugo naujai pasikeitusių sklypų savininkų paslaptis“, – svarstė Seimo narys.

Darbėnų gimnazijos salė – sausakimša: žmonėms rūpi, kas gali „išdygti“ jų pašonėje.

Chemijos gigantas – šalia vandentiekio?

Nors Darbėnų gimnazijoje pristatęs verslo įmonės atstovus A. Kalnius pasižadėjo būti diskusijų moderatoriumi, tačiau netrukus šią funkciją iš jo atėmė Mažučių kaimo bendruomenės atstovai, mat žmonėms trūko kantrybė, kai, užuot iškart konkrečiai atsakę į rūpimus klausimus, pirmiausia verslininkai pasakojo, kuo apskritai užsiima įmonė „European Energy“, kokios atraminės jos veiklos sritys, kad žaliojo kuro gamyba bus nauja sritis. Buvo rodomas vaizdo filmas ir apie tokią pat chemijos gamyklą, statomą Danijoje, pasakojama, kaip yra išgaunamas žaliasis vandenilis, kas yra tas metanolis ir panašiai.

„Užtenka!“, „Neįdomu!“, „Eikim prie reikalo!“ – ūžė šaukė salė. Nors meras ir prašė kalbančiųjų nepertraukinėti – esą negražu, necivilizuotai atrodo, – tačiau prieš gamyklą nusistatę žmonės nekantravo: iš kur verslininkai gaus 1 tūkst. 200 GWh elektros, iš kur – vandens, kurio per metus reikės 300 tūkst. kub. metrų? „Darbėnai, kaip girdėjot, seniai turi problemą dėl vandens, jo trūksta. Ir nei Savivaldybė, nei bendrovė „Kretingos vandenys“, nei aplinkosauga nieko nedarė, kad padėtį ištaisytų, nepasitikim pažadais ir dabar“, – kalbėjo iš Darbėnų kilusi Jūratė Laučiūtė. Miestelis, anot jos, – gražus, renovuotas. Bendruomenė daug metų prašo skirti lėšų apvažiavimo keliui, bet negauna. „Įsivaizduokit, kas bus, kai sunkiasvorės su cisternomis bildės“, – retoriškai klausė ji. Meras tikino, esą, atsiradus gamyklai, atsirastų ir apvažiavimo kelias.

Bet J. Laučiūtė tęsė: rajono Savivaldybės internetiniame puslapyje pasiskaičiusi, kad atstumai nuo būsimos gamyklos iki artimiausios sodybos yra 45 m, iki kryžiaus, kuris yra kultūros paveldas, – 900 m, iki saugomos kepurėtosios pušies – 4,5 km, tačiau nė vieno žodžio nepasakyta apie svarbiausia: toje vietoje yra ir centrinis Darbėnų vandentiekis, iš kur gaunamas geriamasis vanduo! „Tai ar įmanoma, kad čia, šalia, gali būti statomas galingiausias Baltijos ir Skandinavijos šalyse chemijos monstras?“ – klausė Jūratė.

Suabejojo ir įmonės patikimumu

Gyventojai į šį susitikimą atėjo „ne pėsti“, o pasiskaitę, internetu pasidomėję ir pačia neseniai Lietuvoje veikti pradėjusia įmone, abejojo jos patikimumu. „Ar tie 400 milijonų eurų, kuriuos žadate investuoti, bus europiniai? Ir jūs, turėdami vos vieną tūkstantį eurų, norit sukurti kapitalą? Nejuokinkit“, – kreipdamasis į „European Energy“ vadovą Lietuvoje Tadeušą Konkovskį, ironizavo Mažučių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Kulesius. Skelbiama, kad įmonės gamybos procese per metus susidarys 85 tūkstančiai tonų nuotekų. Susitikime dalyvavusi iš Darbėnų kilusi Klaipėdos krašto bendruomenių asociacijos atstovė Raimonda Zaborė klausė: kokia technologija įmonė ketina išvalyti tokio kiekio cheminę taršą, jeigu įrengimų Lietuvoje nėra? Tačiau ir šis klausimas, kaip ir daug kitų, kol kas liko be atsakymo.

Brangiausia – žmonių sveikata

„Žmonės, gyvendami savo krašte, turi jaustis gerai“, – „vyšnią ant torto“ uždėjo Seimo narys Antanas Vinkus. Anot jo, praleisti dozę investicijų Savivaldybei nesinori, bet brangiausia yra sveikata, gyvenimas be baimės ir nerimo. Gamykla niekam neturi pakenkti. A. Vinkus teigė su buvusiu Darbėnų seniūnu Edvardu Stalmoku nuvažiavę pasižiūrėti, kur Auksūdyje planuojama chemijos gamykla. „Vietą tikrai numatėt auksinę, viskas gerai,“ – į „European Energy“ atstovus kreipėsi Seimo narys. Bet, jo žodžiais, pradedama arba ne nuo to galo, arba nuo vidurio.

„Nekaltinkim vieni kitų, esam pradininkai to, kas vyksta, tačiau saugumas, vanduo, nuotekų apdorojimas ir išleidimas, gruntiniai vandenys, oro tarša, poveikis aplinkai, o jeigu įvyktų sprogimas, – ir gaisrinės saugos pajėgumų užtikrinimas gyventojams yra labai svarbu. „Ar prisiimtų atsakomybę įmonė, kurios kapitalas šiandien tesiekia tūkstantį eurų?“ – retoriškai klausė A. Vinkus.

Linkėdamas nesusipykti, Seimo narys teigė vertinantis Kretingos rajono merą, neabejojantis jo gerais norais ir sąžiningumu, bet, kol bendruomenė nežinojo, kas yra planuojama, geriau buvo poveikio aplinkai vertinimo nepradėti.

• Rašyti komentarą (96)