Tikisi atkurti Kretingos dvaro orkestro tradiciją

Orkestrinę muzikavimo tradiciją Kretingos dvare po 140 metų pratęsė Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus.

Prieš didžiąsias metų šventes Kretingos muziejus maloniai nustebino kretingiškius ir miesto svečius, į Žiemos sodą pakvietęs, kaip skelbė, pasiklausyti Kretingos dvaro orkestro koncerto – tąsyk dvaro erdvėse koncertavo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus. Ar tai ir buvo pirmas žingsnis, siekiant atgaivinti istorinę Kretingos dvaro orkestro, kuriam šiemet sukanka 140 metų, tradiciją?

Būtų garbė Kretingai

Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys neslėpė brandinąs šią idėją, tačiau nežinąs, ar bus jai lemta tapti konkrečiu muzikiniu reiškiniu mieste. „Esame sudėlioję planus, yra galimi du variantai. Pirma, tai galėtų būti simfoninis orkestras, į kurį, be profesionalių muzikantų, norėtume pakviesti ir gabius mokinius iš Kretingos, Gargždų, Klaipėdos meno mokyklų. Tačiau simfoniniam orkestrui, vienijančiam iki 40 muzikantų, neturime erdvės koncertinei veiklai. Antras variantas – pučiamųjų orkestras, koks, manoma, kažkada ir gyvavo Kretingos dvare. Pučiamųjų orkestras yra mažesnės apimties ir savo pobūdžiu – lankstesnis, toks galėtų koncertuoti dvaro erdvėse“, – sumanymus atskleidė R. Žiubrys.

Jo manymu, atkurti orkestrą būtų garbė miestui. Juolab kad Kretingos dvaras turėjo savo orkestrą, į kurį jo valdytojai kviesdavo profesionalius muzikantus net iš užsienio. Kaimynė Palanga nuo 1953-ųjų atkūrė savo istorinį orkestrą ir tęsia antrą šimtmetį gyvuojančią tradiciją, taip pat pradėtą kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių laikais. Šiandieną Palangos orkestras, vadovaujamas Vyganto Rekašiaus, garsus ne vien regione, bet ir Lietuvoje, šiemet jis rengia ir Europos pučiamųjų orkestrų festivalį.

„Idėja – gyva, ir labai tikiuosi, kad galbūt net šiemet pavyks ją įgyvendinti, sutelkus entuziastų ir Kretingos rajono vadovų pastangas“, – tikino muziejaus vadovas.

Orkestro istorijai – dokumentų paroda

Muziejininkų sumanymą palaiko ir pirmąjį koncertą Žiemos sode „po dvaro orkestro vėliava“ jau surengęs dirigentas, muzikas, lektorius Egidijus Miknius: „Idėja labai graži. Tačiau nereikėtų užsiplieksti, nes reikės surinkti žmones ir užtikrinti veiklos finansavimą. Bet tikiu, kad Kretingoje orkestras vėl gros, tik neaišku, kokio formato jis bus.“

Kretingos dvare, jo valdytojo Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva, buvo puoselėjamos Europos didikų dvarams būdingos muzikavimo tradicijos – grafo rūpesčiu, Kretingoje prieš 140 metų buvo suburtas profesionalus koncertinis pučiamųjų orkestras, gyvavęs 2-jus metus – nuo 1884-ųjų iki 1886 m. Apie tai pasakoja ir šiuo metu Kretingos rajono Motiejaus Valančius viešojoje bibliotekoje veikianti dokumentų paroda „Muzikos mūzos pakylėti“.

Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas parengtoje medžiagoje pasakoja, kad dar prieš tai, kai Kretingos dvaras tapo grafų Tiškevičių šeimos rezidencija, meilę muzikai ir menui puoselėjantis tuometinis Vilniaus generalgubernatoriaus adjutantas karininkas Juozapas Tiškevičius iš jam pavaldžių muzikalių kazokų buvo subūręs orkestrą. Šis koncertuodavo Lentvario dvare, o grafams nuolatos įsikūrus Kretingoje, atitinkamomis progomis parsiveždavo ir šį orkestrą.

Juozapo Tiškevičiaus dvaro orkestras

<>Branduolį sudarė čekai

Tačiau 1884 m. grafas nusprendė suburti Kretingoje griežiantį orkestrą, ir tam jis pasikvietė profesionalius muzikantus iš Austrijos-Vengrijos imperijos. Jiems apgyvendinti šiaurinėje tvenkinio pusėje buvo pastatyta sodyba su arklidėmis jų žirgams ir koncertinei brikai, arba išeiginiam vežimui, laikyti. Taip į Kretingą atvyko kelios čekų muzikantų šeimos, tarp jų ir – Pranciškus Suchanekas, kurį grafas pastebėjo ilsėdamasis Austrijos kurortuose ir prisiviliojo čia. Čekų muzikantai ir sudarė orkestro, kuriame grojo apie 10 muzikantų, branduolį. Orkestrui vadovavo iš Vilniaus pakviestas smuikininkas Mikalojus Vaičekovskis.

Orkestras koncertuodavo rūmuose ir dvaro rotondoje, stovėjusioje priešais rūmus, liepų alėjų sankirtoje, o per pokylius dažniausiai – Baltojoje salėje arba su Žiemos sodu besiribojančioje Rausvojoje salėje, vykdavo į Palangą. Tačiau pasiilgę gimtinės ar pervilioti kitų didikų, orkestrantai po dvejų koncertinės veiklos Kretingoje metų išsiskirstė, pasliko tik P. Suchanekas, meilę muzikai perdavęs ir sūnui Vladislovui.

Iširus orkestrui, grafai samdydavo atvykstančius muzikantus arba orkestrus, o dukroms lavinti subūrė rūmų chorą, kuriam vadovavo mokytoja Zelma Reti. Tačiau po grafo J. Tiškevičiaus mirties 1891-aisiais Kretingos dvare choro nebeliko, nutrūko ir kitos muzikavimo tradicijos.

• Rašyti komentarą (2)