|
|
|
Ateities miestas – be kaštonų
Nors rudens šalnos dar nekanda, Kretingos bei jos apylinkių kaštonai jau meta lapus. Šie – rudi ir susiraitę – čeža po kojomis Kretingos dvaro parko kaštonų alėjoje, miesto parkuose, krenta ant šaligatvių ten, kur kaštonų pasodinta gatvėms papuošti. Dalis lapų, pradėjusių ruduoti jau vidurvasarį, dar tebekaba ant medžių šakų, o žalumą praradę kaštonai gamtai neabejingus privertė spėlioti, kas gi nutiko šiems puošniems medžiams. Kaštonai masiškai ruduoja ne tik Kretingoje, bet ir visoje Lietuvoje. Augalų apsaugos specialistai teigia, jog šalies kaštonus apniko kaštoninė keršakandė, kurios vikšreliai ir naikina kaštonų lapiją. Nesustabdžius šio kenkėjo invazijos, Lietuva, prognozuojama, po kelerių metų gali likti be kaštonų. Kretingos dvaro parke auga kaštonai. Kiek iš viso kaštonų auga Kretingoje, paaiškės po Žemės ūkio universiteto Miškotvarkos instituto atliktos medžių invento-rizacijos, kurios duomenys bus aiškūs gruodžio 1 d. Lauks mokslininkų žodžio Nuo kenkėjų nurudavusi grafų Tiškevičų kaštonų alėja, istoriniai kaštonai Kretingos dvaro parke kelia nerimą ir Kretingos muziejaus direktorei Vida Kanapkienei. „Man nykstančių kaštonų vaizdas – kaip ekologinė nelaimė. Nerimo yra, tačiau ar jis – pagrįstas, turėtų atsakyti augalų apsaugos specialistai. Domėjausi, kas gi čia nutikę, ir lauksime galutinio mokslininkų žodžio: ar su kenkėjais kovosime šalies mastu, ar vietoje, kokias priemones kovai su kenkėjais jie rekomenduos“, - sakė V.Kanapkienė. Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Jocius sakė, kad dėl nykstančių kaštonų kol kas nenumatyta jokių priemonių. „Teiravausi miškininkų, kitų specialistų: panikos nėra. Esama nuomonės, jog gamta pati turi atgauti pusiausvyrą ir susidoroti su kenkėjais. Juolab, kad tokių atvejų yra buvę: ankstesniais metais, pavyzdžiui, kenkėjai puolė ąžuolus, tačiau šie išgyveno“, - teigė R.Jocius. Tokiai minčiai pritartų ir Kretingos miškų urėdą šiuo metu pavaduojantis Sigitas Kupšys. „Sąlygas kenkėjams išplisti sudarė labai karšta vasara. Suprantama, kenkėjai trumpina medžių gyvenimą, tačiau gamta suranda būdų, kaip kovoti su jais. Prisiminkime kad ir atvejį su ąžuolais: jie atsilaikė, kai juos masiškai puolė ievinis lapsukis“, - sakė S.Kupšys. Genėti – klaida Klaipėdos universiteto botanikos sodo dendrologė Kristina Baltaragienė patvirtino, jog Lietuvos kaštonus yra užpuolusi kaštoninė keršakandė – mikrodrugys, kuriam kaštonas yra mitybinis augalas: sunkiai pastebimas drugys padeda kiaušinėlius, iš kurių išsirita vikšriukai, šie ir pažeidžia lapus, juose takus išgraužia ir lėliukės. „Keršakandė apniko visos Europos kaštonus, nuo šio kenkėjo kenčia ir Latvija. Kaip su jais kovoti – nežinia. Jeigu Europa žinotų, ką daryti, žinotume ir mes“, - teigė pašnekovė. Jos nuomone, didžiausia klaida kažkada buvo kaštonus susodinti prie gatvių: niekas nepagalvojo, kad šie dekoratyvūs, tačiau ūkinės reikšmės neturintys medžiai – dideli ir galingi - žmogui trukdys, todėl juos reikės genėti. „Kaštonai yra labai jautrūs genėjimui. Šis medžio formavino būdas nusilpnina augalą, todėl juos puola ne tik kenkėjai, bet ir grybinės ligos, puviniai. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad kaštonai kenčia tik nuo keršakandės – gali būti, kad genimi miesto kaštonai yra apnikti grybinių ligų ar puvinio, tačiau ar taip yra iš tiesų, turi įvertinti augalų apsaugos specialistai“, - paaiškino K.Baltaragienė. Specialistai kol kas siūlo paprastą ir primityvų būdą kovoti su keršakande: nukritusius lapus sugrėbti ir juos sudeginti. „Purkšti chemikalais, jeigu tokių ir atsirastų, būtų neįmanoma: parkai, skverai, gatvės – pilnos žmonių, motinų su mažais vaikais. Negi žmogus norės nuodytis. Be to, nupurškus vienoje vietoje, kenkėjai persimestų kitur, tad naudos vargu ar būtų“, - svarstė dendrologė. Kasmet Kretingos muziejaus parko teritorijoje sugrėbti kaštonų lapai būdavo panaudojami kompostui. „Jeigu specialistai rekomenduos juos sudeginti, taip ir padarysime. Tačiau tam reikės surasti tinkamą vietą“, - sakė muziejaus direktorė V.Kanapkienė. Tai, kad būtina surasti tinkamą vietą deginti kaštonų lapus, teigė ir bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Gediminas Žilys. „Jeigu tik muziejininkai ar kretingiškiai susitelks į talkas kaštonams gelbėti – grėbti jų lapus, mūsų bendrovė tikrai prisidės prie šio kilnaus tikslo: išvešime pakenktus lapus, surasime būdų juos utilizuoti“, - „Pajūrio naujienoms“ patvirtino G.Žilys.
|
|
