Radinys šulinyje – revolveris

Šulinyje, kuris yra prie buvusios NKVD būstinės, aptiktas revolveris darbėniškiui Artūrui Galdikui tapo netikėtu trofėjumi iš Lietuvai skaudžių istorinių įvykių.

Kieme esantį šulinį nusprendęs išvalyti darbėniškis 35 metų Artūras Galdikas nesitikėjo tarp dugne susikaupusių dumblų rasiąs ir revolverį. Kam galėjo priklausyti šis ginklas – kol kas mįslė. Tačiau manoma, kad jis taps dar vienu šalia esančio pastato, kuriame sovietmečiu veikė NKVD būstinė, istorijos ženklu.

„Plytgaliai, dviračio dalys, kibirai ir ramentas, kuris, ko gero, priklausė buvusiai Darbėnų ligoninei. Gal prireiks senatvėje“,- rodydamas valant šulinį aptiktus radinius juokaudamas pasakojo A.Galdikas. Tačiau įspūdingiausias radinys – revolveris, kuris daugybę metų nevalytame septynių rentinių šulinyje gulėjo po storu dumblo sluoksniu.

„Sutikčiau, kad šis revolveris atsidurtų Kretingos muziejuje, kur yra saugoma buvusios NKVD būstinės istorija. O jei muziejininkai nesusidomėtų, šį senovišką ginklą norėčiau išlaikyti ateinančioms kartoms“,- svarstė A.Galdikas, kuris prieš pustrečių metų išsinuomojo privatizuotą buvusios NKVD būstinės, o vėliau – Darbėnų ligoninės pastatą.

Prieš keletą metų privatizavus šį pastatą, jame verslininkai įkūrė viešbutį.

Rasti rezistentų palaikai

Buvusios NKVD būstinės teritoriją yra tyrinėję ir mūsų krašto istorikai. Darbėnuose 1992 metais tiesiant inžinerijos tinklus pastato kieme buvo atsitiktinai aptikti dviejų žmonių palaikai. Po šio įvykio 1998 metais kruopščiai teritoriją ištyrė archeologai, kurie rado dar vieno žmogaus palaikus. Ekspertai nustatė, kad tai galėjęs būti apie 40 metų amžiaus ir 170 cm ūgio žmogus, žemėje pragulėjęs apie 50 metų.

„Žmogaus kaukolėje rasti trys šautiniai sužalojimai. Tai ir galėjusi būti jo mirties priežastis, ypač žinant, kad enkavėdistai mėgdavę žudyti šūviu į galvą,- kalbėjo Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Julius Kanarskas. - Yra surinkta liudininkų pasakojimų, kad po karo iš miškų, kitų vietų surinkti rezistentų kūnai buvo suvežami ir laikomi prie NKVD būstinės. Tačiau tyrinėjant daugiau žmonių palaikų nebuvo aptikta. Gali būti, kad jie buvo pervežti į kitą vietą, tolėliau nuo miestelio, galbūt – į Darbėnų durpyną ties Juzumų kaimu“.

Kančias įprasmino kryžius

Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas pasakojo, jog prie NKVD būstinės rasti trijų žmonių palaikai, nenustačius jų asmenybių, buvo perlaidoti Darbėnų kapinėse. Dar vieno žmogaus palaikai buvo rasti miške važiuojant Laukžemės link, tačiau jis buvo atpažintas.

Seniūnas pasakojo, kad buvusio NKVD pastato kieme rezistentų palaikų radimo vieta yra pripažinta kultūros paveldo objektu. Šioje vietoje prieš dešimtmetį kretingiškio Julijono Mickaus iniciatyva iškilo kryžius rezistentų kančioms atminti. Jas įprasmino ir paminklinės lentos.

Vietiniai žmonės istorikams yra pasakoję, kad būtent toje vietoje, kai NKVD pastate įsikūrė ligoninė, ketinta statyti ūkinį pastatą. Tačiau liejant pamatus naujajam pastatui darbininkai rado daug žmonių kaulų. Tai sužinojęs ligoninės vadovas uždraudė šioje vietoje tęsti statybos darbus ir atsisakė planuoto ūkinio pastato.

J.Kanarskas teigė, kad Sovietų Sąjungos represinė žinyba NKVD-MGB Darbėnuose veikė 1944-1953 metais. Tai buvo ir stribų, persekiojusių partizanus, buveinė.

„Ignas Jablonskis savo atsiminimuose yra pasakojęs, kaip ten buvo kankinamas 1946 metais per susišaudymą stribų suimtas partizanas Aleksas Jonkus. Per tardymą vyras buvo žiauriai nukankintas jį pjaustant rankiniu pjūklu“,- istorija pasidalino J.Kanarskas.

• Rašyti komentarą (15)