|
|
|
Suteikia galimybę dalyvauti tarptautiniuose projektuose
Ne per seniausiai Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro mokiniai viešėjo Harjavallan Lukio mokykloje Harjavalta mieste Suomijoje, ir šis lietuvaičių vizitas yra viena „Nordplus Junior“ programos projekto „2ABCs for 17 SDGs“ dalių. Du partneriai – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras ir Harjavallan Lukio mokykla – projektą pradėjo šių mokslo metų pradžioje ir tęs iki gruodžio. „Jau spėjome įgyvendinti dvi projekto veiklas – spalį mūsų mokymo centre viešėjo Suomijos atstovai, o į Suomiją išvyko 10 mokinių delegacija – 6 iš Klaipėdos ir 4 – Kretingos filialo mokiniai. Siekiame, kad projekto veiklos pasiskirstytų tolygiai, norime vienodai motyvuoti mokinius dalyvauti įvairiose iniciatyvose“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė. Iš viso yra numatyti keturi mobilumo vizitai-klasių mainai, per šiuos vizitus abiejų mokyklų mokiniai drauge kuria įvairias idėjas, susijusias su 17-a tvaraus vystymosi tikslų. „Siekiant ugdyti mokinių kūrybiškumą, idėjų tipas ir forma nėra apibrėžti – tai galės būti įvairios akcijos, iniciatyvos, projektai, vienkartiniai renginiai, ilgalaikės veiklos ir t.t. Visos idėjos, kurias generuos mokiniai, bus detaliai aprašytos, apipavidalintos, susistemintos ir sukeltos į vieną skaitmeninę knygą“, – paaiškino Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro projektų specialistė Agnė Mikniūtė, šio projekto sumanytoja ir vykdytoja, kuriai tenka atsakomybė kontaktuoti su partneriais Suomijoje, kartu su kolegomis parengti vizitų programą, pasirūpinti projekto dokumentacija ir pan.
Kadangi projektu siekiama ugdyti mokinių kūrybiškumą ir didinti sąmoningumą, keistis gerosiomis patirtimis tvarumo srityje, skatinti inovatyvių procesų diegimą švietimo įstaigose, plėtoti ir stiprinti bendradarbiavimą tarp projekto partnerių, profesinio mokymo centro mokiniai per vizitą Suomijoje būtent ir gilino savo žinias apie tvaraus vystymosi tikslus, susipažino su partnerių mokykla, lankėsi skirtingose įstaigose, kurios vienaip ar kitaip prisideda prie tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Kartu su suomiais rengė pristatymus apie geruosius Suomijos pavyzdžius, susijusius su tvarumu. „Be įgūdžių, tiesiogiai susijusių su tvarumu, mokiniai taip pat patobulino minkštuosius įgūdžius, tokius, kaip: kritinis mąstymas, viešasis kalbėjimas, komandinis darbas, skaitmeniniai įgūdžiai, laiko planavimas, tarpkultūrinis bendravimas ir bendradarbiavimas, kultūrinis sąmoningumas ir kt.“ – projekto naudą įvardino A. Mikniūtė. Profesinio mokymo centras, be „Nordplus“ projekto, vykdo mokinių mobilumus, finansuojamus Erasmus+ programos – šiuo metu įgyvendinami du tokie projektai, birželio mėnesį turėtų prasidėti ir trečiasis. Projektų specialistė paaiškino, kad Erasmus projektai šiek tiek skiriasi nuo „Nordplus“ projekto – yra labiau orientuoti į įgūdžius ir kompetencijas, susijusias su profesinio mokymo programomis, skiriasi mobilumų trukmė, šalys. Kadangi „Nordplus“ projektas įgyvendinamas su partneriais Suomijoje, mokinių mainai vyksta tik tarp šių dviejų valstybių, ir kiekvienas mobilumas trunka ne ilgiau kaip savaitę. „Pagal Erasmus programą mokiniai vyksta į įvairias Europos Sąjungos šalis – tarkim, paskutinieji mokinių mobilumai vyko Maltoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Danijoje, Italijoje, Graikijoje, Latvijoje. Šių mobilumų trukmė varijuoja nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių. Mokiniai per šiuos vizitus lanko praktines pamokas profesinėse mokyklose arba praktinius įgūdžius tobulina realiose darbo vietose“, – paaiškino projektų specialistė, neabejodama, kad jaunuolių dalyvavimas tarptautinių projektų veiklose praplečia jų akiratį, suteikia puikią galimybę išvykti į kitą šalį, susipažinti su tos šalies kultūra, patobulinti kalbos įgūdžius. Ji tęsė mintį: „Mokiniai užsienyje taip pat įgyja ir tarptautinės profesinės patirties, geriau supranta, kaip vyksta darbas, mokymo procesas kitoje šalyje. Diskusijos, keitimasis patirtimi ir gerąja praktika skatina mokinius visą gyvenimą gilinti žinias ir didina jų motyvaciją mokytis, tobulėti. Nereikia pamiršti ir to, kad susipažinimas su naujais mokymo metodais, praktiniu žinių pritaikymu ir technologijomis taip pat didina mokinių įsidarbinimo galimybes.“ Atrenkant mokinius dalyvauti tarptautiniuose projektuose, yra taikomi tam tikri kriterijai: pavyzdžiui, mokinio noras ir motyvacija dalyvauti projekte, mokinio aktyvumas, elgesys pamokose ir popamokinėse veiklose, anglų kalbos žinios, asmeninės mokinio savybės, tokios, kaip atsakingumas, gebėjimas dirbti komandoje, smalsumas, žinoma, mokinio pažangumas ir profesinės žinios. Taip pat atsižvelgiama, ar mokinys jau yra dalyvavęs tarptautiniuose projektuose, ar apskritai buvęs kitoje šalyje. Papildydama projektų specialistės išsakytas mintis, centro direktorė dr. D. Martišauskienė teigė, kad mokymo centras užtikrina lygias galimybes dalyvauti mobilumo projektuose specialiųjų ugdymo poreikių ir mažiau galimybių turintiems mokiniams, kurie patiria socialinius, geografinius, ekonominius ir mokymosi sunkumus. „Todėl dažnai pirmenybė yra teikiama tiems mokiniams, kurie dar nėra dalyvavę tarptautinio projekto veiklose“, – ji patikslino, kad profesinio mokymo centre yra taikomos įvairios priemonės, kurios prisideda prie mokinių motyvacijos mokytis didinimo, pradedant galimybe gauti mokymosi stipendiją, kitą materialinę paramą, patirti mokymo formų įvairovę, įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesija ir baigiant atnaujinta mokymo baze, kuri atliepia šiuolaikinius darbo rinkos poreikius. --- „Nordplus“ yra Šiaurės ir Baltijos šalių tarptautinio bendradarbiavimo programa. „Nordplus Junior“ paprogramė yra skirta ikimokyklinio, pradinio, bendrojo ir profesinio mokymo institucijoms. Šią paprogramę administruoja Švedijos aukštojo mokslo taryba.
|
|
