|
|
|
Atšilus orams – benamių kačių antplūdis
Kiemuose besiburiuojančios katės patinka ne visiems – neretai už dergimą aplinkoje, gėlynų išdraskymą ir naktines poravimosi „dainas“ joms iškviečiama „Nuaro“ tarnyba, kuri gyvūnus išveža į prieglaudą. Šios įstaigos darbuotojai pastebi, kad kasmet atšilus orams padaugėja benamių kačių, o šiemet gatvėje atsidūrė dar ir tos, kurių atsisakė sunkmečio prispausti šeimininkai. „Neįmanoma iškęsti smarvės: kiekvieną rytą plaunu laiptus, stengdamasi panaikinti specifinį kačių šlapimo kvapą ir palaikyti tvarką. O ką jau bekalbėti apie triukšmą naktimis ir pavojų užsikrėsti parazitais,- kalbėjo ne kartą pagalbon „Nuaro“ darbuotojus kvietusi Savanorių gatvės 31-ojo namo gyventoja Marta Orlovienė. – Pati namuose auginu dvi kates, todėl lengvai atskiriu, kuri katė turi šeimininką – ji būna meilesnė ir laikosi netoli namų. O benamiams katinams vis vien kur būti – svarbu rasti maisto“. Suskaičiavusi, kad daugiabučio namo kieme laksto kone aštuonios benamės katės, M.Orlovienė pasakojo skambinusi ne į vieną gyvūnais besirūpinančią tarnybą. Vienur paprašė patiems atvežti sugautas kates, kad jas būtų galima sterilizuoti ir vėl paleisti į laisvę, kitur – pasiguodė, kad gyvūnų prieglauda jau yra perpildyta ir naujų gyvūnų nebegali priimti. Vilioja valerijono lašais Kiekvieną trečiadienį į Kretingos miestą atvykstantis „Nuaro“ darbuotojas Ričardas Pocius šįsyk sugavo 9 kates ir vieną šunį. Daugiausiai – septynios katės – įkliuvo Savanorių gatvės daugiabučių namo kieme. Čia buvo paimta ir visa kačių šeimyna, įsikūrusi po vienu pirmojo aukšto balkonu. Pamačiusi artėjantį „Nuaro“ darbuotoją, keturių rainuotų kačiukų motina atsitraukė į šalį ir, abejingai palikusi vaikus, nubėgo su kitomis kiemo katėmis. „Tokie maži kačiukai lengvai randa naujus namus – žmonės juos mielai paima ir augina“,- tikino R.Pocius, į tarnybinį automobilį nešdamas rankomis sugautus mažus, bet jau atakusius kačiukus. Kur kas sudėtingiau yra sugauti suaugusią katę – ji viliojama į specialią gaudyklę, kurioje padėta kvapnaus ėdalo. Katei letena nuspaudus narvo viduje įrengtą laiptelį, automatiškai nusileidžia išėjimo angos dangtis ir gyvūnas lieka įkalintas. „Kartais tenka ir pusvalandį pralaukti, kol katė įkliūva. O pamačiusios, kaip suveikė gaudyklės mechanizmas, kitos katės pasidaro atsargesnės ir nebelenda į narvo vidų. Gudresnės katės ėdalą iškrapšto per narvo šonus, todėl jas tenka vilioti ir valerijono lašais“,- savo darbo užkulisius atskleidė R.Pocius. Sulaukia priekaištų Vieni benames kates šeria, kiti joms kviečia gyvūnų gaudytojus – dažniausiai į tokias stovyklas būna pasidalinę daugiabučių gyventojai.
„Pasitaiko, kad gyventojai, kurie įpratę maitinti kiemuose gyvenančias kates, iškeikia mūsų darbuotojus, grasina išmušti jų automobilio langus“, - pasakojo „Nuaro“ administratorė Irina Ščeponavičienė. „Nuaro“ darbuotojai priekaištų susilaukia ir iš tų žmonių, kurių gyvūnai įkliūva gaudytojams. „Jei dar kieme pasirodo šeimininkas, jam gyvūną iš karto atiduodame, o visus kitus vežame į prieglaudą,- pasakojo „Nuaro“ darbuotojas R.Pocius. – Iš kur gali žinoti, ar katė tikrai turi namus, ar ji neseniai buvo išmesta į gatvę. Negalima naminių kačių paleisti kartu su valkataujančiomis, kurios gali užkrėsti įvairiomis ligomis. Gyvūno niekas nepaims, jei šalia bus jo šeimininkas“. Ieško naujų šeimininkų Visi sugauti gyvūnai patenka į „Nuaro“ prieglaudą, kuri įsikūrusi Kalotės kaime, Klaipėdos rajone. „Gyvūnai laikomi dešimt parų. Atsiradus šeimininkui, gyvūną grąžiname, tačiau jis turi sumokėti už gyvūno priežiūrą – po 20 Lt už parą. Juk prieglaudoje tarsi viešbutyje gyvūnas yra maitinamas, juo rūpinamasi“,- tvarką paaiškino I. Ščeponavičienė. O tiems gyvūnams, kurių šeimininkai taip ir neatsiliepė, ieškoma naujų namų. „Jaunus, sveikus, prijaukintus gyvūnus žmonės mielai pasiima, o šie greitai pripranta prie naujų šeimininkų. Jų mes teprašome sumokėti už gyvūnui padarytus skiepus, kurie katėms kainuoja 20 Lt, o šunims – 50 Lt. Mūsų veterinarijos gydytojas visus gyvūnus paskiepija nuo pasiutligės bei kitų užkrečiamųjų ligų, jiems duoda vaistų nuo kirmėlių“,- pasakojo I. Ščeponavičienė. Apžiūrėti ir išsirinkti augintinį galima atvykus į gyvūnų prieglaudą „Nuaras“, tačiau šį sekmadienį jų bus galima išvysti ir Žibininkų kaime, kur vyks visų veislių šunų paroda. Galbūt parodos lankytojai susigundys įsigyti naują šeimos narį ir priglaus be namų likusį gyvūną. Trūksta atsakomybės Klaipėdos regiono gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai „Nuaras“ apie benamius gyvūnus praneša seniūnijos, su kuriomis sudaryta sutartis, tačiau kartais jiems paskambina ir šių vietovių gyventojai. „Nuaras“ pagal sudarytą grafiką nuolat važinėja po visą Klaipėdos regioną ir apsilanko iš anksto nurodytais adresais. „Nuaro“ darbuotojai teigė sulaukiantys ir žmonių, norinčių atsisakyti savo gyvūnų, prašymų. Tačiau nemaža dalis tokių interesantų „atkrenta“ sužinoję, kad už gyvūno užmigdymą teks paploninti piniginę nuo 50 iki 100 Lt. „Kainuoja ir gyvūno užmigdymas, ir jo nuvežimas į Rietavą, kur gyvūnai utilizuojami“,- tvirtino I. Ščeponavičienė. Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius pastebi, jog kai kuriems gyvūnų savininkams trūksta atsakomybės: „Ir su seniūnaičiais diskutuojame, kad ne visi paiso Gyvūnų laikymo taisyklių, kurios ne tik įpareigoja seniūnijose įregistruoti gyvūną, bet ir atsižvelgti į kaimynų pageidavimus, vedžiojant surinkti savo šuns ekskrementus ir pan. Kur kreiptis Norint iškviesti „Nuaro“ darbuotojus, reiktų skambinti į seniūniją arba tiesiogiai „Nuarui“ tel.: (8 46) 314040 arba 8 687 36888; „Nuaras“ dirba darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Į Kretingos rajoną „Nuaro“ darbuotojai atvažiuoja kiekvieną antradienį, į Kretingos miestą – trečiadienį.
|
|
